Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
1A-183-238/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
S. Š.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-238/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03931-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiajai S. Š. iš nuteistojo A. Š. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. vidurio iki 2016 m. sausio 25 d., bendruose namuose, (duomenys neskelbtini), dienomis ir naktimis prie jų nepilnamečių vaikų tiesiogiai ir telefonu terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą savo buvusią žmoną S. Š., grasindamas susprogdinti ją, namus, jos automobilį, ją užmušti, pakasti, vadindamas ją įžeidžiančiais, nepadoriais ir necenzūriniais žodžiais, žemindamas jos orumą, prilygindamas ją prostitutei, atjungdamas šaltą vandenį, kad šeima kentėtų, prikišdamas polietileninį maišelį į elektros rozetę, sukeldamas pavojų kilti gaisrui, šiais veiksmais nuolat vertė nukentėjusiąją jausti baimę dėl savo gyvybės ir turto.Nukentėjusioji S. Š. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam A. Š. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo A. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, duomenis apie jo asmenybę, jų tarpusavio santykius iki nusikaltimo padarymo ir šiuo metu, ypač į tai, kad A. Š. atžvilgiu 2013 m. birželio 6 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiosios atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi ji ir kaltininkas susitaikė (BK 38 straipsnis), teismas, pripažinęs A. Š. kaltu dėl padaryto nusikaltimo ir paskyręs jam bausmę, turėjo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti jam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Apeliantė mano, kad neskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistasis, įsiteisėjus nuosprendžiui, pradės gyventi tame pačiame name ir, jo teigimu „parodys kaip reikia gyventi“. Tokios jo užuominos, žinant jo elgesį praeityje, jai kelia nerimą ir baimę, kad jis ir toliau terorizuos ją ir nepilnametę dukrą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. Š. prašo nukentėjusiosios S. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį palikti galioti.Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis nurodo, kad nors jo atžvilgiu anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau specialisto išvadoje S. Š. kūno sužalojimai nekonstatuoti ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Tame tyrime jis savo kaltės nepripažino, o byla buvo nutraukta S. Š. iniciatyva. Taigi, apeliantė nenurodo jokių naujų aplinkybių ar motyvų, kurių nebūtų nurodžiusi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir kurių galėjo nežinoti pirmosios instancijos teismas. Taikyti apeliantės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teisme ji neprašė, to neprašė ir prokuroras, o apeliacinio skundo argumentas, kad jis neva parodys „kaip gyventi“, yra tik jos fantazijos, kadangi po nuosprendžio paskelbimo jis su ja nebuvo nei susitikę, nei bendravo.Nuteistasis taip pat teigia, kad šiuo metu jis turi kitą gyvenamąją vietą, nors vieta, kur gyvena nukentėjusioji, priklauso jam, taip pat jokių ryšių su buvusia sutuoktine nepalaiko ir nesiruošia palaikyti, tačiau jis turi teisę ir pareigą rūpintis ir prižiūrėti savo nuosavybę – mokėti mokesčius, tikrinti apskaitos prietaisų rodmenis ir kt. Nuo buvusių konfliktų praėjo daugiau kaip vieni metai, per tą laiką S. Š. neturėjo jokio preteksto kreiptis į policiją. Mano, kad apeliantė turi savanaudišką motyvą – nemokamai naudotis jai priklausančia nuosavybe, taigi ketvirtoji baudžiamojo poveikio priemonė (įpareigojimas) būtų perteklinė, be to, pažeistų jo civilines teisės ir teisėtus interesus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nukentėjusiosios S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.Šioje baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir A. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus BK 75 straipsnio pagrindu, jam buvo paskirti trys įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktas). Nukentėjusioji S. Š. apeliaciniame skunde prašo nuteistajam A. Š. skirti dar vieną papildomą įpareigojimą – gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.BK 72¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju papildomas įpareigojimas – gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, būtų perteklinis ir nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų bei apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtų interesų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Š. jau kuris laikas gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios, su ja ryšių nepalaiko, nebendrauja, to apeliaciniame skunde neneigia ir nukentėjusioji. Aukštesniojo teismo nuomone įvertinus tai, kad nukentėjusioji nuo 2016 m. sausio 25 d. į teisėsaugos institucijas dėl nuteistojo A. Š. pakartotinių neteisėtų veiksmų nesikreipė, nuteistasis jau daugiau nei vienus metus nukentėjusiajai nebegrasina, neterorizuoja ir nebaugina, taigi nebelieka pagrindo taikyti ir įpareigojimą gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiosios. Pažymėtina ir tai, kad santuoka tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo nutraukta 2012 m., jų turtas buvo padalintas, taigi, nesant objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios teisėti interesai nuteistojo A. Š. veiksmais ateityje gali būti pažeidžiami, taikant apeliaciniame skunde nurodomą įpareigojimą nuteistajam būtų nepagrįstai apribotos teisės naudotis dalimi namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, pakartotinai neteisėtų veiksmų daugiau nei vienus metus neatlikinėjo, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pavojingi psichinės prievartos ir terorizavimo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu gali kartotis, taigi nėra ir pagrindo taikyti BK 72¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiosios S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė