Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-300/2008

Teisėja Silva Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-07 apie 15.30 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 449 Lt vertės turtą – televizorių Roadstar LCD-7114KL.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

A. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodoma, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vadinasi, aiškinantis vagystės baigtumą, būtina įvertinti tai, ar kaltininkas įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu. Jei tokios galimybės nebuvo, nusikaltimas laikomas nebaigtu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. vos tik išėjęs pro įėjimo į prekybos centrą vartelius buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, jį apžiūrėję apsaugos darbuotojai rado už rūbų užkištą televizorių, todėl jis ir galimybės disponuoti pagrobtu turtu neturėjo. Tai reiškia, kad A. P. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. LR BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju A. P. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jis, darant nusikaltimą, buvo pastebėtas ir sulaikytas nespėjęs užvaldyti svetimo turto. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad A. P., nuteistam pagal LR BK 178 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo A. P. veiką, todėl jo veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. - kaip pasikėsinimas pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Apelianto prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 178 str. 4 d., nurodant, kad į televizoriaus vertę nepagrįstai įskaičiuotas PVM, atėmus 18 proc. PVM, televizoriaus vertė neviršytų 3 MGL dydžio sumos, nepagrįstas. Pažymėtina, kad byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame nurodoma, jog televizoriaus vertė yra 449 Lt, iš nurodytos turto vertės PVM neišskaičiuojamas. Taigi A. P. pasikėsino pagrobti 449 Lt vertės svetimą turtą, šio turto vertė yra didesnė nei 3 MGL, todėl veika, kaip jau minėta, kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Kolegija pažymi, kad veikos perkvalifikavimas šiuo atveju neturi įtakos nuteistajam paskirtai bausmei. Bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nuostatas, apibrėžiančias bausmės paskirtį. Atsižvelgdama į LR BK 54 str. įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad A. P. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (neišnykęs ankstesnis teistumas, nusikalto būdamas teistas keturis kartus, šiuo metu jau yra teistas šešis kartus ir visus kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto grobimą, yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, nusikalto, nes reikėjo pinigų narkotikams, nors yra jauno amžiaus, nedirba ir nesimoko), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką), į tai, kad nuteistajam ir taip paskirta žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kolegija laiko, kad bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis serga tuberkulioze, yra gydomas, netrukdo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sąlygos gydytis sudaromos ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendį.

A. P. veiką iš LR BK 178 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.