Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos V. L. atstovei advokatei Irinai Kizinai, įgaliotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinė mokesčių inspekcijai, S. Z. ir J. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Po jo mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Iš bylos medžiagos matyti, kad jam 1961 m. lapkričio 25 d. buvo išduotas leidimas šio namo statybai (b.l. 6).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos broliui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Byloje pareiškėjos ir liudytojų A. K. ir V. L. parodymais nustatyta, kad V. L. po brolio J. L. mirties nuolat prižiūri jo namą ir ūkinius pastatus, tvarkė aplinką, prižiūrėjo sodą, paėmė jo daiktus ir t.t. tą patvirtina ir Čiobiškio seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja prižiūrėjo J. L. sodybą (b.l. 14). Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad V. L. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo brolio mirties. Minėtais veiksmais ji parodė, kad priėmė brolio paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Nors VMI nurodo, kad pareiškėja turėtų pateikti mokėjimo knygelę ar kitus įrodymus, liudytojų parodymais nustatyta, kad J. L. sirgo ir kelis metus prieš mirtį gulėjo ligoninėje, todėl elektra jam buvo atjungta ir nereikėjo mokėti jokių mokesčių. Atsižvelgiant į tai pareiškėja neturi mokėjimų knygelės. Teismo vertinimu, pateiktų įrodymų pilnai pakanka, nes yra ne tik liudytojų parodymai, bet ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos pažyma, kuri patvirtina jų parodymus ir jais teismas abejoti neturi pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl J. L. palikimo į Širvintų rajono 1 – ąjį notarų biurą niekas nesikreipė. Todėl V. L. pareiškimas ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji po savo brolio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.

Ginčo, jog minėtas turtas palikėjo nuosavybė, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad į palikėjos turtą pretenduotų kiti asmenys. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta byla dėl S. L. pripažinimo mirusia, nes byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas turtas priklausė jai ar, kad ji būtų galėjusi jį priimti, nes dingo 1992 metais. Be to, jeigu paaiškėtų, jog ji gyva ir pretenduotų į brolio turtą galėtų kreiptis į teismą dėl analogiško fakto nustatymo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L., a. k. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. rugsėjo 13 d., jo sesuo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.