Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs;

3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 29 d. apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje kaltinamasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia sudavė V. K. ne mažiau 13 smūgių į veidą, krūtinę, smakrą, spyrė į šonkaulius ir taip mušdamas sukėlė V. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, nosies galo kairėje pusėje bei viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I, II dantų panirimo.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. vasario 29 d. apie 12.00 val. jis buvo pas savo draugą D. N., kuris buvo atvykęs pas savo draugę I., kurios pavardės jis neprisimena. Jie buvo adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjęs į tos I. namus, jis rado virtuvėje sėdinčius D. N. ir I., tuose namuose daugiau nieko nebuvo. Jis prisijungė prie jų ir atsisėdo virtuvėje, prie stalo, kadangi pats atėjo pasikalbėti su D. N. Jiems besikalbant, D. N. pasiūlė išgerti alkoholio. Jis, išgėręs 5 stikliukus degtinės, išėjo į namus, tai buvo apie 14.00 val. Tą dieną jis daugiau nematė D. N. ir nebuvo su juo susitikęs. Apie nagrinėjamą įvykį jis pats nieko nežino, kadangi išėjo į namus anksčiau nei viskas įvyko, todėl paties to įvykio ir nematė. Iš aplinkinių kalbų jis tik kitą dieną sužinojo, kad D. N. susimušė su V. K. Jis pats (liudytojas) asmeniškai nepažįsta V. K. ir apie jį negali nieko pasakyti (t. 1, b. l. 109 – 111).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 29 d., jam būnant namuose, apie 19.00 val. jam paskambino draugas V. K., kurį jis pasikvietė pas save išgerti alaus. Jis (liudytojas) jau buvo prieš tai vartojęs alkoholio, tačiau nedaug, todėl viską prisimena, kas tą vakarą vyko. Maždaug už kelių minučių V. K. atėjo pas jį į namus, kadangi šis yra jo kaimynas ir gyvena kitoje gatvės pusėje. Atėjus V. K., jie nuėjo į virtuvę, kurioje jau buvo D. N. ir jo (liudytojo) sesuo I. Z. Jiems įėjus į virtuvę, V. K. pasisveikino su jo seserimi ir D. N. ir jie atsisėdo prie stalo išgerti alaus. Tačiau iš karto tarp D. N. ir V. K. kilo žodinis konfliktas. Tuo pat metu jo (liudytojo) sesuo I. Z. iš karto išėjo iš virtuvės, todėl ji nematė viso konflikto. D. N. pasakė V. K. „matai duris?“, o V. K. atsakė „kas tu čia per vienas?“. Po kelių sekundžių D. N. ir V. K. susikibo rankomis, jie abu vienu metu kibo vienas kitam į atlapus. Kadangi viskas vyko labai greitai, tai jis net nespėjo pastebėti nei kas kiek smūgių sudavė, nei kuris pirmas kurį mušė. D. N. ir V. K. buvo susikibę apie minutę laiko, todėl jis (liudytojas) net nespėjo pastebėti, kada jie vienas kitą paleido ir D. N. išėjo. Jis tik pamatė, kai V. K. jau stovėjo virtuvėje. Kiek pamena, ant V. K. veido matėsi prakirsta kakta ir nubrozdintas veidas, tačiau jis neprisimena to, kurioje veido pusėje buvo šie sužalojimai. Kai pas jį atėjo V. K. ant jo veido nebuvo jokių sužalojimų ir jis nesakė, kad jam kažką skaudėtų. V. K. buvo jo virtuvėje iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kiek pats prisimena, po minėto konflikto D. N. nebuvo sugrįžęs. Kuomet išvyko policijos pareigūnai jis dar pakalbėjo su V. K., kuris skundėsi, jog jam skauda dantis, šoną, šonkaulius ir veidą.

Papildomos apklausos metu liudytojas V. K. parodė, jog D. N. yra jo mokyklos bendraklasis ir jie yra draugai. V. K. yra jo (liudytojo) kaimynas, kuris gyvena visai šalia. Jis palaiko gerus santykius su V. K., anksčiau jie kartu važinėjo į Vokietiją. 2020 m. vasario 29 d. apie 19.00 val. jam paskambino V. K. ir pasiūlė išgerti alaus. Tuo metu jis (liudytojas) buvo namuose, o lauko virtuvėje buvo ir D. N. su jo (liudytojo) seserimi I. Z. Kai pas jį atėjo V. K., jie abu nuėjo į tą lauko virtuvę. Tuo metu tiek jis, tiek ir V. K. jau buvo gerokai apgirtę. V. K. pasisveikino D. N. ir jie visi prisėdo prie stalo. D. N. gėrė kažkokį brendį, o jis (liudytojas) ir V. K. gėrė alų. Jo sesuo I. Z. negėrė jokio alkoholio, nes ji visiškai nevartoja alkoholio. Iš pradžių viskas buvo gerai, begerdami alkoholį jie kalbėjosi. Bekalbant, iš niekur nieko, D. N. pasakė V. K. „ar duris matai?“, o V. K. atsakė jam „kas tu čia per vienas?“. Jis (liudytojas) iš pradžių dar pagalvojo, kad jie čia taip juokauja. D. N. pasakyti žodžiai nepatiko V. K. ir jis pats (liudytojas) net nepastebėjo, kaip jie abu vienu metu pakilo nuo stalo ir iš karto kibo vienas kitam į atlapus. Kiek pamena, tuo pat metu iš tos virtuvės išėjo jo sesuo, o jis įsiterpė tarp V. K. ir D. N., bandė juos išskirti ir visą laiką buvo tarp jų. Jis (liudytojas) tikrai nematė, kad kažkuris iš jų būtų sudavęs smūgius rankomis ar kojomis, viskas vyko labai trumpai ir taip greitai, kad net pats nesusigaudė, kas vyksta. Buvo kilęs toks sąmyšis, kadangi D. N. ir V. K. vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, todėl buvo didelis triukšmas ir jie stumdė vienas kitą. Viskas truko ne ilgiau kaip minutę arba dvi. Jis net nepastebėjo, kaip jie vienas kitą paleido ir D. N. kažkur dingo. Visą laiką, kol vyko šis konfliktas, jis buvo atsisukęs veidu į V. K. ir nugara į D. N. Grumtynių metu, kai V. K. stumdėsi su D. N., jie ne vieną kartą atsitrenkė į toje virtuvėje esantį pečių, tačiau jis nežino, ar dėl to V. K. galėjo susižaloti. Po šių grumtynių, kai D. N. jau buvo pasišalinęs, ant V. K. kaktos matėsi nubrozdinimas, o daugiau jokių išorinių sužalojimų nesimatė. Po šio įvykio jis kalbėjo tiek su D. N., tiek ir su V. K., tačiau apie šį konfliktą jie nekalbėjo. Jis gali pasakyti, kad tiek D. N., tiek ir V. K. yra „karšto“ būdo, be to, tuo metu jie abu buvo neblaivūs ir jų konfliktas kilo visiškai be jokios priežasties. Kadangi jų grumtynės truko labai trumpai, tai jis net nesužiūrėjo, kuris iš jų pirmas kuriam sudavė smūgius. Jis tik matė, kad jie abu mosikavo rankomis, tačiau nematė, ar kuris iš jų kuriam pataikė (t. 1, b. l. 114 – 117, 118 – 121).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. vasario 29 d. vakare jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jam būnant garaže, pas jį atėjo kaimynas A. Č., kuriam paskambino jo draugas V. K. ir jie kalbėjosi telefonu. Kai A. Č. baigė kalbėti su V. K., šis jam pasakė, kad buvo sumuštas V. K. Tuomet jis (liudytojas) kartu su A. Č. nuėjo pas V. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje rado D. N., V. K. ir jo seserį, kurios jis (liudytojas) nepažįsta. Toliau su minėtais asmenimis kalbėjo A. Č., tačiau jis (liudytojas) negirdėjo jų pokalbio, kadangi pats buvo gerokai toliau nuo jų. Girdėjo tik tai, kaip V. K. sesuo liepė jiems išeiti, nes neva nieko nenutiko. Jiems išėjus iš V. K. namų, A. Č. pasakė, kad V. K. yra sumuštas, todėl tuomet jis (liudytojas) paskambino V. K., nes jie norėjo pažiūrėti, kas jam nutiko. Kadangi V. K. gyvena priešais V. K. namus, tai paprašė, kad šis išeitų ant kelio. Kai V. K. atėjo ant kelio, jie pamatė, kad šis yra kruvinas, ant jo veido matėsi nubrozdinimai, kraujo dėmės, o kaktoje matėsi žaizda. Kadangi A. Č. telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis paprašė jo (liudytojo) telefono ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet jis (liudytojas), A. Č. ir V. K. apie pusvalandį stovėjo prie kelio ir laukė policijos pareigūnų, kuriems atvykus, jis (liudytojas) nuėjo į namus. Iki atvykstant policijos pareigūnams V. K. jiems pasakojo, kad pas V. K. namuose esančioje virtuvėje jį užsipuolė ir sumušė D. N., tačiau V. K. konkrečiai nepasakė, kiek smūgių ir į kurias vietas jam buvo suduota. V. K. jiems sakė, kad jam skauda šoną, dantis ir veidą. Jis pats (liudytojas) nematė minėtų asmenų konflikto (t. 1, b. l. 124 – 127).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, matyti, jog V. K. pareiškė, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 21 val. 30 min., jam būnant adresu (duomenys neskelbtini), jį puolė mušti iš matymo pažįstamas D. N., kuris rankomis sudavė jam ne mažiau kaip 20 smūgių į veido sritį bei kitas kūno vietas ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Todėl V. K. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo taip pat matyti, jog tą pačią dieną buvo atlikta ir pirmoji nukentėjusiojo V. K. apklausa (t. 1, b. l. 1 – 8).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. kovo 1 d. nuo 1 val. 22 min. iki 1 val. 36 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 15 – 20).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašų matyti, jog 2020 m. vasario 29 d. 21 val. 40 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjo A. Č. pranešimas apie tai, kad jo draugą, šiuo metu esantį (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Iš išrašo matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 23 – 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 218/2020 (06) nurodyta, jog V. K. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, nosies galo kairėje pusėje bei viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, nosies kairėje pusėje, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I, II dantų panirimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 35 – 36).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 13 d. kaltinamasis D. N. savanoriškai pateikė dokumentą, patvirtinantį Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos žalos dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo atlyginimą (t. 1, b. l. 56 – 57, 58).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. N. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 1 – 4).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis D. N., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. D. N. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau jis prašė neskirti jam prokurorės siūlomo įpareigojimo – 50 valandų neatlygintinų darbų, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) ir dažnai būna komandiruotėse (t. 1, b. l. 191 – 192). Nukentėjusiajam V. K. buvo tinkamai pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir nukentėjusysis neprieštaravo tokiam prokurorės sprendimui (t. 1, b. l. 193 – 194).

Dėl bausmės skyrimo bei procesinių prievartos priemonių

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis D. N. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. N. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas tris kartus, tačiau šie jo teistumai jau yra išnykę (t. 1, b. l. 180 – 184; BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, bylos medžiagoje dar yra duomenų ir apie kaltinamojo teistumą užsienio valstybėje (t. 1, b. l. 180 – 184). Praeityje D. N. buvo baustas ir administracine tvarka, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 175 – 178, 185 – 187). Kaltinamasis D. N. yra vedęs, dirbantis (t. 1, b. l. 188, 189). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (t. 1, b. l. 190). Byloje daugiau nėra kitų neigiamai D. N. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 139 – 142, 143 – 145, 150 – 152, 161 – 163). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. N. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus ir pagrindus.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo įpareigoti D. N. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (t. 2, b. l. 1 – 4). Kaltinamasis D. N. prašo neskirti jam vieno iš prokurorės siūlomų įpareigojimų – 50 valandų neatlygintinų darbų, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) ir dažnai būna komandiruotėse (t. 1, b. l. 191 – 192). Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis yra dirbantis, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga bausmės vykdymo metu įpareigoti D. N. dirbti neatlygintinus darbus, nes šių darbų atlikimas gali būti nesuderinamas su kaltinamojo tiesioginiu darbu. Todėl minėtas įpareigojimas D. N. neskiriamas, o vietoje jo skiriamas kitas įpareigojimas – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Teismas sprendžia, jog šis įpareigojimas bus tikslingas bei veiksmingas siekiant bausmės tikslų įgyvendinimo.

Kaltinamojo D. N. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 1 d. 1 val. 40 min. iki 2020 m. kovo 2 d. 13 val. 20 min. (t. 1, b. l. 133 – 134, 167 – 168). Šis laikas įskaitomas į D. N. paskirtą bausmę (BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 164 – 166). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 38,88 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 47 – 48, 49). Kaltinamasis D. N. šį ieškinį pilnai atlygino ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą (t. 1, b. l. 56 – 57, 58). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 115 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 600 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 80 – 81, 82 – 88). Tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis V. K. pareiškė, jog jis atsisako savo pareikšto civilinio ieškinio, kadangi kaltinamasis D. N. pilnai atlygino jam padarytą žalą (t. 1, b. l. 67 – 69). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dalyje dėl nukentėjusiojo V. K. pareikšto civilinio ieškinio taip pat nutraukiamas (BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. N. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 1 d. 1 val. 40 min. iki 2020 m. kovo 2 d. 13 val. 20 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dalyje dėl nukentėjusiojo V. K. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti nuteistajam D. N. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam D. N.