Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. ATP-138-383/2014 Proceso Nr. 4-69-3-07442-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 79.1 (S)

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-13 nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau-Institucija) 2013-10-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 1 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. ir pagal ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė nuobauda paskirta -atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn. už tai, kad ji 2013-05-01 apie 00.35 val., vairuodama automobilį „Mazda 3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, A. Mickevičiaus g., iš šalutinio kelio įvažiavusi į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Ford Galaxy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, nežymiai sužalota automobilio „Ford Galaxy" keleivė N. B..

atpasakojimą ir jos pamąstymus apie galimybę išvengti ar sušvelninti pasekmes teismas nepagrįstai įvertino kaip jos siekį perkelti kaltę kitam asmeniui - kalta ji prisipažino visiškai, o ne iš dalies. Automobilių susidūrimas įvyko jos vairuojamam automobiliui įvažiavus į sankryžos vidurį, tai yra, pagrindinės gatvės vidurinėje juostoje, teismo posėdžio metu ji nurodė, jog esant geram matomumui, koks buvo įvykio naktį, ją jau įvažiuojančią į sankryžą, turėjo pamatyti pagrindine gatve važiuojančio automobilio vairuotojas, ir jam, stabdant savo automobilį, įvykio buvo galima išvengti arba sušvelninti jo pasekmes. Tas faktas, kad „Ford Galaxy" vairuotojas nestabdė, formavo nuomonę, kad šio automobilio greitis buvo didesnis nei leistinas. Apeliantė suvokia, kad jai teismo posėdyje tik reikėjo prisipažinti, gailėtis ir prašyti sušvelninti nuobaudą ir jos teisinė padėtis būtų kitokia. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, kas turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažeidimo pasekmės nėra sunkios, nors teismas jas įvertino kaip sunkias, yra studentė, mokosi Kaune, o šeima gyvena Telšiuose, todėl netekusi teisės vairuoti transporto priemones, nukentėtų ne tik jos, bet ir artimųjų interesai. Apeliantės nuomone, teisės vairuoti transporto priemones pakeitimas bauda, atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, būtų proporcingas padarytam pažeidimui ir pakankama bausmė ir auklėjimo priemonė jai, kaip pirmą kartą gyvenime pažeidusiai KET reikalavimus.

G. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. neginčija paties pažeidimo fakto, jos apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Nubaustosios manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, todėl ją nubaudė per griežtai.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, G. P. nubausta už ATPK 127 str. 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, jai paskirta galutinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju tai yra ATPK 127 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas, kuris vairuotojui užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad G. P. administracinė nuobauda paskirta, įvertinus visų nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių visumą, ir ji nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jos padarytam pažeidimui.

Iš Institucijos 2013-10-15 nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda G. P., matyti, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį teisės pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą ir parenkant jos dydį, Institucija atsižvelgė į šias aplinkybes ir paskyrė jai minimalios trukmės straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - specialiosios teisės atėmimą.

Nagrinėdamas G. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jos padarytas pažeidimas yra šiurkštus, pavojingas, sukėlęs realią grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą rodo ir tai, kad eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik didelis turtinis nuostolis, bet ir sutrikdyta sveikata kitam eismo dalyviui. Įvertinus tai, kad pažeidėja iš dalies savo kaltę neigia, argumentuodama tuo, kad jos vairuojamą automobilį, įvažiavusį į sankryžos vidurį, turėjo pamatyti pagrindine gatve važiuojančio taksi automobilio vairuotojas ir, stabdydamas savo automobilį, tokiu būdu išvengti eismo įvykio arba sušvelninti įvykio pasekmes, ir kad tas faktas, kad jis savo automobilio nestabdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, kad G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismo posėdžio metu apylinkės

teisme ji neišreiškė nuoširdaus galėjimosi, neatsiprašė nukentėjusiosios, akcentavo tik į tai, kad teisė vairuoti jai reikalinga, nes ji užsiiminėja visuomenine veikla, dalyvauja „Carito" veikloje, padeda žmonėms, be to, yra studentė, o tėvai gyvena kitame mieste.

Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas - jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nuoširdžiai gailėjusis dėl padaryto pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad ji G. P. nepažįsta. Vadinasi, pastaroji po eismo įvykio su nukentėjusiąją nebendravo, jos neatsiprašė. Todėl apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje ATPK 127 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis byloje Nr. N575-2729/2011).

Konstatuojama, kad G. P. skirta administracinės nuobaudos rūšis - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui - atitinka apeliantės padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda -bauda, įvertinant dar ir tai, kad jos vairavimo stažas nedidelis, o be to, ji yra studentė, savarankiškų pajamų neturi. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai, jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams. Neigiamų pasekmių atsiradimas, pats savaime, nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad G. P. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, paskirta administracinė nuobauda yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamą.