- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- I-3335-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog neturtinę žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jo saugumo. 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykusių riaušių tarp nuteistųjų metu buvo suspardytas, praskeltas antakis. Dėl šio sumušimo pareiškėjas patyrė infarktą, buvo pakenkta nervų sistema, todėl iki dabar jaučia baimės jausmą. Tvirtino, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas jo reikalavimui netaikytinas, nes įstatymai turi ginti pažeistas žmogaus teises. Paaiškino, kad anksčiau į teismą nesikreipė dėl tarp nuteistųjų esančių nerašytinių taisyklių, nes riaušėse dalyvavusių nuteistųjų buvo gąsdinamas, jog, padavęs skundą teismui, jis ar jo laisvėje esanti dukra bus nužudyti. Šiuo metu riaušių organizatoriai yra nuteisti, jų draugai laisvėje, todėl nesibaimindamas dėl pasekmių galėjo paduoti skundą teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 13-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad dėl 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės PN įvykusių riaušių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00348-12 pagal LR BK 283 str. 1 d. ir LR KB 135 str. 1 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. 2013-05-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00348-12 atskirtas, jam suteikiant naują numerį 20-9-00405-13 ir perduotas tyrimui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šio ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl galėjo duoti parodymus, kurių pagrindu jį sužaloję asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikšti civilinį ieškinį šioje byloje, apskųsti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau to nepadarė. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais neužtikrinus jo saugumo, nes 2012 m. rugsėjo 1 d. įvykusių riaušių tarp nuteistųjų metu buvo fiziškai sužalotas.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Pareiškėjas nesutiko, kad jo reikalavimui būtų taikoma ieškinio senatis, nes, jo nuomone, pažeista teisė turi būti ginama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su 2012 m. rugsėjo 1 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Taigi akivaizdu, kad kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jis tvirtino, kad į teismą dėl neturinės žalos atlyginimo nesikreipė, nes bijojo riaušėse dalyvavusių asmenų keršto. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas apie jo teisių pažeidimą žinojo jo sužalojimo dieną (2012 m. rugsėjo 1 d.), į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 2 d. (b.l. 11), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašė, tačiau nurodė, jog anksčiau į teismą nesikreipė, bijodamas riaušėse dalyvavusių nuteistųjų grasinimų.
Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui ar jo šeimos nariams dėl skundo padavimo kiti nuteistieji būtų grasinę smurtu. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reikalaujamą atlyginti neturtinę žalą kildina ne iš nuteistųjų veiksmų, o iš Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jo saugumo, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo iškelta versija. Teismo nuomone, abstrakti ir jokiais įrodymais nepagrįsta pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl nuteistųjų grasinimų negali būti pripažinta svarbia termino atnaujinimo priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.