Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-27 · Byla Nr. Ik-265-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
Ik-265-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01429-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-265-426/2011Proceso Nr. 3-61-3-01429-2010-2) Procesinio sprendimo kategorija 21; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijų, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovo atstovui Česlovui Jociui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus 2-iesiems pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 28-237 ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 23-1178.

Skunde ir jo patikslinimuose paaiškino, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai ir Kalėjimų departamentui tvirtino, kad 2010 m. kovo 10 d. jokių grasinamų ar kitokių veiksmų prieš nuteistąjį E. P. nenaudojo. Kalėjimų departamento prašė papildomo tyrimo metu apklausti liudytojus. Tačiau Kalėjimų departamentas neatliko minėtų veiksmų, vadovavosi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pateikta medžiaga. Tokiu būdu jo prašymas buvo tinkamai neišnagrinėtas, institucija buvo šališka. Tvirtina, kad minėtos institucijos suvaržė jo teises į lygtinį paleidimą, lengvatų gavimą ir kt.

Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 51-52) paaiškino, kad 2010 m. kovo 18 d. buvo priimtas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 28-237 dėl pareiškėjo nubaudimo už BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 8 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. reikalavimų pažeidimą. Nutarimas buvo priimtas po to, kai pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., atlikęs tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio, 2010 m. kovo 17 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-44 „Dėl nuteistojo A. S. elgesio“, kurią patvirtino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius, nurodydamas, jog pareiškėjas, 2010 m. kovo 10 d. nuteistųjų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-401 vartodamas kito nuteistojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei jam grasindamas fiziniu susidorojimu, savo elgesiu pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 8 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. reikalavimus. Šį faktą patvirtino nuteistieji (I. N., S. L., J. K., M. Z.), kurie girdėjo, kai E. P. grįžo etapu, kaip gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-411 pareiškėjas grasino jam fiziniu susidorojimu bei įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. E. P. pareiškėjui nieko neatsakė, o dėl ko įvyko konfliktas, jie teigė nežinantys. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasi BVK 142 str., atsakovas daro išvadą, jog pareiškėjas pažeidė įstatyminius reikalavimus ir pataisos įstaigos tvarką.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjui pagrįstai buvo skirta nuobauda už LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 8 p. reikalavimų pažeidimą.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius, atižvelgdamas į tai, kad A. S. 2010 m. kovo 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nuteistąjį E. P., grasino fiziniu susidorojimu, žemino kitų akivaizdoje, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 8 p. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. reikalavimus, 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 28-237 (b. l. 53) skyrė A. S. papeikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam skirta nuobauda, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Departamento direktoriaus pavaduotojas 2010 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. 2S-1178 (b. l. 5) pripažino, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai.

Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.). Pagal BVK 12 str. 1 d. nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 str. 1 d. 1 p. įvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o to paties straipsnio 2 d. 8 p. - kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. įtvirtinta, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Iš bylos matyti, kad joje dėl pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra dvejopo pobūdžio įrodymai: vieni jį kaltinantys, kiti jį teisinantys.

E. P. tvirtino, kad pareiškėjas jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu bei žemino kitų nuteistųjų akivaizdoje (b. l. 60). Gi pareiškėjas tiek pirminiame paaiškinime (b. l. 61), tiek skunde teismui, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nuteistajam E. P. negrasino, neįžeidinėjo jo. Tik pareiškė pastabas, kad nusipraustų ir persivilktų švarius rūbus. Jo išreikšta pozicija iš esmės yra nuosekli.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai S. L., J. S., A. P., V. K., D. R., K. A. vienareikšmiškai patvirtino, kad jokio konflikto nebuvo, kad pareiškėjas E. P. negrasino, neįžeidinėjo jo necenzūriniais žodžiais. Analogiški paaiškinimai buvo duoti ir tyrimą atliekant Vilniaus 2-uose pataisos namuose (b. l. 55, 58). Dalis nuteistųjų raštiškai buvo patvirtinę, kad pareiškėjas atliko tuos veiksmus, kurie buvo nurodyti skundžiamame nutarime (b. l. 62, 64-65). Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, teismas neturi pagrindo vienus iš jų laikyti kaip turinčius didesnę įrodomąją vertę.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnų D. R. ir A. Ž. tarnybiniai pranešimai (b. l. 58-59), A. Ž. parengta tarnybinio tyrimo išvada (b. l. 54), šio pareigūno teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai pareiškėjo kaltės nagrinėjamoje situacijoje neįrodo. Tai išvestiniai įrodymai (minėti pareigūnai patys tiesiogiai konflikto nebuvo matę), kurie, esant prieštaringiems įrodymams, esminės įrodomosios vertės neturi.

Kaltinimas pažeidimo padarymu turi būti paremtas neginčijamais objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis. Kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atliko jam inkriminuotus veiksmus. Visos abejonės šiuo atveju vertinamos kaltinamojo naudai. Tokiu būdu yra faktinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 28-237 ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1178 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 28-237 ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1178.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėArūnas DirvonasRosita Patackienė