- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-1654-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15379-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovo S. S. atstovei adv. Vilmai Narinkevičienei, atsakovui T. S. ir atsakovo adv. Dariui Katauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui T. S., tretysis asmuo Ž. K. dėl paramos pilnamečiui priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. S. 700 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį, iki kol sukaks dvidešimt keturi metai, išlaikymą priteisiant nuo 2010-03-19. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2003-02-27 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo tėvų Ž. K. (buvusi pavardė – S.) ir T. S. Šiuo sprendimu buvo nustatyta ieškovo gyvenamoji vieta su motina Ž. K. bei priteistas ieškovo naudai išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį. Dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių, buvo pakartotinai kreiptasi į teismą su prašymu padidinti ieškovui teikiamą išlaikymą. Prašymas buvo patenkintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimu, išlaikymą padidinant iki 700 Lt per mėnesį nuo 2008-01-31 iki kol ieškovas sulauks pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-15 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad jau nuo aštuoniolikos metų jam neteikiama jokia parama, nors iki šiol mokosi, papildomai lavinasi, šoka sportinius šokius. Nors, nutraukus tėvų santuoką, ieškovo motina sudarė naują santuoką su A. K., jiems santuokoje gimė dvynukai, todėl šiai dienai ieškovo motina taip pat turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, dėl ko jai yra sudėtinga vienai teikti išlaikymą ieškovui. Pažymėjo, nors šiuo metu yra pilnametis, tačiau neturi jokios galimybės eiti dirbti ir tokiu būdu gerinti savo finansinę padėtį, nes visą laiką ir jėgas privalo skirti mokslams mokykloje. Be to, papildomai lanko sportinių šokių užsiėmimus, o augant ir siekiant išsilavinimo, didėja poreikiai ir išlaidos. Pažymėjo, kad šiai dienai ieškovo poreikių tenkinimas nėra susijęs tik su būtiniausių poreikių maistui, rūbams, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, todėl, kad ateityje ir toliau galėtų siekti mokslo, lavintis, jam būtina ne mažesnė kaip 700 Lt parama kas mėnesį. Kadangi išlaikymo atsakovas neteikia nuo pilnametystės dienos, nors ji buvo reikalinga, todėl prašė išlaikymą priteisti nuo 2010-03-19, t.y. dienos, kai ieškovui suėjo 18 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai paramai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-09-02, kol ieškovas mokysis Vilniaus Žemynos gimnazijoje, dieniniame skyriuje, bet ne vyresniam negu 24 metų. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybes, kad ieškovas yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų, mokosi Vilniaus Žemynos gimnazijoje, dieniniame skyriuje, lla klasėje, nedirba. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas išklausyti vidurinės mokyklos programą, turi privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiką namų darbams, todėl teismas sprendė, kad ieškovas negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, o išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad asmuo galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad jam nekyla abejonės dėl ieškovo užimtumo ir negalėjimo dirbti. Gauti duomenys ir informacija taip pat patvirtina aplinkybes, kad ieškovas yra gerai besimokantis moksleivis. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant paramos priteisimo ir paramos dydžio nustatymo klausimą, teisiškai nėra svarbi aplinkybė, kad atsakovas sąžiningai mokėjo išlaikymą ieškovui iki jo pilnametystės bei ir tai, kad teikia išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas papildomai gilina žinias, mokydamasis anglų kalbos. Nors byloje nebuvo pateikta išsamių įrodymų apie ieškovo išlaidas, tačiau akivaizdu, kad ieškovas turi išlaidų maistui, komunalinėms paslaugoms, rūbams, telefonui, mokymosi priemonėms, transportui, laisvalaikiui. Tuo tarpu atsakovui išmokamas darbo užmokestis siekia apie 1694 Lt, jis teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui - dukrai J. S., gimusiai 2010-10-09. Turimas kreditas nelaikytinas atsakovo turtinės padėties pablogėjimu. Ieškovo motinos Ž. K. mėnesio pajamos sudaro apie 1827,25 Lt. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas įgalus teikti sūnui 400 Lt paramą (ne išlaikymą), kol ieškovas mokysis vidurinėje mokykloje, dieniniame skyriuose, bet ne daugiau kaip iki sulauks 24 metų, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2009 09 02, nes pilnamečiams išlaikymo skolos priteisimas, numatytas nepilnamečiams vaikams, netaikomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio turi būti pradedamas skaičiuoti bei išieškomas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad nuo aštuoniolikos metų ieškovas mokosi vidurinio lavinimo mokykloje, anksčiau nedirbo ir dabar nedirba, neturėjo ir neturi jokių kitų pajamų ir turto. Pažymėjo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, su teisinėmis procedūromis nesusidūręs (ankščiau jo procesines teises padėjo ginti motina), dėl ko nežinojo apie būtinybę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo teismine tvarka nedelsiant po pilnametystės. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas žinojo, kad jis mokosi vidurinio lavinimo mokykloje, todėl tikėjosi, kad ir toliau [sulaukus pilnametystės] išlaikymas jam bus teikiamas. Be to, atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei pasisakymuose teisme neginčijo aplinkybės, kad išlaikymą prašoma priteisti nuo to momento, kai ieškovui sukako aštuoniolika metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo teigimu, jo teisė į išlaikymą atsirado nuo pilnametystės, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą.
2. Teismas netinkamai nustatė laikotarpį, iki kurio turi būti teikiamas išlaikymas. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, o ieškovas jau greitu metu pabaigs vidurinio lavinimo įstaigą, todėl jau šiuo metu planuoja bei padavinėja paraiškas dėl tolimesnių studijų, kad įgytų aukštąjį išsilavinimą. Teismo sprendimo formuluotė sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kai, ieškovui baigus vidurinio lavinimo mokyklą, bei toliau įstojus mokytis į dieninio skyriaus studijas, dėl paramos iš atsakovo gavimo ieškovas vėl bus priverstas dėl analogiškų aplinkybių bei pagrindų kreiptis į teismą. Ieškovo teigimu, tokiu būdu teismas netinkamai taikė teisės normas, pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei operatyvumo principus, sukūrė šalims prielaidas bylinėtis, užkirto kelią efektyviam ir operatyviam ginčo išsprendimui.
3. Teismas priteisė per mažą išlaikymą, teikiamą kas mėnesį, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas neturi jokio turto ar pajamų, negali savarankiškai savęs išlaikyti. Teismas, mažindamas prašomą priteisti išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas daugiausia laiko ir pajėgumų skiria mokymuisi. Teismas neatsižvelgė į prejudicinę galią turinčius teismų sprendimus, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008-09-15 nutartį. Pažymėjo, kad nors pagal tuo metu pateiktus rašytinius duomenis atsakovo turtinė padėtis buvo prastesnė, tačiau atsakovas teikė teismo priteistą išlaikymą. Nors šiai dienai atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, tačiau, pagerėjus jo turtinei padėčiai, šis išlaikymo dydis turėtų būti išlaikomas bei priteisiamas, o atsakovas nepateikė jokių svarių įrodymų, kad pagrindai, kuriais remiantis ankstesniuose teismo sprendimuose buvo priteistas 700 Lt išlaikymas, išnyko. Teismas, mažindamas išlaikymo dydį, nepagrįstai rėmėsi vienintele aplinkybe, t.y. atsakovo pareiga išlaikyti dar vieną vaiką, tačiau ignoravo aplinkybę, kad visa išlaikymo pareiga iki šiol (skaičiuojant nuo pilnametystės) buvo gulusi ant ieškovo motinos pečių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pardavė turtą, o iš dalies gautų piniginių lėšų įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą. Likusią nekilnojamojo turto įsigijimo kainą finansavo bankas, kas taip pat patvirtina atsakovo finansinį pajėgumą. Tuo tarpu byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina Ž. K. turtinės padėties pagerėjimo, kas dar kartą pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nesutiko su apeliaciniu skundu ir nurodė, kad ieškovas nepateikė visų duomenų apie jo motinos Ž. K. gaunamas pajamas ir turtą, kas svarbu sprendžiant išlaikymo klausimą. Nurodė, kad šiuo metu negali skirti didesnio nei 400 Lt išlaikymo, nes net nėra aišku, kuo užsiims ieškovas ateityje. Pažymėjo, kad šokių studija, kurią lanko ieškovas, priklauso ieškovo motinai Ž. K. ir yra registruota jos gyvenamuoju adresu, todėl šokių repeticijoms ieškovas neturi jokių išlaidų. Be to, Lietuvos sportinių šokių federacijos duomenimis, ieškovas paskutinį kartą Lietuvos pirmenybėse dalyvavo 2006 m. vasario 12 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas sportiniais šokiais dabar neužsiima. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, suėjus aštuoniolika metų, ieškovas nesikreipė ir neišnaudojo neteisminių šios problemos sprendimo galimybių, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas turėjo lėšų ir toks išlaikymas jam iki kreipimosi į teimą nebuvo reikalingas.
Tretysis asmuo Ž. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pritaikęs materialinės teisės normas, priteisė ieškovui iš atsakovo 400 Lt dydžio paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-02 iki kol ieškovas mokysis Vilniaus Žemynos gimnazijoje, dieniniame skyriuje, bet ne vyresniam negu 24 metų.
Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio turi būti pradedama skaičiuoti ir priteisiama parama iš atsakovo. Apeliantas, pagrįsdamas savo motyvus, nurodė tiek LR CK normas, tiek teismų praktiką, aktualią sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas ieškovo, sulaukusio pilnametystės, pareikštų reikalavimų dėl paramos [jo dydžio] iš atsakovo [tėvo] pagrįstumo klausimas. Paramos priteisimo klausimas negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nes šiuo atveju, taikant LR CK 3.194 str. 3 d., sprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši teisės norma reiškia, kad teisė į išlaikymą bei pareiga išlaikyti atsiranda nuo to momento, kai vaikas gimsta, tačiau tik iki jo pilnametystės [LR CK 3.192 str. 1 d.; 3.194 str. 3 d.], todėl, sprendžiant paramos pilnamečiui vaikui priteisimo klausimą, LR CK 3.200 str. netaikytinas. Vaiko tėvai turi besąlyginę pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus, o ši prievolė baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės, nes pripažįstama, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu. Vaikui tapus pilnamečiu teisė gauti paramą, bet ne išlaikymą, gali būti realizuojama esant tam tikroms sąlygoms, įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes ir tik nuo kreipimosi į teismą dienos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas S. S. pilnametystės, t.y. 18 metų sulaukė 2010 m. kovo 19 d., tačiau į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo 2 d., t.y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo pilnametystės suėjimo dienos. Apeliantas nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti jam kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš karto po to, kai tapo pilnamečiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad parama priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos [2010 m. rugsėjo 2 d.]. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto žinojimas ar nežinojimas apie jo teises bei atitinkamo išsilavinimo neturėjimas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant paramos priteisimo klausimą. Pagal LR CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Tai reiškia, kad apeliantas, sulaukęs 18 metų, gali savarankiškai sudaryti visus sandorius ir atlikti kitokius teisinius veiksmus, tvarkyti savo turtą ir savarankiškai atsakyti už savo veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje byloje apeliantą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, tačiau apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kurios jam sutrukdė kreiptis į profesionalų teisininką [advokatą ar advokato padėjėją] dėl teisinių konsultacijų ar paslaugų suteikimo nagrinėjamu klausimu anksčiau [nuo pilnametystės dienos]. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas paramos pritesimas nuo pilnametystės dienos, nėra teisiškai reikšmingos ir nesudaro pagrindo priteisti apeliantui paramą nuo pilnametystės dienos [2010-03-19], todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą LR CK 3.149 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal LR CK 3.149 str. 3 d. reiškia, kad tėvai [proporcingai savo finansinėms galimybėms] turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog išlaikymas [parama] iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteistina, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi [vidurinės] mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009]. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, o būtent, kad ieškovas S. S. mokosi dieninėje mokykloje [Vilniaus Žemynos gimnazijos 11 klasėje] pagal bendrojo lavinimo programą [b.l. 5], ieškovas mokosi gerai [b.l. 79-82], ieškovui parama būtina, o tėvai turi galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio paramą, todėl pagrįstai sprendė, kad parama ieškovui iš atsakovo priteistina tik iki tol, kol jis mokysis Vilniaus Žemynos gimnazijoje, dieniniame skyriuje, bet ne vyresniam negu 24 metų. Apelianto siekis ir noras įgyti aukštąjį išsilavinimą yra suprantamas, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo priteisti apeliantui paramos ilgesniam terminui, t.y. nesusiejant su mokslais pradinio lavinimo mokykloje, remdamasis vien hipotetinėmis prielaidomis. Tai, jog apeliantas užpildė elektroninę paraišką studijoms Anglijoje [b.l. 85-89], savaime nereiškia, kad į nurodytas studijas apeliantas įstos ar tuo labiau tenai studijuos. LR CK 3.149 str. 3 d. numato aiškią formuluotę, kad parama gali būti teikiama pilnamečiams, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, o šiai dienai nėra pagrindo konstatuoti, kad, baigęs bendrojo lavinimo mokyklą, apeliantas tikrai studijuos vienoje ar kitoje mokykloje [universitete] ir dieniniame skyriuje.
Ginčydamas pirmos instancijos teismo priteistą paramos dydį, apeliantas rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2008-09-15 nutartimi, tačiau pažymėtina, kad nurodytose bylose teismai sprendė dėl išlaikymo ieškovui, kaip nepilnamečiui asmeniui, padidinimo klausimą. Šie teismų sprendimai [nutartys] taip pat neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai [LR CPK 182 str. 2 p.]. Pažymėtina, kad paramos būtinumo sąvoka, nurodyta LR CK 3.194 str. 3 d., yra vertinamoji, todėl teismas sprendžia ir vertina byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį, pašalpas ir pan.), konstatuoja aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybes gauti paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.), taip pat įvertina tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007]. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktus bei išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad apeliantas nedirba ir negauna jokių pajamų [b.l.72-73], neturi nekilnojamojo turto, todėl, spręsdamas priteistinos paramos dydį, teismas įvertino abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį [b.l.40, 43-58, 83], gaunamas pajamas [b.l.21, 30, 38,39,42, 61-63,74], jų pareigas išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus [b.l.90] bei paties ieškovo poreikius ir išlaidas pragyvenimui, mokslams, laisvalaikiui, todėl pagrįstai nepriteisė visos prašomos paramos. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl paramos besimokančiam pilnamečiui asmeniui būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“ [LR. CPK 178 str. – 179 str.]. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pragyvenimui jam būtina iš atsakovo [tėvo] 700 Lt parama, o iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi galimybių teikti ieškovo prašomą [didesnę] paramą. Todėl konstatuotina, kad iš atsakovo ieškovui priteista 400 Lt dydžio parama atitinka protingumo ir teisingumo principus [LR CK 3 str. 1 d.] ir yra pagrįsta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo [LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.