- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-130-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00281-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- G. T.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl 2013 m. gruodžio 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. T., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), 146 str. 2 d. ir nubaustas:
pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;pagal BK 146 str. 2 d. – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Šiuo nuosprendžiu G. T. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str. dalinio bausmių sudėjimo būdu paskiriant galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. T. nuteistas už tai, kad 2013 metų gegužės 10 d., apie 14 val., nukentėjusiesiems V. K. ir J. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskalbtini), panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiajam J. K. laisvę, t. y. įmetė ir uždarė nukentėjusįjį J. K. į gyvenamajame name, virtuvėje po grindimis, esantį rūsį, užspausdamas rūsio dangtį ir tokiu būdu apribojo nukentėjusiajam galimybę išeiti iš rūsio, nukentėjusiajam V. K. per rūsio langelį išlindus į lauką, įtempė pastarąjį į kambarį ir elektros laidu surišo nukentėjusiajam rankas už nugaros, surištas rankas pririšdamas prie nukentėjusiojo kojų, padarydamas nukentėjusiajam J. K. žaizdas dešiniajame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip laikė nukentėjusįjį V. K. surištą apie 2 val.
Be to, G. T. nuteistas už tai, kad 2013 metų gegužės 20 d., apie 20.30 val., nukentėjusiesiems V. K. ir J. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskalbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, ištraukdamas iš rankų, atėmė iš savo motinos V. K. rankinę, dėl ko V. K. praradus pusiausvyrą ir parkritus ant grindų, tyčia koja du kartus spyrė V. K. į kojas, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai V. K. nubėgus į savo kambarį ir atsisėdus ant lovos, suėmęs rankomis V. K. už veido pirštais spaudė veidą bei paėmęs iš virtuvės medinę malką tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai V. K. į rankas, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai V. K. galvos plaukuotos dalies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, abiejuose dilbiuose, nugaroje, dešinėje šlaunyje ir abiejose blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdydama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo skundžiamą Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir už BK 140 str. 1 d. bei 146 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirti baudos bausmes. Cituoja skundžiamą nuosprendį, BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas ir tvirtina, kad nors nagrinėjamu atveju ir nėra galimybių jam taikyti 62 str. nuostatas, tačiau atsižvelgiant į teisingumo principą bei į tai, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinį darbą, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo iš anksto suplanuotos, o įvyko spontaniškai konflikto metu, kas rodo kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami ir neskiriant arešto bausmės. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad su nukentėjusiaisiais J. K. ir V. K. susitaikė, o be to ir jie patys teisiamojo posėdžio metu teismo prašė neskirti griežtos bausmės. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu patys nukentėjusieji prašė nutraukti baudžiamąją bylą, su kuo sutiko ir prokuroras, tačiau baudžiamoji byla nebuvo nutraukta, kadangi susitaikymo nepatvirtino teismas. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas arešto bausmę jis netektų darbo ir tokiu būdu prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį. Mano, kad išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju turėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė, t. y. bauda.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. T. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam tinkamas bausmes. Apeliantas nesutinka tik su jam skirta arešto bausme, prašo pakeisti ją švelnesne, todėl skundą nagrinėjantis teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas G. T. bausmes už abu jo padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas atsižvelgė į šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad vienas yra nesunkus tyčinis, o kitas apysunkis, tyčinis. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad G. T. nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs), yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko jam buvo nuspręsta pagal BK 140 str. 1 d. skirti vieną švelnesnių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytas mažesnis nei jos vidurkis. Pagal BK 146 str. 2 d. jam taip pat skirta švelniausia už šio nusikaltimo padarymą numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios dydis nustatytas taip pat mažesnis, nei šios bausmės vidurkis. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje palankesniu nuteistajam dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino bausmes už abu nusikaltimus, t. y. pridėjo tik dalį švelnesnės bausmės. Į paskirtą bausmę apylinkės teismas pagrįstai įskaitė 2 dienas, išbūtas laikinajame sulaikyme. Taigi, apylinkės teismas ne tik tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, tačiau ir tinkamai individualizavo paskirtas bausmes bei teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. T. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, paskirta bausmė galėtų būti švelninama tik BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. pagrindu, tačiau byloje esančios ir nuteistojo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra neteistas, laikomas nebaustu administracine tvarka, turi nuolatinį darbą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai yra svarbios ir reikšmingos. Tačiau atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo reikalavimus, į tai, kad yra tik viena G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir daugiau nėra jokių BK 62 str. numatytų aplinkybių, nėra pagrindo taikyti BK 62 str., ką apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas. Be to, net ir esant visoms šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę.
Be to, apelianto nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia taikyti ir BK 54 str. 3 d. nuostatų. Šioje normoje numatyta galimybė teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, G. T. įvykdyto nusikaltimo pobūdis ir byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad jam paskirta bausmė šiuo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju nuteistasis tyčia smurtavo prieš artimus žmones, t.y. neteisėtai atėmė laisvę motinos sugyventiniui bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai, ypatingai reikšmingų ar itin pozityviai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių byloje nėra, todėl kolegijos nuomone, G. T. paskirta galutinė subendrinta pakankamai nedidelė arešto bausmė (40 parų) atitinka bausmės paskirtį.
Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė G. T. skirtų bausmių klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo G. T. apeliacinį skundą atmesti.