Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė , sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

A. Z., (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 1995 m. balandžio 18 d. pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m., 2) 2003-04-01 pagal BK 214 str. 1 d., 272 str. 2 d., 225 str. 2 d., BK 42str,. tvarka - laisvės atėmimu 4 m. su 4MGL (500Lt) dydžio bauda, 2003-05-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2003-04-01 nuosprendis, jo veika perkvalifikuota į BK 180 str.1 d., BK 284str.1 d. , BK 42str, tvarka galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 3) 2007 m. sausio 11 d. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – 2 metų laisvės atėmimu; 4) 2012 m. birželio 14 d. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu; 5) 2018 m. kovo 22 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; 6) 2019 m. vasario 11 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; 7) 2019 m. liepos 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis pakeistas 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nusprendžiu pakeista bausmė, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmė atlikta 2020 m. gegužės 26 d., 8) 2021 m. lapkričio 16 d. pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., skirta 9 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 64¹ str. bausmė 1/3 sumažinta ir paskirti galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, taikytas BK 75 str. 2-5 d. nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, skirti įpareigojimai. 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi A. Z. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės neatlikęs, neatlikta bausmės dalis 2022-10-10 yra 2 mėn. 26 d. (2 t., b. l. 120) , teistumas neišnykęs.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 22 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, T. G. priklausantį 650 eurų vertės dviratį „Sprinter“.

Kaltinamasis A. Z. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. kavinėje gėrė alkoholį. Apie 13.55 val. iš kavinės ėjo pro (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės pamatė juodos spalvos dviratį, kurio pavadinimo nepamena. Dviratis buvo neprirakintas, jis stovėjo pastatytas į dviračiams skirtą laikyti rėmą. Kadangi jis pats buvo neblaivus, dėl ko buvo sunku paeiti, be to nenorėjo išgėręs vaikščioti po miestą, todėl kilo mintis pavažiuoti dviračiu iki namų. Atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Dviratį paliko prie (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kur po to dingo dviratis nežino, neplanavo jo sugrįžti ir pasiimti. Dviratį paėmė tik pavažiuoti, nes neblaiviam buvo sunku eiti. Nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo už pavogtą dviratį pripažįsta, atlygins. Civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo per didelis. Koks turėtų būti neturtinės žalos dydis nežino, anksčiau nebuvo susidūręs su tokia situacija. Nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini). Vedęs nebuvo, turi du vaikus, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, šiandien jį mato pirmą kartą. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 22 d., apie 13.50 val., savo dviračiu „Sprinter“ atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dviratį pastatė prie parduotuvės esančiame dviračių stove ir jį palikęs nuėjo į parduotuvę. Dviračio neprirakino, nes ėjo į parduotuvę trumpam, tik nusipirkti cigarečių. Būnant parduotuvėje pamatė, kad telefone dingo „Bluetooth“ ryšys, pamatė, kad nėra dviračio. Tuomet iš karto bėgo pas pažįstamą apsaugos darbuotoją. Per kameras pastebėjo kaip dviračiu asmuo nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Apie dviračio vagystę iš karto pranešė į policiją ir draudimą. Nurodė, kad toks dviratis (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis, jo vertę nurodė 650 Eur, bet iš tiesų jo vertė yra didesnė. Jį pirko iš (duomenys neskelbtini) už 750 Eur, jo naujo vertė 2800 Eur. Nurodė, kad draudimo bendrovė jam žalos neatlygino, nes dviratis buvo paliktas neprirakintas, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo už dviratį 650 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Dėl pavogto dviračio labai pergyveno, nes tokį dviratį dabar nusipirkti būtų sunku rasti. Be to buvo pakeistos beveik visos dviračio detalės naujomis. Dviračiu jis vykdavo į darbą ir iš darbo namo. Mažinti neturtinę žalą nesutinka.

Kauno a. VPK Kėdainių rajono PK 2022-05-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18078-22 dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d., gavus T. G. protokolą -pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2022-05-22 13.55 val., iš dviračių stovo, esančio prie (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis kalnų dviratis „Sprinter“ juodos spalvos rėmu, 7 bėgių, troselinių stabdžių, su juodais purvasaugiais. Dviračio vertė 650 eurų, dviratis draustas AB „L. d.“. Prašo pradėti tyrimą dėl dviračio vagystės ir surasti tai padariusį asmenį ( 1 t. b.l.13 -16).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, dviračių stovas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotografuota (1 t. b. l. 17-22);

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. Z. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė dviratį ir vietą prie (duomenys neskelbtini), kur dviratį po to paliko ( 1 t. b. l. 83-88).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK administratorės V. E. gauta asmens įvykdžiusio dviračio vagystę nuotrauka (nuotrauka pridėta). Pagal nuotrauką nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) juodos spalvos dviračiu važiuoja A. Z. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 22 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, T. G. priklausantį 650 eurų vertės dviratį „Sprinter“.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą padarė būdams recidyvistu (neišnykus teistumui);

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas 9-tą kartą, išvadų iš teistumo nedaro, turi neišnykusį teistumą, jis recidyvistas (BK 27 str.). Kaltinamasis nedirbo (2 t., b. l. 86); buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 85); jis yra neįgalus (iš kaltinamojo žodžių). Nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusio atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiam žala neatlyginta. Kaltinamasis baustas daug kartų administracine tvarka (2 t., b. l.50-84), kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų registre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, alkoholio vartojimo. Priklausomybės sindromas; psichikos sveikatos priežiūros grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 91); kaltu prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis, teismas taip pat daro išvadą, jog yra pagrindo skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas mano, kad kaltinamajam taikyti LR BK 75str. 1d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo. BK 75 str.1 d. suteikia teismui teisę atidėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. bei BK 62 str. nuostatas. Kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 str.), sistemingai daro nusikaltimus, minėtą nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Be to jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo.

Kaltinamasis nuteistas 2021 m. lapkričio 16 d. pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., skirta 9 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 64¹ str. bausmė 1/3 sumažinta ir paskirti galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, taikytas BK 75 str. 2-5 d. nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, skirti įpareigojimai. 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi A. Z. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės neatlikęs 2022-10-10, 2 mėn. 26 d. (2 t., b. l. 120), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021-11-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (2022-04-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), pridėti 2 mėnesius laisvės atėmimo ( neatlikta bausmė 2 mėn. 26 d.) , nes padarytas nesunkus nusikaltimas, sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai.

Nukentėjęs T. G. pareiškė civ. ieškinį dėl 650,00 turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49), kurį palaikė ir teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad jam nėra grąžinta pagrobtas 650,00 Eur vertės dviratis bei dėl pavogto dviračio patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė daug streso, išgyvenimų, teko pirkti naują dviratį, nes dviračiu važinėja į darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti turtinė žala nukentėjusiam – 650,00 Eur sumai, dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta išanalizuotais įrodymais, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistina 650,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką vagystės (BK 178 str. 1d.) bylose t. y. teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė streso dėl pagrobto dviračio, išgyvenimų, turėjo pirkti kitą dviratį, kaip nurodė nukentėjęs, į pagrobtą dviratį jis daug investavo, buvo pirkęs nemažai naujų detalių, dviračiu vykdavo į darbą. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, savo turto pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra iš dalies darbingas (nurodė, pats kaltinamasis, jog yra neįgalus iki (duomenys neskelbtini), jam nustatytas darbingumas 50 procentų). Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 650,00 Eur. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, išgyvenimus).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų formuojamą praktiką vagystės bylose (BK 178 str. 1d). Kaltinamasis civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, vadovaujantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas – 300,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistina 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamąjį gynė adv. Raimundas Gargasas (teikė antrinę teisinę pagalbą 2 t., b. l. 116); Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartimi kaltinamajam paskirtas gynėjas pagal BK 51 str. 1 d. 2 p. ir 7 p.,), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p. 7 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, jis savo turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. ir ir nubausti jį laisvės atėmimu – 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-11-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2022-04-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) prie griežtesnės bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu pridėti dalį paskirtos ir neatliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-11-16 nuosprendį (2022-04-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), pridėti dalį neatliktos bausmės –laisvės atėmimo 2 mėnesius ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimo 8 (aštuonis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 10 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. 12.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. 11.45 (2 paras), BK 65, 66 str. tvarka, pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-11-16 nuosprendį.

Kardomąją priemonę šioje byloje – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2022-10-10, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.

Civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo A. Z. - 650,00 Eur( šešis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusio T. G. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo A. Z. -300,00 Eur( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusio T. G. naudai. Likusioje dalyje civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.