Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. I-2944-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
I-2944-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04643-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2944-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04643-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. S. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. vasario 10 d. yra laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Paaiškina, kad jam trūksta gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad sanitariniai mazgai kamerose yra įrengti netinkamai, todėl pareiškėjas negali netrikdomas naudotis tualetu. Nurodo, kad jam kilo depresija, pareiškėjas jautėsi pažemintas.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 111). Pareiškėjo neatvykimo į posėdį priežastys teismui nežinomos.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–18). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Paaiškina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.

Į teismo posėdį Lukiškių TI-K atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 104)

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–54). Nurodo, kad pareiškėjas su skundais dėl kalinimo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė. Paaiškina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pasak Kalėjimų departamento, tam tikras suimtųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Į teismo posėdį Kalėjimo departamento atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiškėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K yra nuo 2015 m. vasario 10 d. (b. l. 1). Pareiškėjo įskaitos kortelės duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko ne 2015 m. vasario 10 d., o 2015 m. vasario 19 d. (b. l. 19). Pareiškėjas, kaip minėta, į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, byloje nagrinėjamas ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 12–13), byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visą ginčo laikotarpį, t. y. 2015 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 3 asmenimis kameroje, kurios plotas 7,31 kv. m, 2015 m. vasario 21–23, 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 2 asmenimis kameroje, kurios plotas 7,94 kv. m, 2015 m. kovo 5–18 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 2 asmenimis kameroje, kurios plotas 7,64 kv. m, 2015 m. kovo 26 d. pareiškėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 6,34 kv. m, nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,94 kv. m, 2015 m. balandžio 18–23 d., 2015 m. gegužės 21 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais 2 asmenimis kameroje, kurios plotas 7,94 kv. m, 2015 m. birželio 11 d. pareiškėjas kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,48 kv. m, 2015 m. birželio 13–24 d. pareiškėjas kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,64 kv. m, 2015 m. liepos 4–8 d. pareiškėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 8,09 kv. m, o 2015 m. rugpjūčio 12–17, 19–28 d. ir 2015 m. rugsėjo 3–14 d. pareiškėjas kartu su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,64 kv. m. Taigi, iš viso 85 paras (beveik 3 mėnesius) pareiškėjui teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei 3,6 kv. m. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą (2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13). Kitomis dienomis Lukiškių TI-K laikėsi reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto suteikimo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K, CK 6.271 straipsnio prasme, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. ši patalpa buvo matoma kitų asmenų (taip pat ir pareigūnų), todėl pareiškėjas jautė nepatogumą, naudojantis tualetu.

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad sanitarinio mazgo patalpa kamerose buvo visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K teismui taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas yra negalimas. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėta sienele sanitarinio mazgo patalpa nebuvo atitverta nuo viso likusio kameros ploto, t. y. ši patalpa buvo atvirai matoma atidarius kameros duris. Lukiškių TI-K šių pareiškėjo skundo argumentų neneigė. Taigi, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta sienele nuo likusio kameros ploto tik iš dalies, t. y. ne taip, kaip to reikalauja Taisyklių 14.5 punktas. Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjo privatumas, jam naudojantis tualetu, buvo užtikrintas, neginčijo pareiškėjo skundo argumentų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai galėjo matyti pareiškėją, naudojantis tualetu. Teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punkto reikalavimą visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį. Iš teismui pateiktų duomenų (b. l. 12–13) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis. Iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo 159 paras (daugiau nei 5 mėnesius).

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. LVAT tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodęs, kad šios kategorijos bylose nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pagrįsti patirtą žalą ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimą yra prašoma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016). Darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą. Kaip minėta, pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000,00 Eur. Šio pareiškėjo reiškiamo prašymo prasme teismas pastebi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, teismas pažymi, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. 85 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir 159 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas pareiškėjo minimalus privatumas, naudojantis tualetu. Vertindamas šių pažeidimų pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti kompensuota pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastą (minimalaus ploto pažeidimas dažnai buvo itin didelis – pareiškėjui tekęs plotas kartais nesiekė net 1,5 m), trukmę (pažeidimai, nors ir su pertraukomis, tačiau tęsėsi gana ilgą laiko tarpą) ir pasekmes (rimtų fizinės ar psichinės pareiškėjo sveikatos sutrikimų nenustatyta), vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 1 200,00 Eur. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad asmens dvasinių kančių pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė