- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-439-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12091-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Skolininkas
- M. K.
- Kreditorius
- AB „Ūkio bankas“, A. K.
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 nutarties civilinėje byloje pagal skolininko M. K. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., išieškotoja AB „Ūkio bankas“, A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-09-27 patvarkymu antstolė B. T. atsisakė tenkinti skolininko M. K. prašymą atidėti įmokos už pakartotinės ekspertizės atlikimą sumokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą iki turto realizavimo pabaigos (CPK 682 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Skolininkas M. K. skundu dėl antstolės B. T. veiksmų prašė pripažinti antstolės veiksmus, t. y. atsisakymą atidėti įmokos įmokėjimą už pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, neteisėtais, sustabdyti išieškojimą iš jam ir A. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei turto vertės nustatymui reikalingus atlikti veiksmus iki bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų. M. K. skunde nurodė, kad nors jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tai nepatvirtina fakto, kad jis turi pakankamai apyvartinių lėšų sąskaitose ir iš jų galėtų susimokėti antstolės reikalaujamą įmoką turto įvertinimui atlikti. Jo turimi žemės sklypai yra areštuoti, kai kurie iš jų įsigyti paėmus kreditus ir yra įkeisti bankui, tad bet koks disponavimas visais turimais sklypais yra apribotas, iš jų jau pradėtas vykdyti išieškojimas. Turimas visureigis BMW X5 nėra prabangi transporto priemonė, nes yra 2004 m. gamybos, be to, yra areštuota. Nors jis, skolininkas, yra įmonės UAB „Vaivorykštė 61“ vienintelis akcininkas bei direktorius, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, todėl jis jokių pajamų negauna. Vienintelės jo gaunamos pajamos yra iš UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, jo atlyginimas siekia tik apie 2 500 Lt, iš jų turi pragyventi pats, išlaikyti vieną nepilnametį sūnų, o kitą studentą, be to, iš šio atlyginimo dar yra išskaičiuojama maksimali suma jo kreditoriams CPK nustatyta tvarka, todėl atlyginimo pakanka tik minimaliems poreikiams patenkinti. Visos nurodytos aplinkybės, skolininko teigimu, nepagrindžia jo finansinių galimybių sumokėti įmoką, patvirtina faktą, kad jis neturi pakankamai laisvų lėšų, kurias galėtų skirti apmokėti už turto įvertinimą. Antstolė, skolininko nuomone, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, turėjo tenkinti jo prašymą ir atidėti įmokos už pakartotinės ekspertizės atlikimą sumokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą.
Antstolė B. T. 2012-10-17 patvarkymu skolininko M. K. skundo netenkino. Antstolė nurodė, kad skolininkas prie prašymo atidėti įmokos už pakartotinės ekspertizės atlikimą sumokėjimą pridėjo tik sūnaus gimimo liudijimo kopiją, todėl svarstant klausimą dėl sumos, būtinos pakartotinės ekspertizės atlikimui, sumokėjimo atidėjimo, buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad skolininkas išlaiko nepilnametį sūnų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų nei apie savo sutuoktinės A. K. turtinę padėtį, nei apie atliekamus išskaitymus iš jo darbo užmokesčio, taip pat jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti pirmos ekspertizės išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-26 nutartimi skolininko M. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 682 str. 4 d. antstolis, svarstydamas klausimą dėl išlaidų, būtinų papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimui, mokėjimo atidėjimo, turi atsižvelgti į dvi aplinkybes: prie prašymo pridėtus įrodymus, patvirtinančius, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, ir į skolininko turtinę padėtį. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų nei apie savo sutuoktinės A. K. turtinę padėtį, nei apie atliekamus išskaitymus iš jo darbo užmokesčio, taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti pirmos ekspertizės išvadomis. Teismas konstatavo, jog išnagrinėjus visas skundo aplinkybes bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00179 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Šalies argumentai
Skolininkas M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti antstolės veiksmus, t. y. atsisakymą atidėti įmokos įmokėjimą už pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, neteisėtais. M. K. nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jo pateikti argumentai yra nepakankami, kad būtų galima atidėti įmokos už turto įvertinimą įmokėjimą. Skolininko teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad jis, skolininkas, nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti pirmos ekspertizės išvadomis, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Klausimas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo jau buvo išspręstas, antstolė sutiko skirti pakartotinę ekspertizę. Jis, skolininkas, skundė tik tai, kad antstolė neatidėjo įmokos už turto įvertinimą įmokėjimo.
Atsiliepimas
Išieškotoja AB „Ūkio bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Išieškotoja nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese dėl apmokėjimo už paskirtą pakartotinę ekspertizę atidėjimo. Skolininko nurodytos aplinkybės, susijusios su jo turimu turtu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis neturi lėšų ekspertizei apmokėti. Kadangi jo skola bankui viršija 5,3 mln. Lt, o 2012-06-22 ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo vertė sudaro 1 423 000 Lt, realizavus šį žemės sklypą, nepakaks lėšų atidėtam mokėjimui už pakartotinę ekspertizę padengti. 2012-09-12 antstolės patvarkyme dėl pakartotinės ekspertizės nurodyta, kad skolininkui neišpildžius patvarkyme nurodytų sąlygų, t. y. neįmokėjus piniginių lėšų, reikalingų turto vertinimo darbams atlikti, lieka galioti 2012-06-22 ekspertizės aktu nustatytas žemės sklypo įkainojimas, t. y. pakartotinė ekspertizė nebus atliekama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 str. 4 d. nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtinos sumos atidėjimo, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 682 str. 4 d. nustatytas terminas iki kada antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą – iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Šių duomenų įvertinimas leidžia antstoliui nustatyti tikimybę, ar išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus patenkintos iš realizuojamo turto vertės. Spręsdamas mokėjimo atidėjimo klausimą antstolis neprivalo atidėti mokėjimo vadovaudamasis vien hipotetinėmis prielaidomis apie tai, kad skolininkas turi kito turto ir ateityje realizavęs jį gali būti pajėgus apmokėti už ekspertizę. Pagrindinė CPK 682 str. 4 d. taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės. Šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tokia tikimybė neegzistuotų, nes M. K. skola bankui viršija nustatytą žemės sklypo vertę, realizavus šį žemės sklypą, nepakaks lėšų atidėtam mokėjimui už pakartotinę ekspertizę padengti. Be to, pažymėtina, kad siekdamas ekspertizės turto įvertinimo skolininkas turi teisę kartu su prašymu atidėti mokėjimą teikti antstoliui visus įrodymus ne tik apie savo turtinę padėtį, bet ir apie areštuoto turto vertę. Nagrinėjamu atveju skolininkas pateikė prašymą atidėti mokėjimą už pakartotinę ekspertizę remdamasis sunkia savo turtine padėtimi ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą suabejoti pirmos ekspertizės išvadomis.
Esant aptartai situacijai, konstatuotina, jog antstolė turėjo pagrindą netenkinti skolininko prašymo, ji nepažeidė CPK 682 str. 4 d. reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį palikti nepakeistą.