Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 40 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

V. D. 2016-04-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-04-16 apie 17 val. 19 min., vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 330 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybine technine apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į sodybos Tvenkinio g. 3, (duomenys neskelbtini) k., Tauragės r. sav., tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenubraižęs eismo įvykio schemos ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokie V. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu V. D. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į sodybos tvorą, kuri įvykio metu apgadinta, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. V. D. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., anot jo, jis automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas D. S., kuris savavališkai pasiėmė automobilį ir savo vairavimo faktą pripažįsta, todėl laiko, kad skundžiamas nutarimas priimtas objektyviai neįvertinus įrodymų visumos ir jo pateiktos įvykio versijos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, pripažindamas V. D. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją, ir iš esmės apsiribojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų vertinimu, tačiau neapklausė D. S., kuris prisipažino padaręs pažeidimus, už kuriuos administracinė nuobauda skirta savo kaltės nepripažinusiam V. D.. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog V. D. versija, kad jis įvykio metu nevairavo jam priklausančio automobilio BMW, neapgadino tvoros ir iš įvykio vietos nepasišalino, o eismo įvykį jam priklausančiu automobiliu padarė D. S., yra paneigta policijos pareigūno M. K. parodymais ir jo tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtino, kad tiriant įvykį D. S. aiškinamos aplinkybės dėl eismo įvykio visiškai nesutapo, D. S. prisipažino automobilio nevairavęs ir nepadaręs eismo įvykio, o kaltę apsiėmęs, nes jo prašė draugas V. D.. Be to, teismas, nustatydamas, jog eismo įvykį sukėlė ne D. S., o V. D., vadovavosi byloje pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotos adresato V. D. žinutės: „Jei ka tu dirbaj pas mane ir pajiemei masina“, „Dvirati tvarkei“, „Priekiu, islipau paziurejau ir nuvazevau“ pažymėdamas, kad teismo posėdžiu metu V. D. padiktavus siųstų V. S. SMS žinučių tekstą, jis parašė tekstą su iš esmės analogiškomis gramatinėmis klaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent V. D., o ne D. S..

Nors liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, jog D. S. buvo parašęs, kad automobilio nevairavo, prisipažino, jog jam buvo rašytos žinutės, kuriose nurodoma, ką sakyti, tačiau apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančio D. S. paaiškinimo (b. l. 30) matyti, jog jis pareigūnams nurodė, kad jis pasiėmė draugui V. D. priklausantį automobilį ir sukėlė su juo eismo įvykį, atsitrenkdamas į tvorą. Byloje nėra kito D. S. paaiškinimo, kuris atitiktų policijos pareigūno M. K. parodymus, t. y. kuriame D. S. būtų pripažinęs, jog V. D. automobilio nevairavo. Pažymėtina, kad be policijos pareigūno M. K. parodymų ir to paties pareigūno padarytų nuotraukų, kuriuose matyti D. S. telefonas, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie rodytų, kad eismo įvykį galėjo sukelti V. D.. Taigi, pripažindamas V. D. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas iš esmės vadovavosi išimtinai šio vieno policijos pareigūno pateikiama įvykio versija – jo tarnybiniu pranešimu, įžvalgomis dėl V. D. akivaizdaus melavimo, trumpųjų žinučių išsiuntimo D. S. aplinkybių ir jų turinio vertinimu, jo pateikiamu D. S. prisipažinimo jam nevairavus automobilio faktu. Iš esmės jokie kiti byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina pareigūno M. K. pateikiamos įvykio versijos, todėl laikytina, jog teismo išvada, kad liudytojo D. S. apklausa būtų perteklinis procesinis veiksmas, nes byloje esančių įrodymų apimtis ir jų įrodomoji reikšmė teismui leidžia neabejotinai teigti, kad administracinius teisės pažeidimus padarė būtent V. D., neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto.

Apylinkės teismas daug dėmesio skyrė D. S. telefone rastoms žinutėms, nurodydamas, kad jos patvirtina, jog V. D., apklausiamas policijoje dėl įvykio, bandė išvengti atsakomybės ir, siųsdamas žinutes bei taip informuodamas D. S. apie įvykio detales, prašė D. S. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Visų pirma paminėtina, kad iš žinučių turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jomis V. D. įtikinėjo D. S. prisiimti kaltę. V. D. apklaustas teisme neneigė, kad žinutes rašė jis, tačiau taip pat nurodė, kad jas rašė norėdamas nustatyti, ar D. S. vairavo jo automobilį, nes jam iš pradžių nebuvo žinoma, kas su jo automobiliu sukėlė eismo įvykį. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei paaiškėjus, kad V. D. iš tiesų bandė įtikinti D. S. prisiimti kaltę sukėlus eismo įvykį, būtų paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog būtent D. S. vairavo automobilį, tai nesuponuotų išvados, jog būtent V. D. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. atsakomybė kyla automobilio vairuotojui ir automobilio savininko vairavimo faktas nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu atveju turi būti pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima konstatuoti, jog asmuo vairavo automobilį. Vien tai, jog apklausiamas policijoje dėl įvykio, V. D. nusprendė, kad D. S. galėjo vairuoti automobilį, ir galimai prašė jo prisiimti kaltę už savo veiksmus, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad įvykį sukėlė pats V. D., o ne kitas asmuo. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra asmenų, kurie būtų atpažinę V. D. kaip asmenį, sukėlusį eismo įvykį. Iš tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų V. Š., R. Š. ir J. L. parodymų matyti, kad nors jie įsidėmėjo automobilį vairavusio asmens požymius, tačiau nurodyti (atpažinti teismo posėdžių salėje), kad būtent V. D. vairavo automobilį – negalėjo. Policijos pareigūnams išsikvietus V. D. į Tauragės AVPK, jis nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog automobilio nevairavo. Tokią savo poziciją išdėstė ir paaiškinimuose (b. l. 31-32). Nors policijos pareigūnas M. K. tarnybiniame pranešime ir duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, jog jam buvo akivaizdu, kad V. D. meluoja, jog jis nesukėlė eismo įvykio, tačiau pastebėtina, kad šis policijos pareigūnas eismo įvykio nematė, todėl jo parodymai dėl V. D. akivaizdaus melavimo yra tik subjektyvi šio pareigūno nuomonė, kurią reikia vertinti kitų faktinių duomenų kontekste.

Iš V. D. pasiaiškinimų ir jo parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jis nurodė, kad įvykio dieną vairavo ne savo, o sesers automobilį, nes jo automobiliui nebuvo atlikta techninės apžiūra. Su sesers „Opel Zafira“ jis važiavo pas draugą, po to pas savo brolį, vėliau į degalinę nuplauti sesers automobilį. Tačiau šių V. D. parodymų pirmos instancijos teismas netikrino, neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomų asmenų (sesers, brolio ir draugo), kurie galėtų parodyti, ar minėtą dieną V. D. iš tiesų vairavo seseriai priklausantį automobilį, ar su juo buvo atvykęs į svečius įvykio metu. Be to, siekiant objektyviai nustatyti, kokiu metu ir ar išvis įvykio dieną V. D. vairavo „Opel Zafira“, galima pareikalauti vaizdo medžiagą iš V. D. nurodytos degalinės, kurioje jis teigia plovęs sesers automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, jog naktį po eismo įvykio V. D. vairuojamas „Opel Zafira“ automobilis buvo apšaudytas iš pro šalį pravažiuojančio automobilio (b. l. 7-8), o tai dar labiau didina abejonę, ar iš tiesų, turėdamas galimybę naudotis (ir naudodamasis) techniškai tvarkingu sesers automobiliu, V. D. įvykio dieną nusprendė vairuoti savo BMW 330 XD, sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, ir iš esmės nesant didesniems BMW 330 XD apgadinimams (b. l. 26-27), toliau tą vakarą važinėjosi jau su sesers automobiliu. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl D. S., bet ir dėl V. D. vairavimo fakto. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik D. S. paaiškinimu, neapklausęs asmenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, jog V. D. įvykio dieną vairavo savo BMW 330 XD automobilį, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus liudytojo, kuris teigia padaręs administracinės teisės pažeidimą (D. S. prisipažinimas užfiksuotas ne tik jo paaiškinime policijai, tačiau ir prie apeliacinio skundo pateiktuose notaro užfiksuotuose „liudytojo parodymuose“), ir kurio parodymai yra esminiai bylos baigčiai, taip pat neapklausus kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti V. D. versiją (V. D. brolis, sesuo ir draugas, pas kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia važiavęs įvykio metu sesers automobiliu), neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų (neišsireikalavus ir neperžiūrėjus degalinės vaizdo kameromis užfiksuoto įrašo, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti apelianto lankymąsi plovykloje), negalima daryti vienareikšmės išvados dėl V. D. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad liudytojai V. Š., R. Š. ir J. L. parodė, kad automobilį vairavęs vaikinas buvo aukštas, tamsių plaukų ir smulkaus kūno sudėjimo, todėl tikslinga šiems liudytojams parodyti atpažinti ir D. S., kad jie galėtų palyginti, kuris iš minimų asmenų – D. S. ar V. D. – yra panašesnis į jų matytą asmenį. Tuo tarpu duomenys apie D. S. ir V. D. ūgį, kūno sudėjimą ir plaukų spalvą byloje nėra surinkti, tuo pačiu nėra galimybės jų palyginti su liudytojų nurodytu automobilį vairavusio asmens apibūdinimu. Byloje neapklaustas ir policijos pareigūnas K. L., kuris, liudytojo M. K. teigimu, taip pat dalyvavo aiškinantis su V. D. pažeidimo padarymo aplinkybes. Neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apelianto kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis eismo įvykio nesukėlė, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.