Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-113-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
1A-321-113-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
E. B.
Nukentėjusysis
S. B.
Advokatai
Mirjama Lisauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-113/2008Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam E. B.,nuteistojo gynėjai advokatei Mirjamai Lisauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL ( 1300 Lt) bauda.

Iš E. B. priteista S. B.( S. B.) 3619 Lt neturtinės žalos, 1415 Lt turtinės žalos bei 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas J. D. automobilį „Opel Vectra“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, kur pagal važiavimo kryptį yra trys eismo juostos, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusių pėsčiųjų B. V. ir S. B. ir juos partrenkė. S. B. eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta sveikata, o B. V. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis S. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės 2008 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, dėl nepagrįstai sumažinto neturtinės žalos dydžio. Apeliantas mano, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, o tik sureikšmino žalą padariusio asmens amžių. Pažymi, kad nuteistasis E. B. yra sveikas, darbingas, pagal byloje esančius duomenis jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, todėl vien tai, kad yra jaunas bei neturi nekilnojamojo turto, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas. Apeliantas S. B. akcentuoja, kad nuteistasis žalą padarė grubiai pažeisdamas vairuotojams privalomai žinotinus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nebe pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliantas skunde kaltės klausimo neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertintini pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Apylinkės teismas neturtinę žalą, kurią patyrė S. B., įvertindamas pinigine suma, nurodė į kokius kriterijus atsižvelgia. Būtent į tai, kad nusikaltimas nukentėjusiajam nesukėlė sunkių fizinių pasekmių. Be to, nukentėjusysis yra jauno amžiaus, darbingas, nereikalaujantis išlaikymo. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad S. B., įvykio metu nebuvo blaivus, nepažiūrėjęs, ar važiuojamojoje kelio dalyje nėra automobilių (2 t. b. l. 33), neįsitikinęs savo saugumu, buvo neatidus, ėjo per gatvę, ir toks neatsargumas iš dalies turėjo įtakos eismo įvykiui. Kolegijos nuomone, minėtos apylinkės teismo išvados teisėtos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei ateityje nukentėjusiajam reikės daryti plastines operacijas randams panaikinti, išlieka galimybė išlaidas, susijusias su tolimesniu gydimu, išsireikalauti, padengti iš kaltininko civilinio proceso tvarka.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina, kad žalos atlyginimo instituto esmė- atlyginti nukentėjsuisajam asmeniui patirtus nuostolius, tačiau nesudaryti galimybę iš įvykio pasipelnyti nukentėjusiajai šaliai. Kolegija mano, tai, kad nuteistasis po autoįvykio tarėsi dėl galimo žalos atlyginimo iki teisiamojo posėdžio ir jos neatlygino tik dėl nukentėjusieji reikalavimo, jog ši aplinkybė būtų patvirtinta notaro, o notarai tokių sandorių netvirtina. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutinko sumokėti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ( 2 t. b. l. 32 ) ir tai rodo nuteistojo E. B. geranoriškumą ir siekimą kiek galima daugiau sumažinti nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Vertinant teisiamojo posėdžio metu išsakytą nukentėjusiojo poziciją, jog neturtinei žalai atlyginti jis prašo 20 000 Lt tik todėl, nes taip patarusi tyrėja (2 t. b. l. 33), kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis realiai neturtinę žalą būtų įvertinęs kita pinigų sumą, tikėtina, mažesne, tačiau siekdamas kuo didesnės naudos sau, nurodė didesnė, t. y. 20 000 Lt sumą, kas prieštarauja žalos atlyginimo instituto paskirčiai. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą vadovavosi nuostata, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus

Motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydžio, nuosprendyje išdėstyti išsamiai ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos atlygintinos neturinės žalos dydį iki 5000 litų, tinkamai motyvavo bei nurodė, jog ir paties nukentėjusiojo S. B. elgesys, taip pat buvo kilusių pasekmių sąlyga, todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis prieštarauja Lietuvos respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatoms..

Esant minėtoms apylinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti skunde nurodytais motyvais, teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo S. B. ( S. B.) skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Eduardas MaškevičiusValentinas Janonis