- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 1-175-720/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Nukentėjusysis
- Leonardo J
- Civilinis atsakovas
- UAB „Šviesa“, AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Laimutis Jankauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiojo Leonardo J. V. atstovėms globėjai R. Ž. ir advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji N. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. Ožeškienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė transporto priemonės, dėl ko parbloškė iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį L. J. V. ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji N. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., 12.20 val., ji važiavo savo tuometinei darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. Ožeškienės g. link K. Donelaičio g. ir link L. Sapiegos g., matė, kad K. Donelaičio g. autobusų stotelėje ir prie Snoro banko būriuojasi žmonės. Ji važiavo pirma eismo juosta, pervažiavusi sankryžą sustojo prie pėsčiųjų perėjos, kadangi prie pėsčiųjų perėjos stovėjo vyriškis. Žmogui perėjus pėsčiųjų perėją, ji pervažiavo perėją ir pradėjo rikiuotis į antrąją eismo juostą. Jos vairuojamas automobilis judėjo lėtai. Tuo metu iš dešinės pusės išbėgo vyriškis, ji dar buvo pirmojoje eismo juostoje. Ji ėmė staiga stabdyti automobilį ir pajuto smūgį į automobilio priekį. Automobiliui sustojus, žmogus užkrito ant jos vairuojamo automobilio priekio ant kapoto, po smūgio vyriškis nukrito. Ji sustabdė automobilį ir išbėgo pažiūrėti kas atsitiko. Ji pamatė, kad vyriškis guli galva tolyn nuo jos automobilio įstrižai tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Ji pamatė, kad vyriškis ketina keltis, jam iš nosies bėgo kraujas. Ji paprašė vyriškio, kad jis nejudėtų, ir mėgino kviesti greitąją pagalbą, tačiau jai nepavyko, kadangi buvo šokas. Tada ji prašė žmonių iškviesti greitąją pagalbą, medicinos pagalbą iškvietė liudytoja E. K.. Kol atvyko greitoji pagalba ji pastatė avarinį ženklą ir buvo prie nublokšto žmogaus. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis, sužeistą žmogų išvežė į ligoninę. Tą patį vakarą ji apsilankė Kauno klinikose, sužinojo, kad žmogus buvo sunkios būklės, jam skilusi kaukolės dalis, lūžęs šonkaulis, jis nebendravo. Ji paklausė, kokių priemonių jam reikėtų, o kitą dieną ji aplankė žmogų, atvežė slaugos ir higienos priemonių, maisto. Trečią ar ketvirtą dieną po įvykio su ja susisiekė vyriškio artimieji ir pasakė, kad jos lankymų nereikia, jį globos artimieji, ji artimaisiais bendravo, telefonu, aptarė kaip žmogui seksai, kaip jo sveikata. Tvirtina, kad ji važiuodama įsitikino eismo saugumu, matė iš dešinės pusės prie perėjos vieną jauną vyriškį, o iš kairės pusės žmonių nebuvo, žmonės būriavosi prie viešojo transporto sustojimo ir prie Snoro banko. Ji parbloškė žmogų pirmojoje eismo juostoje už 5 metrų nuo perėjos, nuo smūgio jis nukrito tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Smūgis buvo automobilio priekiu Tą dieną dangus buvo apniukęs, oras buvo drėgnas, kelio danga šlapia. Ji važiavo gal 20 km/val. greičiu, įsitikino, kad joks žmogus neketina eiti per perėją, kad judėti yra saugu ir tik tada pradėjo važiuoti. Važiuodama ji norėjo persirikiuoti į antrąją eismo juostą, pažiūrėjo į kairįjį šoninį veidrodėlį, pažiūrėjo ir į dešinį veidrodėlį, matė E. Ožeškienės gatve atvažiuojančius automobilius, todėl į antrą eismo juostą nepersirikiavo. Nors žmogus 1934 metų gimimo, tačiau į gatvę jis išbėgo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad pėsčiasis neįsitikino ar saugu eiti į gatvę ir į ją įbėgo. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir prašo ją išteisinti.
Nukentėjusiojo Leonardo J. V. atstovė jo globėja R. Ž. nurodė, kad L. J. V. yra jos senelio brolis, jį vadina dėde, parodė, kad po eismo įvykio jos dėde nustatytas sunkus kūno sužalojimas, po įvykio jis tapo neveiksnus ir nebegali savimi pasirūpinti, todėl teismo sprendimu jis pripažintas neveiksniu, gyvena privačiuose globos namuose, o ji paskirta dėdės globėja. Parodė, kad dėdė apie įvykį nieko nešneka, paklausus jo apie įvykį pyksta, po įvykio jis pamiršta daugelį įvykių, neatskiria žmonių, neatpažįsta atvykusio jo aplankyti savo brolio. Parodė, kad iki eismo įvykio jos dėdė L. J. V. buvo normalus, buvo senatvės pensininkas, nedirbo, ateidavo pas jos į svečius, mėgo pasivaikščioti, eiti į parduotuves, mėgo vaikščioti, tačiau buvo labai atsargus, vaikščiodavo atsargiai, apsidairydavo, net paprašius eiti greičiau jis neskubėdavo, ji niekada nematė jo bėgant. Patvirtino, kad dėdė turėjo indėlį Snoro banke ir jį atgavo. Reiškia civilinį ieškinį dėl 13 842,69 Lt turtinė ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 13 842,69 Lt turtinę žalą ir 5 000,00 Eurų, arba 17 225,00 Lt neturtinę žalą ir periodines išmokas po 836,00 Lt, o likusią dalį neturtinės žalos, tai yra 32 775,00 Lt, priteisti solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios N. A., kadangi dėl važinėjimų ir gydymo priemonių pirkimo patyrė turtinę žalą, o neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jos dėdė patyrė didelius skausmus ir stresą, po eismo įvykio jis tapo nepakaltinamas ir neįgalus.
Liudytojas A. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.30 val., K. Donelaičio g. ir Maironio g. sankryžoje, jis išlipo iš mikroautobuso už pėsčiųjų perėjos ir ėjo link perėjos, tuo metu išgirdo stabdžių kauksmą ir pamatė važiuojamoje gatvės dalyje ant dešiniojo šono gulintį vyrą ir maždaug už 2 metrų stovintį baltos spalvos automobilį. Viskas įvyko maždaug apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Matė, kaip moteris vairuotoja iššoko iš automobilio ir pribėgo prie gulinčio žmogaus. Moteris pajudino vyriškį, jis kažką sumurmėjo. Jis pats prie jų nepriėjo, stovėjo toliau, buvo nulipęs nuo šaligatvio, pažiūrėjo pastovėjo ir nuėjo, ten buvo priėję daugiau žmonių. Jis pats kontakto nematė, tik išgirdo stabdžių gausmą ir pamatė, kad žmogus gulėjo maždaug 2 m nuo automobilio. Ar tas žmogus ėjo ar bėgo jis nematė.
Liudytoja E. K. parodė, kad 2011 m lapkričio 21 d. apie pietus ji su kolege ėjo K. Donelaičio g. pietauti. Apie 12.25 val. jos buvo prie Snoro banko, ji laukė, kol jos kolegė paims iš bankomato pinigus. Tuo metu ji žiūrėjo į važiuojančių automobilių pusę ir išgirdo bumbtelėjimą, pažiūrėjusi į garso pusę ji pamatė, kaip nuo automobilio kapoto ant gatvės nukrito žmogus. Įvykis buvo už pėsčiųjų perėjos. Kaip automobilis atvažiavo ir ar kažkas bėgo ji nematė, kai atsisuko automobilis jau buvo sustojęs. Žmogus nukrito ir gulėjo. Ji paskambino pagalbos telefonu. Matė, kaip iš automobilio išlipo kaltinamoji, kuri skambino pagalbos telefonu.
Specialistas V. M. parodė, kad jis kaltinamosios advokato Laimučio Jankausko prašymu atliko eismo įvykio tyrimą, kurio metu remdamasis pateikta medžiaga ir objektyviais duomenimis atliko tyrimą ir atsakė į pateiktus klausimus. Atsakydamas į pirmąjį klausimą – koks buvo eismo įvykio mechanizmas, jis detaliai aprašė specialisto išvados 2.4 punkte, kuriame nurodė, kad automobilio Opel vairuotoja po sustojimo prieš pėsčiųjų perėją, pajudėjusi iš vietos išvystė apie 22 km/val. greitį, per 2 – 3 sekundžių laikotarpį nuvažiavo nuo 6 iki 9 metrų atstumą Automobilio Opel vairuotojos sureagavimo į pavojų momentu apie 1,1 s iki pėsčiojo partrenkimo, automobilio priekis buvo apie 6,69 m iki pėsčiojo partrenkimo vietos, t. y. ties pėsčiųjų perėjos viduriu. Automobilio Opel priekiui esant apie 4,8 m už pėsčiųjų perėjos ribos, pėsčiasis buvo parblokštas automobilio priekio vidurine kaire dalimi apie 0,6 m. Pėsčiojo parbloškimas įvyko automobiliui stabdant. Betarpiškai prieš susidūrimą automobilio Opel greitis buvo apie 20 km/h dėl pėsčiojo partrenkimo šis greitis sumažėjo dar apie 1 km/h. Dėl susidūrimo pėsčiasis buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi apie 4.65 m ir nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies taip, kad atstumas nuo pėsčiojo galvos iki sustojusio automobilio priekinio kairiojo rato buvo 3.70 m. Dėl eismo įvykio priežastinio ryšio pasisakyta specialisto išvados 3 ir 4 p., kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel vairuotoja nesavalaikiai sureagavo eismo pavojui ir kad ji turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, kad šie veiksmai buvo priežastiniame ryšyje šio eismo įvykio kilimu. Kadangi nėra pagrindo teigt, kad automobilio Opel vairuotojos N. A. veiksmuose buvo prieštaravimas KERT reikalavimams ir priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiojo Leono J. V. veiksmai, kurie buvo nepriimtini ir prieštaravo Kelių eismo taisyklių 49 p. ir 51 p. reikalavimams. Šioje situacijoje nustatyta, kad automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos. Papildomai paaiškino, kad tikėtina, jog automobilio greitis buvo 20 km/val., kuria vieta buvo partrenkta matosi pagal automobili sugadinimus. Tai, kad pėsčiasis buvo partrenktas ne pėsčiųjų perėjoje, konkrečiai matosi 4,8 m už pėsčiųjų perėjos. Tai leidžia teigti nustatytas eismo įvykio mechanizmas ir nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja galėjo išvengti susidūrimo, nes nežinomas pėsčiojo ėjimo režimas, jei jis labai lėtai eitų tai vadinasi jo ėjimas ir automobilio laikas yra panašus, bet jei pvz. greitai bėgo tai judėjimas daugiau nei 1 s, o automobilio judėjimas kur kas didesnis. Nurodė, kad N. A. neturėjo galimybės sustabdyti automobilio, tai yra detalizuota specialisto išvadoje, tai vadinasi pėsčiojo judėjimo laikas. Vairuotojai pavojus kilo tada, kai pėsčiasis kirto važiuojamosios dalies kraštą, vadinasi pėsčiasis iki partrenkimo judėjo 3.25 cm ir priklausomai nuo to, koks buvo jo judėjimo režimas, tai nuo 1,1 s iki 3,2 s. pėsčiasis ėjo važiuojamojoje dalyje. Reiškia pėsčiojo judėjimo greitis buvo nuo 1,1 iki 3,2 s iki partrenkimo, todėl N. A. negalėjo sustabdyti automobilio. Automobilio Opel judėjimo laikas nuo pajudėjimo momento sustojus prieš pėsčiųjų perėją iki pėsčiojo partrenkimo nuo 1,1 s iki 4,1 s. Pėsčiojo judėjimo laiko nenustatė, kadangi jis nebuvo nenustatytas ir niekas jo nenustatys, o yra statistinės ribos, automobilio judėjimo laikas 3,1 iki 4,1 s. Tiriant buvo paimtos visos ribos, visos reikšmės, tai yra automobilio judėjimo laikas ir pėsčiojo judėjimo laikas, kaip jis eina ramiu žingsniu, greitu žingsniu, bėga, greitai bėga, yra paimtos keturios reikšmės ir pėsčiojo judėjimo laikas yra nuo 1,1 s iki 3,1 s. Automobilio judėjimo laikas 3,1 s iki 4,1 s, pėsčiojo judėjimo laikas nuo 1,1 s iki 3,1 s, darytina išvada, kad pėsčiojo judėjimo laikas mažesnis, nei automobilio judėjimo laikas. Jeigu pėsčiasis greitai bėgo, bėgo, greitu žingsniu ėjo, tai automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės automobilio sustabdyti. Jeigu pėsčiasis lėtai ėjo ir jei jo laikas 3,3 s, tai galima teigti, kad vairuotoja galimai turėjo techninę galimybę automobilį sustabdyti, nes automobilio judėjimo laikas nuo 3,1 iki 4,1 s., tai yra galimai, tai nėra kategoriškai. Ar galėjo N. A. išvengti šio įvykio, jei laiku būtų pastebėjusi pėsčiąjį, svarstyti nėra pagrindo, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ji ne laiku pastebėjo pėsčiąjį. Jeigu pėsčiasis kerta važiuojamosios dalies kraštą nuo 1,1 s. iki 3,3 s. , tai automobilio judėjimo laikas yra didesnis, nei pėsčiojo judėjimo laikas, tyrimą atliko remiantis prielaida, kad pėsčioji sureagavo įprastu laiku iš pradžių automobilis įsibėgėja po to pamačiusi kliūtį pradeda stabdyti ir automobilį stabdant partrenkia. Viskas detalizuota 1,2,3,4 lentelėse. Išvadoje pateiktose 2 ir 4 lentelėse nurodytas automobilio judėjimo laikas, iš pradžių automobilis įsibėgėja iš dešinės į kairę skaičiuoti maždaug 2 s ir tuo laikotarpiu automobilio vairuotoja sureaguoja ir pradeda stabdyti ir toliau yra detalizuotas visas automobilio judėjimas iki pėsčiojo partrenkimo. Vairuotojos sureagavimo greitis 0,6 s, toks ekspertinis laikas priimtas, yra rekomendacijos, remiantis statistiniais duomenimis ir šaltinis 4, numeris nurodytas. Ar kiekvienas automobilis individualiai pradeda važiuoti, tai priklauso ir nuo vairuotojo veiksmų, bet 2 - 3 m/s² ekspertinėje praktikoje laikomas greitas įsibėgėjimas. Greitas įsibėgėjimo režimas, variklio galingumas nenustatomas, galingumas kaip duomenys, šiuo atveju nebuvo reikalo apžiūrėti automobilio, tas automobilis 2/3 m/s² tikrai įsibėgėti gali, tai priklauso nuo vairuotojo įsibėgėjimo režimo, ekspertinėje praktikoje tokios reikšmės priimtos. Formulėje 7 lape, VP 4 galimos statistinės reikšmės virš 70 m. ėjimo greičio statistinės reikšmės, jos yra tokios: virš 70 metų ir nurodo 4 greičius: greitas bėgimas, bėgimas, ramus žingsnis, greitas žingsnis. Susipažinęs su byloje esančia specialisto išvada sprendžia, kad specialistas naudojo tas pačias reikšmes.
Specialistas H. V. parodė, kad jis atliko eismo įvykio tyrimą ir surašė 2012 m. 05 mėn. 25 d. specialisto išvadą,. kurioje atsakė į užduotus klausimus, atsakė, kad tikėtina, kad L,. J. V. buvo partrenktas automobilio Opel Corsa priekine dalimi būnant apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, apie 3,2 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, automobilio padėtis partrenkimo metu pavaizduota tiriamojoje dalyje antrame paveikslėlyje. Nurodė, kad pėsčiajam L. J. V. įžengus į važiuojamąją dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., kai nuo jos automobilio iki partrenkimo vietos buvo nemažesnis, kaip 8,1 m atstumas, stovėdama prieš pėsčiųjų perėjos arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iškarto sustabdydama vairuojamą automobilį. Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai – pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad išvengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokią galimybę turėjo, ir pertrenkė, tikėtina apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiąjį L. J. V. – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tai, kad šioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitą K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Pareiškia, kad jis nesutinka su eksperto V. M. išvada ir palaiko savo išvadą, kadangi esminis išvadų skirtumas gaunasi iš pėsčiojo judėjimo greičio, kad jis bėgo, jis pats nagrinėjo situaciją, kai pėsčiasis eina ramiu ir greitu tempu ir panaudojo maksimalias reikšmes. Jo nurodytas greitis einant ramiu tempu ir greitai, atsižvelgiant į amžių, greitis galėjo būti detalizuotas 4 lape, 2 formulėje paaiškinimas, kur VP yra pėsčiojo greitis, toks maksimalus virš 70 metų amžiaus vyro judėjimo greitis, o situacijos, kad pėsčiasis greitai bėgo, jis nenagrinėjo. Nurodė, kad ar bėgant tokiam amžiui yra numatytas laikas jis negali dabar pasakyti, nes neturi metodikos. Ar pasikeistų jo išvada dėl kaltinamosios kaltės, jei įrašytų pėsčiojo bėgimo greitį jis pasakyti negali, pasikeistų išvadą ar kaltinamoji galėtų išvengti eismo įvykio. Specialisto išvadoje nurodyta, kad gatvės danga yra sausa – tai yra techninė klaida, iš tikrųjų turėjo būti nurodyta, kad danga šlapia. Nurodė, kad VP 3 - 3.5 tai didžiausios statistinės reikšmės einat ramiu ir greitu tempu. Metodikoje yra ir bėgimo greitis ir bėgimo greitai greitis, tačiau negali nurodyti, kadangi jis neturi metodikos, tačiau jei nukentėjusysis būtų bėgęs, tai būtų greičiau. Ar pasikeistų judėjimo reikšmė, jei įrašytų ne dvi reikšmes, jis negali pasakyti, tokiu atveju atsakyme būtų ne dvi, o keturios reikšmės. Parodė, kad jis automobilio neapžiūrėjo, specialisto išvadai padaryti pateiktų duomenų jam pakako.
Ekspertas V. Š. parodė, kad jis atliko įvykių tyrimą, įskaitant, kad pėsčiasis prieš nutrenkimą bėgo važiuojamąja kelio dalimi, ankstesnės dvi išvados buvo darytos anksčiau, jose buvo išnagrinėtos aplinkybės, kada pėsčiasis įžengė ar greitai įžengė į važiuojamąją dalį, po to atsirado aplinkybės, kad jis greitai išbėgo. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vairuotoja visais atvejais galėjo išvengti nutrenkimo, net jei nukentėjusysis bėgo. Nurodė, kad tuo metu, kai vairuotoja pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, ji nesekė situacijos ties pėsčiųjų perėja, kadangi savalaikio stabdymo būdu vairuotoja visais atvejais turėjo galimybę sustabdyti. Vairuotoja nukreipė žvilgsnį į galinio vaizdo veidrodėlį, o tai buvo nepriimtina, nesavalaikis stabdymas buvo sąlygotas to, kad vairuotoja nestebėjo situacijos. Nurodė, kad pėsčiojo veiksmai taip pat buvo nepriimtini, kadangi jis įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai saugu. Tikėtina, kad jo ėjimo metu automobilis jau buvo pajudėjęs. Nurodė, kad jo nuomone, eismo įvykį sąlygojo ir vairuotojas ir pėsčiasis. Pats eismo įvykis kilo dėl to, kad nukentėjusysis įžengė į važiuojamąją dalį, ir dėl to, kad vairuotoja savalaikiai nestabdė automobilio. Tuo momentu, kada atsirado kliūtis, vairuotoja, savalaikiai stabdydama automobilį, būtų turėjusi galimybę išvengti eismo įvykio, taip rodo atliktų skaičiavimų rezultatai. Konstatuoja, kad vairuotoja nesavalaikiai stabdė, nepriklausomai nuo to, ar žiūrėjo į veidrodėlį, ar į kitą pusę, ar į prietaisų skydelį, tai neturi reikšmės, savo eksperto išvadą tvirtina. Parodė, kad ekspertizės 6 lape nurodyti du automobilio greičiai, tai 5 km/h ir 14 km/h. Tie greičiai buvo sumodeliuoti. Pagrindinis objektyvusis dalykas, kuris buvo šiuo atveju, tai automobilio padėtis eismo įvykio metu: automobilio vairuotoja buvo sustojusi, praleidinėjo pėsčiuosius. Programa buvo modeliuojama ir įvertinama, kad pėsčiasis buvo partrenktas automobiliui važiuojant ne mažesniu kaip 15 km/h greičiu. Ta situacija buvo modeliuojama priimant normalų vidutinio vairuotojo judėjimo pagreitį po sustojimo ties pėsčiųjų perėja. Dauguma vairuotojų pradeda judėti 2 m/s greičiu. Po to buvo būtina išlaikyti sąlygą, kad automobilis sustotų toje pačioje vietoje, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio, gauta, kad automobilis judėjo tiek laiko, pasiekė tokį greitį, vairuotojui stabdant, automobilis sustojo ten, kur buvo užfiksuotas. Nurodė, kad 4 pav. užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio ir atkurta automobilio padėtis sutampa. Atitinkamai, esant nustatytiems parametrams, galima nustatyti automobilio judėjimo greitį kiekvieną laiko tarpą, atstumą, kokį pravažiavo nuo pajudėjimo ir greitį kiekvienu momentu, tai yra 0,1 s, 0,5 s po pajudėjimo, ir panašiai, tai yra, kokiu laiko tarpu, koks greitis ir koks nuvažiuotas atstumas. Buvo įvertinta, kad vairuotoja pradiniu momentu stovėjo, greitėjo 2 m/s greičiu, kas yra vidutinis greitis, ne tada, kai prabuksuoja ratai sportiniu rėžimu, kas netikėtina, kad galėjo būti. Taip pat, įvertinant tai, kad buvo šlapia asfalto danga, buvo vadovautasi ta automobilio padėtimi, kuri buvo užfiksuota po eismo įvykio. Atsakyme į 4 klausimą, neįdėta 19 km/h greitis, kadangi tuo atveju, kai pėsčiasis įbėgo į važiuojamąją dalį, nutrenkimo momentu, tai yra, kontakto metu, automobilis judėjo ne 19 km/h greičiu, o 14 km/h greičiu. Nurodė, kad 5 ekspertizės lape nurodytas ne mažesnis kaip 15 km/h greitis yra orientacinis, tai nereiškia, kad prie 14 km/h nebus nublokštas pėsčiasis į tą padėtį. Orientacinis greitis yra 15 km/h, nustatytas ankstesniuose tyrimuose. Dėl to, kad nustatinėti priimant kitokius parametrus, žmogaus kūno sukibimo koeficientas su šlapia danga 0,5, kas gali būti 0,5 – 0,6, tai nėra griežtai apibrėžtas dydis, jis orientacinis. Jei automobilis judės 5 km/h greičiu, nenublokš žmogaus tokiu atstumu, kokiu buvo užfiksuota kraujo dėmė, o jei įdėti 20 km/h greitį, bus žymiai didesnis atstumas. Visų aplinkybių kilometro ar dešimtųjų sekundžių tikslumu negalima atkurti. Parodė, kad 7 ekspertizės akto lape skaičiuodamas skersinį pėsčiojo atmetimo atstumą jis nevertino trinties jėgos, susidarančios kontaktuojant pėsčiajam su automobilio kapotu, kadangi tai orientacinė skaičiuotė, kurioje nėra tokio parametro, kaip trinties koeficientas. Jei pėsčiasis bėga greitai, jis betarpiškai prieš nutrenkimą negali momentui sustoti ir būti nutrenktas stovinčioje padėtyje. Parodė, kad jei žmogus nutrenkiamas greitai bėgantis, jo greitis skersine kelio kryptimi niekur nedings, jis bus užblokštas, tūkstančiais atvejų įrodyta, kad partrenkiant pėsčiąjį jam bėgant, kraujo dėmė ar nukentėjusiojo padėtis visada yra kairiau arba dešiniau. Matant automobilio padėtį po eismo įvykio, galima pasakyti, kad pėsčiasis bėgo iš dešinės, buvo nutrenktas ir nukrito kairiau automobilio judėjimo juostos, arba atvirkščiai. Tikėtina, kad nukentėjusiajam einant ramiai, kaip solidaus amžiaus žmogui, jis betarpiškai stabtelėjo, buvo užblokštas ir tada nukrito. Sprendžiant pagal visus duomenis, nukentėjusysis randasi automobilio judėjimo juostoje. Čia buvo pateikta tik orientacinė skaičiuotė, kad prie maždaug tokių aplinkybių kraujo dėmė turėjo būti kairiau. Naudotoje formulėje trinties koeficiento nėra. Jei pėsčiasis užblokštas ant variklio dangčio kairėje pusėje, kiek jam reikia slysti, jei jis guli prie pat krašto, koeficientas nebus labai didelis, skuduru braukiant per šlapią variklio dangtį, didelio pasipriešinimo nėra, taip pat ir su drabužiais. Parodė, kad automobilio greitis susidūrimo momentu, jei nukentėjęs bėgo greitai, buvo 14 km/h, jei išpildomos visos sąlygos, tai yra, jei nukentėjusysis išėjo į judėjimo juostą, buvo partrenktas nurodytu atstumu ir toje vietoje, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 19 km/h greitis buvo priimtas tose sąlygose, kad automobilis partrenkė pėsčiąjį ir sustojo partrenkimo metu toje vietoje, keičiant nukentėjusiojo judėjimo greitį, kai pėsčiasis juda mažą atstumą, jei greitai bėga, jei lėtai, tą patį atstumą per daugiau laiko. Prie tų sąlygų keičiasi ir automobilio greitis, ir atstumas nuo partrenkimo vietos. Susidūrimo metu automobilis ir pėsčiasis atsidūrė toje pačioje vietoje tuo pačiu metu. Bendrai paėmus, pėsčiojo partrenkimas įvyko betarpiškai prieš stabdymą ar stabdymo metu. Automobilis, kurio greitis būtų apie 19 km/h, būtų ne tokioje situacijoje, kai automobilis važiuoja pastoviu greičiu, reiškia pėsčiasis ir automobilis jį partrenkia. Automobilis juda greitėjančiu rėžimu, ir po to yra stabdomas. Vieną greitį paėmus galima gauti situaciją, kad pėsčiasis turėjo judėti tokiu greičiu, kaip automobilis, bet tai būtų absurdas, nes koks pagyvenęs asmuo judės 19 km/h greičiu. Jei nustatytume automobilio greitį prieš susidūrimą 19 hm/h, tada pėsčiasis nebūtų partrenktas toje vietoje ta automobilio dalimi. Nurodė, kad pėsčiojo greitį jis paėmė iš ankstesnių ekspertizių. Yra nustatytos lentelės, tas greitis buvo specialisto V. M. išvadoje, o ankstesnėje jų išvadoje jis nebuvo nagrinėjamas. Jei jie būtų pakeitę pėsčiojo judėjimo greitį, kiltų klausimas, kodėl V. M. paėmė 10 km/h, o jis 9 km/h. Tyrimas atliekamas prisilaikant anksčiau buvusių parametrų. Pėsčiojo greičiams yra statistiniai duomenys, pagal amžiaus grupes. Idealus atvejis būtų, jei greitis būtų nustatytas tyrimo metu ir pateiktas eksperto. Tačiau yra vidutiniai greičiai, maksimalus, minimalus, bet tai nereiškia, kad būtent tokie greičiai yra. Suprantama, kad priklauso nuo asmens fizinių savybių, sveikatos, kitas jaunas juda lėčiau nei pagyvenęs. Duomenys yra naudojami ekspertų praktikoje ir jie juos naudoja. 19 km/h į formulę 6 ekspertizės lape neįrašė, kadangi tokiu atveju pėsčiasis neatsidurtų toje vietoje, kurioje buvo rastas, tada neaišku, koks turėtų būti pėsčiojo greitis, o, jei išlaikant tas sąlygas, atstumas pėsčiojo nustatytas, duotas pėsčiojo judėjimo greitis, tempas, tai yra, ėjo, greitai ėjo ar bėgo, seka gaunamas atkuriamas momentas, kur automobilis buvo kiekvienu momentu, kad būtų sustabdytas toje vietoje, kur buvo užfiksuotas įvykio metu. Savo eksperto išvadą tvirtina.
Civilinio atsakovo atstovas G. T. nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ nėra jos atlyginęs, esame ją suskaičiavę, civilinės atsakomybės draudimo pozicija nėra savarankiška, negalime prieštarauti kaltinamosios pozicijai, asmuo nenuteistas, galioja nekaltumo prezumpcija, reikalingi civilinės atsakomybės visi keturi pagrindai, vienas kurių yra kaltė, todėl žala nėra atlyginta. Jei N. A. bus pripažinta kalta, turtinė žala, tai yra, 50 litų dėl kelionės išlaidų, 10,67 litų dėl vaistų bus atlyginta. Be to, būtų sumokėta maksimali neturtinė žalą, 2500 eurų. Mano, kad bendrai sudėjus visas nukentėjusiojo gaunamas pajamas, jos pilnai padengia jo išlaidas slaugos ligoninėje. Draudimo įstatymas numato, kad neturtinės žalos atsakomybė yra 2500 eurų, tai yra 8625 litų, jei būtų pripažinta kaltinamoji kalta, draudikas ne ginčo tvarka išmokėtų šią sumą. Nurodė, kad AB, „Lietuvos draudimas“ turtinės žalos nėra atlyginęs, ji yra paskaičiuota. Nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo pozicija nėra savarankiška, draudikas negali prieštarauti kaltinamosios pozicijai, asmuo nenuteistas, galioja nekaltumo prezumpcija, reikalingi visi keturi civilinės atsakomybės pagrindai, vienas kurių yra kaltė, todėl žala nėra atlyginta. Jei N. A. bus pripažinta kalta, draudikas sumokėtų turtinę žalą, tai yra, 50 litų dėl kelionės išlaidų, 10,67 litų dėl vaistų, taip pat maksimalią neturtinę žalą - 2500 eurų. Draudiko nuomone, bendrai sudėjus visas nukentėjusiojo gaunamas pajamas, jos pilnai padengia jo išlaidas slaugos ligoninėje.
2012 01 31 liudytojo Leonardo jono Vyšniausko apklausos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis Leonardas J. V. parodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 35 - 36).
2011 11 21 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - jo būrio vyresniojo patrulio R. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gavęs iš budėtojo pranešimą apie K. Donelaičio g. ties namu Nr. 78 partrenktą pėsčiąjį, pastarasis skubiai atvyko į įvykio vietą. Rado pirmoje eismo juostoje, iškart už pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekyje šio automobilio gulintį senyvo amžiaus vyriškį. Jam iš galvos bėgo kraujas, greitoji med. pagalba jau buvo iškviesta. Automobilį Opel Corsa vairavusi N. A. paaiškino, kad buvo sustojusi prieš pėsčiųjų perėją, praleido pėsčiąjį, apsidairė, įsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų ir pradėjo važiuoti. Tik pajudėjus ji pajuto smūgį ir pamatė, kaip ant variklio dangčio ir priekinio stiklo užvirto žmogus. Po smūgio vairuotoja iškarto sustojo (1 t., b. l. 3).
2011 11 21 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., Kaune, K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A., atstumas nuo dešiniojo užpakalinio rato iki važiuojamosios kelio dalies krašto - 2,1 m., nuo priekinio dešinio – 2,4 m., atstumas nuo automobilio užpakalinės ašies dalies iki namo nr. 78 kampo – 8,1 m., pateiktas eismo įvykio vietos planas ir fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 5 - 10).
2011 11 21 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad užfiksuoti automobilio Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – kontakto žymė ant priekinio bamperio ir dangčio, techninė būklė po eismo įvykio – atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 11).
2011 11 14 UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206 – 0130584 patvirtina, kad po kelių eismo įvykio automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (1 t., b.l. 12).
2011 11 21 Pažyma apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykio laikas 2011 m. lapkričio 21, 12.45 val., oro sąlygos – lietus, kelio apšvietimas – dienos šviesa, transporto priemonės apšvietimas – degė artimos šviesos, išilginis kelio profilis – horizontalus ruožas, važiuojamosios kelio dalies plotis – 13 m., kelio danga – asfaltas, kelio dangos būklė – šlapia, kelio dangos defektų nėra, trumpas įvykio aprašymas toks: Kaune, K. Donelaičio gatve nuo E. Ožeškienės gatvės link Vasario 16 – osios gatvės važiavo automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas N. A., ties namu nr. 78 parbloškė ir sužalojo iš dešinės pusės ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja į važiuojamąją dalį išėjusį pėsčiąjį L. J. V. (1 t., b.l. 14 – 15).
2011 11 21 medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas nr. 1002 patvirtina, kad N. A. kelių eismo įvykio metu buvo blaivi (1 t., b.l. 17).
2011 11 28 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T – A 8520/11(01) patvirtina, kad ištyrus 2011 m. lapkričio 21 d., 13.30 val. paimtą kraują, nustatyta, jog kelių eismo įvykio metu N. A. buvo blaivi (1 t., b.l. 18).
2012 01 09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 63/12(02) patvirtina, kad Leonardui J. V. konstatuota muštinė žaizda dešinės ausies išorinėje klausomojoje landoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio smilkinkaulio - momenkaulio lūžis, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis dešinėje, kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktos kairėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, raktikaulio ir mentės lūžiai dešinėje, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai dešinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t.y. 2011-11-21, L. J. V. sužalojant kaip pėsčiąjį judančio automobilio dalimis bei parbloškiant ant kelio dangos. Sužalojimas dėl galvos smegenų sumušimo, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio dešinėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32 - 33).
2012 05 31 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK - 168/2012 patvirtina, kad buvo konstatuota, iki 2011 11 21 įvykusio autoįvykio Leonardui J. V. nebuvo diagnozuoti orientacijos, suvokimo sutrikimai. L. J. V. atminties sutrikimų ir blogos orientacijos neimituoja. Šiuo metu L. J. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (F01.0). dėl šio psichikos sutrikimo yra sutrikęs suvokimas, orientacija (1 t., b. l. 78 - 80).
2012 05 21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-924(12) konstatuota: tikėtina, kad pirminio kontakto su automobiliu Opel Corsa metu pėsčiasis L. J. V. buvo vertikalioje padėtyje, judėjo automobilio atžvilgiu iš dešinės į kairę, kairiuoju šonu pasisukęs į automobilio priekį. Pagal užfiksuotus kūno sužalojimus negalima tiksliai nustatyti, kokia tikslia trajektorija jis kirto važiuojamąją kelio dalį. Tikėtinas toks kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmas (pėsčiojo partrenkimo mechanizmas): pėsčiajam L. J. V. esant vertikalioje padėtyje, kairiuoju šonu pasisukus į automobilio priekį, automobilis Opel Corsa kairės pusės priekinėmis dalimis (bamperiu ir variklio gaubtu) apie 0,6 m atstumu nuo automobilio kairiojo šono trenkė į pėsčiojo kūno kairę pusę. Tuo metu, pėsčiasis L. J. V., veikiamas smūgio jėgos, užvirto ant automobilio variklio gaubto kairės pusės. Po to, pėsčiasis nuslydo nuo automobilio variklio gaubto (į tai nurodo purvo nubraukimo pėdsakai) į priekį ir į kairę ir nukrito ant kelio dangos dešiniuoju šonu, tuo metu padaryta muštinė žaizda dešinės ausies išorinėje klausomojoje landoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio smilkinkaulio – momenkaulio lūžis, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis dešinėje, kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktos kairėje, kraujo išsiliejimas oi voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, raktikaulio ir mentės lūžiai dešinėje, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai dešinėje kūno pusėje (1 t., b. l. 87 - 91).
2012 05 25 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11 - 1352(12) konstatuota: tikėtina, kad L. J. V. buvo partrenktas automobiliui Opel Corsa priekine dalimi būnant apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, apie 3,2 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Pėsčiajam L. J. V. įžengus į važiuojamąją dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., kada nuo jos automobilio iki partrenkimo vietos buvo nemažesnis kaip 8,1 m atstumas, stovėdama prieš pėsčiųjų perėją arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iškart sustabdydama vairuojamą automobilį. Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai - pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad išvengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokią galimybę turėjo, ir partrenkė, tikėtina 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiąjį. L. J. V. – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą Tai, kad šioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitą K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją – techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 92 - 96).
2012 09 26 UAB „Impulsana“ išvadoje MV 2012 – 57 konstatuota, kad: eismo įvykio, užregistruoto 2011 11 21, apie 12 val. 25 min., Kaune, K. Donelaičio g. ties 78 numeriu pažymėtu pastatu, mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.1 – 2.3. punktuose ir apibendrintas 2.4 p. Automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas N. A., nuo vairuotojos sureagavimo eismo pavojui momento iki pėsčiojo partrenkimo judėjo apie 1,1 s. Nėra pagrindo teigti, kad susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (nes negalima objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio). Kadangi nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmuose buvo prieštaravimas KET reikalavimams ir priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, tai eismo įvykio, užregistruoto 2011 11 21, apie 12 val. 25 min., Kaune, K. Donelaičio g., ties 78 numeriu pažymėtu pastatu, kilimą techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiojo L. J. V. nepriimtini veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių (KET) 49 p. ir 51 p. reikalavimams (1 t., b.l. 141 – 169).
2013 08 12 Kauno apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad Leonardas J. V. pripažintas neveiksniu (2 t., b.l. 64 – 66).
2014 09 26 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11 – 1833(14) konstatuota: automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. A. veiksmai – atsiradus kliūčiai, savalaikiai nestabdė automobilio, kad išvengti pėsčiojo partrenkimo, kada vairuotoja tokią galimybę turėjo – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei pėsčiasis L. J. V. buvo partrenktas einantis ramiu žingsniu ar greitai bėgantis, automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. savalaikiai efektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir, tokiu būdu, išvengti pėsčiojo partrenkimo. Jei automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A., pradėdama važiuoti per pėsčiųjų perėją, žiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, ta jos veiksmai kelio eismo situacijoje, buvusioje prieš eismo įvykį, bylojusioje apie jo kilimo tikimybę, nukreipė dėmesį nuo jos, dėl ko savalaikiai nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiąjį – buvo nesaugūs ir techniniu požiūriu nepriimtini. Automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiąjį L. J. V. partrenkė judėdamas tikėtinai apie 19 km/h greičiu. Prieš pėsčiojo partrenkimą, automobilis Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per pėsčiųjų perėją judėjo greitėjimo režimu. Pėsčiojo L. J. V. veiksmai – prieš pradėdamas kirsti K. Donelaičio g. važiuojamąją dalį, ne pėsčiųjų perėja, neįsitikino, kad tai padaryti yra saugu – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo N. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. Ožeškienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė transporto priemonės, dėl ko parbloškė iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį L. J. V. ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad N. A. 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. Ožeškienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, parbloškė iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį L. J. V. ir padarė jam kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina pati kaltinamoji N. A., kuri patvirtino, kad ji vairavo UAB „Šviesa“ priklausantį automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo gal apie 20 km/h greičiu E. Ožeškienės g. link Vasario 16 - osios g., praleidusi nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančius žmones, ji ėmė važiuoti, staiga pamatė prieš jos automobilį išbėgantį žmogų ir jį parbloškė; liudytojas A. A., kuris parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.30 val., K. Donelaičio g. ir Maironio g. sankryžoje, jis išlipo iš mikroautobuso už pėsčiųjų perėjos ir ėjo link perėjos, tuo metu išgirdo stabdžių kauksmą ir pamatė važiuojamoje gatvės dalyje ant dešiniojo šono gulintį vyrą ir maždaug už 2 metrų stovintį baltos spalvos automobilį. Viskas įvyko maždaug apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, jis pats kontakto nematė, tik išgirdo stabdžių gausmą ir pamatė, kad žmogus gulėjo maždaug 2 m nuo automobilio. Ar tas žmogus ėjo ar bėgo jis nematė; liudytoja E. K., kuri parodė, kad 2011 m lapkričio 21 d., apie pietus, ji su kolege ėjo K. Donelaičio g. pietauti. Apie 12.25 val. jos buvo prie Snoro banko, ji laukė, kol jos kolegė paims iš bankomato pinigus. Tuo metu ji žiūrėjo į važiuojančių automobilių pusę ir išgirdo bumbtelėjimą, pažiūrėjusi į garso pusę ji pamatė, kaip nuo automobilio kapoto ant gatvės nukrito žmogus. Įvykis buvo už pėsčiųjų perėjos. Kaip automobilis atvažiavo ir ar kažkas bėgo ji nematė, kai atsisuko automobilis jau buvo sustojęs. Žmogus nukrito ir gulėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2011 11 21 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 – ojo būrio vyresniojo patrulio R. B. tarnybinis pranešimas, 2011 11 21 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2011 11 21 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 2011 11 21 Pažyma apie eismo įvykį, 2011 11 28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada.
Nei vienas liudytojas nematė, kur, kaip, kokiu greičiu ir kokiomis aplinkybėmis pėsčiasis atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje ir atsitrenkė į automobilį, abu liudytojai tik išgirdę garsą ir atsisukę pamatė sustojusį automobilį ir ant gatvės gulintį žmogų.
Tyrimo metu buvo gautos ir ištirtos dvi specialisto išvados ir vienas ekspertizės aktas, kurių išvados tarpusavyje nesutampa.
Štai 2012 05 25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11 - 1352(12) konstatuota, kad pėsčiajam L. J. V. įžengus į važiuojamąją dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., stovėdama prieš pėsčiųjų perėją arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iškart sustabdydama vairuojamą automobilį. Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai - pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamąją dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad išvengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokią galimybę turėjo, ir partrenkė, tikėtina 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiąjį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tai, kad šioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitą K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėją – techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.
Šioje išvadoje apskaičiuojant automobilio Opel Corsa važiavimo greitį nurodytas žmogaus kūno sukibimo koeficientas su sausa kelio danga. Nors apklaustas specialistas paaiškino, kad tai yra rašymo klaida, tačiau ši aplinkybė kelia abejones. Be to, viena iš aplinkybių nurodyta tai, kad vairuotoja galėjo nepradėti važiuoti per pėsčiųjų perėją ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio kilimo. Tačiau N. A. nurodė, kad ji praleido einančius perėja žmones ir tik tada, kai prie gatvės nebuvo nei vieno žmogaus, ji pajudėjo, todėl manyti, kad praėjus perėja visiems žmonėms automobilis negalėjo pajudėti ir turėjo stovėti, nėra pagrindo. Kaip nurodė N. A., ji pažiūrėjo į šaligatvį, matė, kad ten nėra nei vieno žmogaus, tik tada pajudėjo. Jokių objektyvių ar subjektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamosios parodymus, byloje nėra. Be to, atliekant tyrimą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pėsčiasis į važiuojamąją kelio dalį įbėgo, kaip nuo pirmojo paaiškinimo nuosekliai teigia kaltinamoji, kitokių duomenų nėra. Ši specialisto išvada kelia abejones dar ir dėl to, kad joje nurodyta, jog N. A. veiksmai, kad ji laiku nestabdė automobilio, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo kilimą, o nukentėjusiojo L. J. V. veiksmai, kad jis ėjo kelio važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Ištyrus įrodymų visetą akivaizdu, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, pradėjus judėti automobiliams, išėjo į kelio važiuojamąją dalį už pėsčiųjų perėjos už 4 m 10 cm, todėl išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai „tikėtina“ tik turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, o eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamosios veiksmai, kelia nuostabą ir yra niekuo nepagrįsta.
2012 09 26 UAB „Impulsana“ specialisto išvadoje nurodyta, kad vairuotojos N. A. vairuojamas automobilis nuo vairuotojos sureagavimo momento iki pėsčiųjų partrenkimo buvo apie 1,1 s, pėsčiojo partrenkimas įvyko automobilį stabdant, prieš stabdymą automobilio greitis buvo apie 20 km/h, todėl teigti, kad vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo nėra pagrindo, nes negalima objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio. Pati vairuotoja nuo pirminės apklausos tvirtina, kad pėsčiasis į važiuojamąją kelio dalį įbėgo. Šioje išvadoje konstatuota, kad pėsčiasis Leonardas J. V., į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja ir neturėjo peržengti jos ribų, be to, įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį pėsčiasis galėjo tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinus, kad tai saugu. Ši išvada visiškai atitinka kelių eismo taisyklių 49 ir 51 punktų reikalavimus, todėl yra pagrįsta.
2014 09 26 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11 – 1833(14) konstatuota: automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. A. veiksmai – atsiradus kliūčiai, savalaikiai nestabdė automobilio, kad išvengti pėsčiojo partrenkimo, kada vairuotoja tokią galimybę turėjo – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei pėsčiasis L. J. V. buvo partrenktas einantis ramiu žingsniu ar greitai bėgantis, automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. savalaikiai efektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir, tokiu būdu, išvengti pėsčiojo partrenkimo. Tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. Š. pareiškė, kad jis neskaičiavo pėsčiojo greičio, kai jis bėgo, kadangi mano, kad nukentėjusysis greičiausiai nebėgo. Tačiau vairuotoja nuo pirmojo paaiškinimo ir atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis įbėgo į kelio važiuojamąją dalį, kitų duomenų byloje nėra. Be to, jei jau nebuvo skaičiuojamas nukentėjusiojo judėjimo greitis, kai jis bėga, tai išvadose ir negalėjo būti nurodyta, kad toks greitis buvo skaičiuojamas. Toliau išvadose nurodoma, kad jei automobilio vairuotoja, pradėdama važiuoti per pėsčiųjų perėją, žiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, ta jos veiksmai kelio eismo situacijoje, buvusioje prieš eismo įvykį, bylojusioje apie jo kilimo tikimybę, nukreipė dėmesį nuo jos, dėl ko savalaikiai nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiąjį – buvo nesaugūs ir techniniu požiūriu nepriimtini. Ši išvada taip pat kelia abejones, kadangi vairuotoja nurodė, kad ji pradėjo judėti tik praleidusi pėsčiųjų perėja einančius žmones, ji pažiūrėjo į šaligatvį, tačiau ten jokių žmonių nematė, todėl teigti, kad buvo tokia kelių eismo situacija, kuri bylojo apie jo kilimo galimybę, nėra pagrindo. Tai, kad vairuotoja žvilgtelėjo į veidrodėlį tik patvirtina, kad vairuotoja stebi savo judančio automobilio aplinką, ji norėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą ir šiais veiksmais ji jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas nuolat turi stebėti kelio situaciją, stebėti kelio ženklus, šviesoforo ženklus, todėl situacija, kai vairuotojas sėdi tik žiūrėdamas į priekį ir nepasukdamas galvos bei nestebėdamas situacijos pro veidrodėlį iš principo yra neįmanoma. Eksperto išvada, kad pėsčiojo L. J. V. veiksmai – prieš pradėdamas kirsti K. Donelaičio g. važiuojamąją dalį, ne pėsčiųjų perėja, jis neįsitikino, kad tai padaryti yra saugu – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, atitinka ištirtų įrodymų visetą, kadangi akivaizdu, jog jei pėsčiasis nebūtų išėjęs į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje, šis kelių eismo įvykis apskritai nebūtų kilęs.
Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad šį kelių eismo įvykį sukėlė būtent nukentėjusysis L. J. V., kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 49 ir 51 punktų reikalavimas, bėgo ėjo per važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėja, be to, jis į važiuojamąją kelio dalį kaip pėsčiasis galėjo įžengti tik įvertinęs atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir įvertinęs jų greitį bei įsitikinęs, kad tai saugu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kadangi kaltinamoji N. A. nuo pirmojo paaiškinimo, viso ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad nukentėjusysis į kelio važiuojamąją dalį įbėgo, kitų duomenų byloje nėra. Nei 2012 05 25 specialisto išvadoje nei 2014 09 26 ekspertizės metu toks nukentėjusiojo judėjimo greitis atliekant skaičiavimus nebuvo tirtas, darytina išvada, kad šių tyrimų rezultatai nėra tikslūs ir patikimi, todėl teismas šių tyrimų rezultatais remtis neturi pagrindo. Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „Impulsana“ specialisto išvadoje yra teisingai įvertinti visi byloje surinkti duomenys, todėl teismas remiasi šiomis išvadomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Kadangi 2011 m. lapkričio 21 d. kelių eismo įvykį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo Leonardo J. V. veiksmai, nenustatytoje vietoje įbėgant į važiuojamąją kelio dalį, neįvertinus saugaus atstumo iki artėjančių automobilių ir jų greičio, kaltinamoji N. A. važiavo saugiu tik 19 km/h greičiu, ji neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju, darytina išvada, kad N. A. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje sudėties, todėl ji išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Išteisinus kaltinamąją nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšit ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
N. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.