Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 3 gr. invalidumą, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.,127 str. 3 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 2 d. apie 15.30 val. Kaune, Ukmergės gatvėje, ties 25 namu, R. L., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,62 promilės), vairuodamas automobilį Renault 19, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi važiavusi automobilį, nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešdamas policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 132; 231.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. kaltę pripažino ir paaiškino, kad būdamas truputį išgėręs, vairavo automobilį. Kadangi gatvė, kuria jis važiavo, yra labai siaura, tai prasilenkdamas su iš priešais važiuojančiu automobiliu jautė, jog kontaktavo abiejų automobilių veidrodėliai. Jo vairuojamo automobilio veidrodėlis užsilenkė. Kiek pavažiavęs sustojo ir atsilenkė savo automobilį. Po kontakto iš karto nesustojo, nes negalvojo, kad apgadino kitą automobilį. Matė, kad iš jo paskos į R. L. kiemą atvažiavo kliudytas automobilis, tačiau su juo vairuotoju nebendravo. Jo automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes buvo pavogta piniginė su dokumentais. Transporto priemonės registracijos liudijimo policijos pareigūnai R. L. neprašė.

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b. l. 9-10), eismo įvykio vietos schemos bei jos papildomuose duomenyse nurodytų automobilio Renault 19, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų (b. l. 3), K. U., R. L. paaiškinimų (b. l. 4-5) matyti, kad R. L. vairuojamas automobilis Renault 19, v. n. (duomenys neskelbtini), su kairės pusės veidrodėliu kliudė priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį. R. L. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas 1,62 promilės girtumas, ką patvirtina asmens blaivumo testas ( b. l. 6). Iš paminėtų įrodymų matyti, kad yra pilnai įrodyta, jog R. L., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d

Be to iš surinktų įrodymų matyti, kad R. L. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nuodyta, jog R. L. vairuojamoji transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad jo automobilis įvykio metu buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą ( b. l . 22 ), todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog R. L., kliudęs K. U. vairuojamą automobilį bei jį apgadinęs, nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš R. L. paaiškinimo matyti, kad jis pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, nuo ko užsilenkė jo vairuojamo automobilio veidrodėlis, iš įvykio vietos išvažiavo, nes negalvojo, kad kitam automobiliui padarė žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, R. L. paaiškinimus, daroma išvada, kad R. L. pajuto automobilių veidrodėlių kontaktą ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. padarė ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. L. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam du kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo taikytos nuobaudos – baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (paskutinės nuobaudos specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2013m. sausio 25d., t.y. padarė naują analogišką pažeidimą nepraėjus vieneriems metams nuo jos termino pasibaigimo), taip pat už kitus administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, jam skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. skirtina nuobauda – bauda, už ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. padarytus pažeidimus jam skirtina sankcijose numatyta nuobauda – administracinis areštas (Lietuvos Respublikos ATPK 29 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 29 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., skirti 30 Lt (trisdešimt litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Arešto pradžią laikyti nuo sulaikymo momento.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.