Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Big Trans“ ieškinį atsakovei UAB „Jukaras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į 2017-01-23 teismo posėdį, kuriame šalių atstovų dalyvavimas pripažintas būtinu, atsakovės atstovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 133 str. 1 d.), neatvykimo priežasčių nenurodė, atsakovės atstovo prašymais bylos nagrinėjimas atidėtas du kartus, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-10-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Vežimo sutartis Nr. 26/10/2015, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį – pjuvenų briketus iš atsakovės nurodytos krovinio pasikrovimo vietos krovinio gavėjui maršrutu Rusija – Lietuva, o atsakovė įsipareigojo už šias ieškovės suteiktas paslaugas sumokėti 900,00 Eur per dešimt kalendorinių dienų po prekių pristatymo. Ieškovė krovinį pristatė 2015-09-07, pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas transportavimo paslaugas kartu su CMR važtaraščiu 900,00 Eur sumai. Atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaitė tik iš dalies (sumokėjo 300,00 Eur) ir liko skolinga 600,00 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai krovinio vežimo teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.807 – 6.808 straipsniai). Bendrąsias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Už krovinių, keleivių ar bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jei įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė laiku ir tinkamai suteikė krovinio pervežimo paslaugas. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už šias paslaugas dydžio: ieškovė pateiktais buhalteriniais dokumentais įrodinėja, jog pervežimo paslaugos kaina yra 900,00 Eur, o atsakovė ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis – jog 500,00 Eur. Šiuo pagrindu pažymėtina, kad šalių sudarytoje Vežimo sutartyje Nr. 26/10/2015 pervežimo kaina nurodyta 900,00 Eur. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir CK 6.813 str. 1 ir 3 d. Taigi, bylos šalių – krovinio vežėjo ir užsakovo - sudarytoje atlygintinoje krovinio pervežimo sutartyje yra aiškiai numatyta esminė sąlyga – atsakovės kaip paslaugos užsakovės įsipareigojimas apmokėti sutartyje nurodytą kainą (900,00 Eur). Todėl ieškovė, nugabenusi krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdžiusi sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovės sutarties priešpriešinio įvykdymo. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šiuo atveju sutartis krovinio pervežimui dėl visų joje aptartų sąlygų sudaryta laisva šalių valia, abipusiu susitarimu, sutarties ar jos atskirų sąlygų atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, dėl to atsakovės vienašalis atsisakymas vykdyti sutartį po to, kai kontrahentas įvykdė savo sutartinę prievolę – nugabeno krovinį į paskirties vietą, vertintinas sutarties neįvykdymu. Atsakovė neteikė pretenzijų dėl vežėjo įsipareigojimo pervežti krovinį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl krovinio pervežimo sutarties ekvivalentinis pobūdis (konkreti šalių suderinta sutarties kaina) reiškė vežėjo pagrįstus lūkesčius gauti sutartą užmokestį už atliktą krovinio pervežimą.

Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, prievolės įvykdymo terminą praleido, todėl remiantis CK 6.1 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.807 str. 1 d., 6.808 str. 1 d., 6.813 str., 1 d., 6.817 str. 1 d. privalo ieškovei sumokėti skolą – 600,00 Eur.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl atsakovei paskaičiuotų 29,00 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas, kurias sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis, 230,00 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 98 str.).

Ieškovės atstovė 2017-01-23 teismo posėdžio metu pareiškė prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovės atstovas neatvyksta į paskirtus teismo posėdžius, neatvykimą pateisinančių įrodymų nepateikia, tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą, didina ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas. CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, įstatymas nustato dvi būtinas nustatyti sąlygas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti: 1) ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; 2) šalies nesąžiningumą. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti atsakovei baudą, kadangi negalima daryti kategoriškos išvados, kad atsakovė sąmoningai neatvyksta į teismo posėdžius, tuo siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, sukelti priešingai šaliai trukdžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jukaras“ 600,00 Eur skolos, 29,00 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 629,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 249,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Big Trans“.

Netenkinti ieškovės UAB „Big Trans“ prašymo dėl baudos skyrimo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.