Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Justinai Žėglytei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nukentėjusiajai A. G., kaltinamajam S. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-07-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 3 MGL dydžio bauda, teistumui išnykus, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

S. G. 2012-01-03, apie 10.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai motinai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, grasino su ja susidoroti, ją užmušti, bei sudavė ne mažiau kaip 3 smūgių kumščiais į veido ir galvos sritis, dėl galvos sumušimo su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios A. G. sveikatą.

Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad nuo 2011-01-26 baigė gerti, iki šio įvykio susitvarkė. Per Naujus metus negrįžo namo, grįžo tik sausio 3 d. ir mama puolė jį visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių dar niekada nėra sakiusi. Mama supyko, kad jis negrįžo namo. Taip pat nurodė, kad turėjo vyresnę draugę, kuri jo motinai nepatiko, jie apsižodžiavo, o jis užpyko dėl motinos pavartotų necenzūrinių žodžių. Jie pykosi, tačiau į veidą motinai nesudavė. Teigia, kad triukšmavo, rėkavo, buvo žodinis konfliktas, bet susidoroti negrasino, visą tai ji išsigalvojo. Specialisto išvados, kuria motinai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, paaiškinti negali, tačiau neigia ją mušęs.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad to, kas nurodyta pareiškime, nebuvo, sūnus jai labai geras, ji greitosios ir policijos nekvietė. Teigia, kad sūnus jos nemušė, jokių sužalojimų nėra, pareiškimą parašė jos kaimynai, parodymai išgalvoti, ji tik pasirašė, nežino kodėl. Su sūnumi niekada nesipyko, sutaria gerai, o kaimynai meluoja.

Liudytoja Z. Š. parodė, kad apie A. G. sumušimą jai pranešė kaimynė. Apie įvykį sužinojau iš kaimynų, taip pat skambino iš policijos. Mano, kad sesuo negali būti viena, tačiau jos dabar nelanko, nes yra sūnus, jis nustojo gerti ir gali prižiūrėti mamą. Sesuo nėra linkusi meluoti, ji sako tiesą, arba nesako visai nieko. Įvykio metu nedalyvavo, žino tik iš kaimynų. Ar sesuo sutaria su kaimynais nežino. Kai kaltinamasis nustojo gerti, jis pats rūpinosi mama, tačiau iki tol su ja elgėsi negerai, plūsdavosi necenzūriniais žodžiais, tačiau kad žiauriai muštų nepasakojo.

Liudytoja L. K. parodė, kad jos santykiai su nukentėjusiąja labai geri. Įvykio pati nematė, tačiau girdėjo verksmus, rėkimus, nugriuvimus. Vaikai jai taip pat sakė, kad buvo bute triukšmas, girdėjo, kad nukentėjusioji verkė. Kaltinamasis prieš kaimynus geras, bet kas vyksta už durų jie nemato. Su kaimynais draugauja nuo vaikystės. Mano, kad nukentėjusioji gali meluoti, ji bijo savo sūnaus. Iš kaimynų niekas neatėjo į teismą, nes bijo kaltinamojo, dažnai su juo konfliktuoja. Jai tekę girdėti, kad mušė kaimynę Antoniną, bet atidarius duris ji sakė, kad niekas nemušė. Šią žiemą girdėjo, kad mušė, ir š. m. gegužę girdėjo verksmus, bet naktį ji pas juos neina.

Liudytoja A. M. parodė, kad šiuo metu pas Glušankovus ramu. Kai kaltinamasis būdavo išgėręs, tai bijodavo jį susitikti, tačiau šiuo metu jis nieko nedaro. A. G. sumuštos nematė, kadangi jie nebendrauja. Anksčiau girdėdavo, kad rėkauja, nes nukentėjusioji labai garsiai rėkia. Ką jie ten už durų daro jie nemato. Teigia, kad laiptinėje jie netriukšmauja.

Liudytoja Ž. Č. parodė, kad smurtas šiuo atveju tikrai buvo. Mano, kad nukentėjusioji teisme pakeitė parodymus, nes tai jos sūnus ir bando viską užglaistyti. Situacija buvo tragiška, kvietė greitąją. Nukentėjusioji beldė kaimynams į sieną, bandė juos kviesti. Kaltinamojo elgesys bendraujant buvo neprognozuojamas. Nurodė, kad protokolą-pareiškimą surašė remdamasi nukentėjusiosios parodymais, ji parodymus davė geranoriškai. Surašius protokolą-pareiškimą jis jai buvo perskaitytas. Mano, kad ji parodymus keičia ir dėl savo bejėgiškos būklės, nes jai reikia priežiūros, sūnus ją prižiūri, bet nėra garantijos, kad tai nepasikartos.

Liudytoja A. B.-Kalinauskienė parodė, kad spaudimo nukentėjusiajai tikrai nebuvo, kokius davė parodymus, taip ir surašyta. Nukentėjusiajai viskas buvo išaiškinta, perskaityta, kas surašyta. Po įvykio jai teko lankytis pas nukentėjusiąją, įteikė pranešimą apie tyrimo pabaigą. Kiek laiko buvo praėję po įvykio negali pasakyti, tačiau ir tada ji sakė, kad sūnus ją muša. Mano, kad nukentėjusioji bijo sūnaus, apklausų metu ji verkė, sakė, kad ją skriaudžia. Ji jai perskaitė protokolą ir ji skaitė pati, dėl nieko neprieštaravo.

2012-01-03 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad A. G. pranešė apie tai, jog 2012-01-03, apie 10.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus S. G. jai grasino susidoroti ir sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis į veidą, spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas (b.l. 2).

2012-01-03 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2012-01-03, apie 17 val., gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), sūnus muša motiną. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad nukentėjusioji A. G. buvo labai susijaudinusi, verkė, kalbėjo emocionaliai, nerišliai, ant veido matyti nubrozdinimai. Pristatant į policijos komisariatą sulaikytasis elgėsi įžūliai, arogantiškai, kategoriškai neigė smurtavęs, necenzūriniais žodžiais plūdo kaimynę (b.l. 5, 6).

Specialisto išvada Nr. G 605 /12(02) A. G. konstatuotas galvos sumušimas su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 24).

Kaltinamojo prisipažinimas iš dalies nusikaltus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti ištirti įrodymai leidžia neabejotinai konstatuoti, kad S. G. nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. G. sveikatą ir grasino ją nužudyti, kuomet buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo kaltės neigimas vertintinas kritiškai ir laikytinas kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vertinant nukentėjusiosios parodymus ir elgesį teismo salėje galima teigti, kad nukentėjusioji bijo, jog ateityje sūnus jos atžvilgiu gali vartoti smurtą, todėl ji visiškai pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo S. G. kaltę pagrindžia liudytojų Z. Š., Ž. Č., A. B.-Kalinauskienės parodymai, rašytinė bylos medžiaga – protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada.

Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. buvo kvalifikuotos teisingai.

S. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

S. G. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b.l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 77), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 79), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b.l. 81). Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš fiziškai silpnesnį asmenį – neįgalią senyvo amžiaus motiną, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, taikant įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str.2d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1d., 6d., 308 str. 1d., 313 str.,

nusprendžia:

SERGEJŲ GLUŠANKOVĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir nuteisti jį :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d.. 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-01-03 iki 2012-01-05 (dvi paros) ir laikyti, jog neatlikta bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 26 (dvidešimt šešios) dienos laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis