Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė L. K. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovui A. K. Mažeikių rajono 3-ajame notaro biure išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl AB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios 6662,88 Lt dydžio laidojimo pašalpos paveldėjimo; 2) priteisti iš atsakovės L. K. 6662,88 Lt; 3) priteisti iš atsakovės L. K. bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K., su kuriuo kartu gyveno daugiau nei metus bei ketino susituokti, tačiau santuokos sudarymas buvo atidėtas dėl sunkios V. K. sveikatos būklės. Po V. K. mirties ieškovė apie šį faktą pranešė mirusiojo darbovietei, kuri į jo sąskaitą pravedė 2071,88 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 10000 Lt laidojimo pašalpą. Iš šių pinigų, nuėmusi nuo jo sąskaitos 6000 Lt, ieškovė apmokėjo dalį ritualinių paslaugų, vėliau sąskaita buvo užblokuota, o likusius 6662,88 Lt paveldėjo mirusio V. K. nepilnametis sūnus A. K., atstovaujamas jo motinos, buvusios V. K. sutuoktinės L. K.. Nurodė, jog ji turėjo iš viso 11563 Lt laidojimo išlaidų, kreipėsi į L. K. dėl laidojimo pašalpos, kuri negalėjo būti paveldėjimo objektu, grąžinimo, tačiau joms nepavyko susitarti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: panaikinti sprendimą toje dalyje, kurioje iš atsakovės L. K. ieškovei L. K. priteista 3881,70 Lt laidojimo išlaidų, 58,26 Lt žyminio mokesčio, 873,90 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantės motyvai yra tokie:

1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės L. K. 3881,70 Lt laidojimo išlaidų, pažeidė CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus. (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai į mirusiojo V. K. asmeninę sąskaitą įrodo, kad velionio pinigus turėjo išsiimti ir gauti tik įstatyminis mirusiojo paveldėtojas ar kiti įstatyminiai paveldėtojai, o šiuo konkrečiu atveju, tik mirusiojo nepilnametis sūnus, atsakovas A. K., o ne trumpai su velioniu gyvenusi jo sugyventinė ir draugė, ieškovė L. K., kuri nėra jokia įstatyminė įpėdinė. Teismas neteisėtai įvardijo 3881,70 Lt sumą kaip laidojimo išlaidas, nes tai nėra laidojimo išlaidos, o faktiškai yra lėšos, kurias pagal paveldėjimo įstatymą turėjo teisę paveldėti ir paveldėjo mirusiojo nepilnametis sūnus ir įstatyminis įpėdinis A. K.. Be to, teismas visiškai atmetė ieškovės L. K. ieškinio reikalavimą panaikinti Mažeikių rajono 3-ajame notaro biure išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl AB banko „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios 6662,88 Lt dydžio laidojimo pašalpos paveldėjimo. Todėl neaišku kokiu pagrindu teismas iš atsakovės L. K. ieškovei L. K. dar priteisė 3881,70 Lt laidojimo išlaidų. Be to, teismas iš atsakovės L. K. ieškovei priteisė 3881,70 Lt laidojimo išlaidų, nors mirus V. K. jokio paveldėjimo atsakovė nepriėmė ir negalėjo priimti.

2. Teismas neteisingai konstatavo, kad nepriklausomai nuo asmens, pateikusio darbuotojo mirties faktą patvirtinančius dokumentus, kolektyvinės sutarties pagrindu, laidojimo pašalpa išmokama, kaip ir buvo padaryta, į mirusiojo sąskaitą, bet ne kitam asmeniui. Tačiau (duomenys neskelbtini) Kolektyvinės sutarties 2006-2008 metų 5.1. punkte, 5.2. aiškiai nurodoma, kad mirusiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis, laidojimo pašalpa bei kitos išmokos pervedamos į darbuotojo sąskaitą, kai kreipiamasi ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo pagrindo gauti pašalpą atsiradimo, pateikus giminystės ryšius įrodančius dokumentus, o jei negali tai patvirtinti atitinkamais dokumentais, sprendimą dėl pašalpos mokėjimo priima Darbdavys. Ieškovė L. K. pasielgė neteisėtai ir nesąžiningai, per nekompetentingus bendrovėje dirbančius jos pažįstamus asmenis, nepateikdama giminystės ryšį su velioniu V. K. įrodančių dokumentų, skubiai, neužsimindama apie tikruosius mirusiojo V. K. įstatyminius paveldėtojus, faktiškai apgaudama bendrovės administraciją, nes mirus V. K. tiesiogiai į administraciją ieškovė dėl laidojimo pašalpos nesikreipė. Ieškovė pasiekė, kad į mirusiojo V. K. asmeninę sąskaitą, dar neatsiradus paveldėjimui, skubiai būtų pravestos visos mirusiajam V. K. priklausančios lėšos, tame tarpe ir laidojimo pašalpa, kurią vėliau neteisėtai, be mirusiojo vaikų, įstatyminio įpėdinio sutikimo, nusiėmė iš mirusiojo asmeninės sąskaitos. Todėl, atsakovės manymu, ieškovė, neteisėtai nusiimdama nuo mirusio V. K. asmeninės sąskaitos lėšas, kurias paveldėjo velionio įstatyminis įpėdinis, jo nepilnametis sūnus A. K., peržengė visas teisingumo, padorumo ir sąžiningumo ribas.

3. Ieškovė L. K. savo ieškinyje nurodė, kad turėjo 11563 Lt išlaidų, susijusių su mirusiojo V. K. palaidojimu ir paminklo jam pastatymu. Teismas skundžiamame sprendime patvirtino, kad ieškovė teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos turėtas laidojimo išlaidas ir ši suma sudaro viso - 5013 Lt. Tačiau ieškovė nuo teismo buvo nuslėpusi faktą, kad iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ji pasiėmė 780 Lt laidojimo išmoką ir apie tai nebuvo užsiminusi nei savo ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Apie tai atsakovė L. K. pasisakė teisme ir nurodė šį faktą atsiliepime. Todėl išeitų, kad ieškovė V. K. laidojimo išlaidų turėjo tik 4233 Lt laidojimo išlaidų (5013 Lt - 780 Lt), o iš velionio asmeninės sąskaitos neteisėtai nusiėmė 6118,30 Lt ir 2000 Lt V. K. mirties dieną, kuriuos buvo pravedęs į velionio sąskaitą darbdavys - (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės nusiimtų iš mirusiojo V. K. sąskaitos lėšų tikrai pakako palaidoti velionį ir dar liko pinigų.

4. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė pastatė velioniui paminklą. Tačiau ieškovė pati viena padarė išlaidas skubotam paminklo pastatymui, viską organizavo savarankiškai ir savavališkai, nesiderindama su mirusiojo vaikais, ko pasėkoje pastatė labai didelį, prabangų ir didelės apimties paminklą, sumokėdama už paminklą per didelę sumą savo asmeninę nuožiūra ir rizika. Todėl ieškovė dėl paminko vertės ir jo skuboto pastatymo turi prisiimti sau visą atsakomybę ir riziką dėl patirtų išlaidų už paminklo pastatymą ir neturėjo teisės reikalauti, kad įstatyminis įpėdinis ar velionio vaikai, ar atsakovė L. K. jai atlygintų išlaidas už paminklą. Dėl išdėstyto teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 6662,88 Lt laidojimo išlaidų paminklui.

5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir to fakto, kad priimant mirusiojo V. K. palikimą, buvo perimta ir jo skolą, nes per (duomenys neskelbtini) velionio vardu buvo paimtas kompiuteris. Todėl iš paveldėtų mirusiojo V. K. lėšų, kurias (duomenys neskelbtini) pervedė į jo asmeninę sąskaitą, atsakovė L. K. sumokėjo likusį įsiskolinimą už kompiuterį ir jį paveldėti turėjo įstatyminis įpėdinis, mirusiojo sūnus A. K.. Tačiau ieškovė kompiuterį pasisavino ir jo vaikui negrąžina. Teismas sprendime konstatavo, kad šiuo klausimu atsakovas turėjo pareikšti priešieškinį, tačiau priešieškinio ir nebuvo būtina pareikšti, nes atsiliepime į ieškinį apie šį faktą buvo užsiminta ir teismas galėjo skolą už kompiuterį minusuoti iš bendrų laidojimo išlaidų. Vis dėlto teismas pasielgė priešingai, ir tik ieškovės L. K. naudai, nes iš atsakovės L. K. dar papildomai priteisė 3881,70 Lt laidojimo išlaidų.

6. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikius ir išaiškinus, todėl iš atsakovės L. K. ieškovei neteisėtai priteistas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad visi be išimties mirusiojo V. K. banko kortelės sąskaitoje buvę pinigai, tame tarpe ir 10000 Lt dydžio laidojimo pašalpa, kurią jo palaidojimui į šią sąskaitą pervedė buvusi jo darbovietė - (duomenys neskelbtini), iš tiesų paveldėjimo pagal įstatymą teisės pagrindu turėjo atitekti jo įstatyminiam įpėdiniui - atsakovui A. K.. Kaip pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdu, jog paveldima šiuo atveju gali būti tik mirusiojo iki mirties turėta turtinė teisė, dėl ko seka, kad į laidojimo pašalpą, kuri yra paskiriama jau po mirties bei iš esmės yra skirta būtent mirusiojo palaidojimo išlaidoms kompensuoti, pats mirusysis jokių turtinių teisių neįgyja. Todėl būtent ta pinigų suma, t.y. 10000 Lt, tikrai nėra paveldėjimo objektu bei negalėjo būti paveldima.

2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė palaidojo mirusįjį V. K. bei būtent ieškovė, o ne atsakovai, sumokėjo už visas jo laidojimo ir kitas ritualines paslaugas, kas iš viso ieškovei kainavo 11563 Lt. Tarp ieškovės ir mirusiojo V. K. susiklostę santykiai nė kiek nesiskyrė nuo įprastų sutuoktinių santykių. DK 206 str. 2 d. yra nustatyta, kad darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos yra išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo - ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Ieškovės nuomone, ši teisės norma būtent ir nustato tai, kad darbuotojo darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos be jokios abejonės nėra paveldimos, o yra išmokamos tiktai joje nustatytam konkrečiam asmenų ratui. Dėl to turėtų būti akivaizdu, kad ieškovė neabejotinai turėjo teisę pretenduoti į šią laidojimo pašalpą ir ja disponuoti.

3. Byloje yra pakankamai įrodyta, kad atsakovė L. K., būdama savo aštuonerių metų sūnaus - bendraatsakovio A. K. įstatymine atstove, ne tik atstovavo šį savo sūnų paveldėjimo reikaluose, bet ir disponavo jo neva paveldėta ginčo pinigų suma, tuo pačiu atsisakydama gera valia pripažinti ieškovės turtinės teisės pažeidimą bei sugrąžinti ieškovei, palaidojusiai mirusįjį V. K., jos neteisėtai užvaldytus pinigus. CK 2.7 str. yra nustatyta, kad pagal nepilnamečių iki keturiolikos metų prievoles atsako jų įstatyminiai atstovai, t.y. tėvai, o CK 3.185 str. numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Todėl yra visiškai logiška, jog ir ginčo laidojimo pašalpos dalis ieškovei buvo priteista ne iš kieno nors kito, o būtent iš atsakovės L. K., kuri yra bendraatsakovio A. K. motina ir jo įstatyminė atstovė.

4. Atsakovai taip pat bando apeliuoti į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teigdami visokius prasimanymus apie ieškovę bei apie tai, kad ieškovė esą, anot jų, net neturėjusi teisės laidoti mirusiojo V. K.. Tačiau visa tai iš esmės yra tik atsakovų, kurie šioje civilinėje byloje nebuvo ieškovei pareiškę jokių priešpriešinių reikalavimų, noras arba siekis tokia visiškai šiam konkrečiam ginčui dėl paveldėjimo objekto sąvokos nereikšminga ir net nereikalinga pašalinių faktinių aplinkybių „raizgalyne“ suklaidinti teismą arba bandyti nukrypti nuo paties ginčo esmės. Be to, atsakovė L. K. nesugeba pripažinti tai, kad velionis V. K. jau gana ilgą laiką nebebuvo jos sutuoktinis, o gyveno faktinėje santuokoje su ieškove. Todėl jį palaidoti ir pastatyti ant jo kapo paminklą pagal egzistuojančias moralės normas, ieškovės manymu, jau buvo būtent ieškovės, o ne kieno nors kito, pareiga.