- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- A11.-65-522/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pažeidėjas
- R. T.
- Advokatai
- Raimondas Pakšys
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. T., jo atstovui advokatui Raimondui Pakšiui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniajam specialistui Mindaugui Bandzevičiui,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2017 m. vasario 7 d., apie 15 val. 15 min. Tauro klubo medžioklės plotuose, Bartkuškio miške, Širvintų r., melioracijos griovyje, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo spąstais bebrus. Medžioklei R. T. naudojo ne selektyvinius spąstus, kurie neužtikrina staigios gyvūno žūties. R. T. gyvūno sumedžiojęs nebuvo. Tokiais savo veiksmais R. T. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendžia, kad R. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo bebrus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. prižiūri Bartkuškio miške, Širvintų r., esančius plotus. 2017 m. sausio mėn. ardydamas bebrų užtvankas rado užtaisytus spąstus. 2017 m. vasario 7 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir skaičiuodamas vilkų populiaciją, jis nuėjo prie melioracijos griovio. Ten spąstų nematė, tačiau pastebėjo metalinį kuolą su grandinėmis. Tada apdaužė aplink jį buvusį ledą ir ištraukė spąstus. Jis pamatė, kad spąstai yra neužtaisyti, todėl juos užtaisė taip, kaip jie buvo užtaisyti 2017 m. sausio mėn., ir paleido atgal į vandenį. Apie rastus spąstus jis niekam nepranešė. Vėliau tą pačią dieną į girininkiją atvykus Gyvosios gamtos inspekcijos specialistams ir paklausus, kas buvo prie spąstų, jis prisipažino ir papasakojo, kaip viskas buvo, paaiškino, kad spąstai ne jo. Po to su Gyvosios gamtos inspekcijos specialistais nuvyko į vietą ir parodė, kur ir kaip jis ištraukė spąstus ir juos užtaisė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Gyvosios gamtos inspekcija) vyriausiasis inspektorius Giedrius Vilkauskas, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą, parodė, kad 2017 m. sausio 2-3 d. iš medžiotojo A. L. gavo pranešimą, kad jis melioracijos griovyje rado praardytą užtvanką ir ne selektyvinius spąstus. Siekiant nustatyti neteisėtą medžioklę, jis su kolega S. Tretjakovu nuvyko į Bartkuškio mišką, Širvintų r., kur viename iš melioracijos griovių aptiko dalinai išardytą bebrų užtvanką ir užtaisytus spąstus vandenyje. Jie spąstus nukenksmino. Pastebėję link melioracijos griovio vedantį išmindžiotą takelį, tam, kad būtų nustatytas neteisėtai medžiojantis asmuo, liudytojas su kolega netoli užtvankos pastatė vaizdo stebėjimo kamerą. 2017 m. vasario 7 d. į mobilųjį telefoną buvo gauta fotonuotrauka iš pastatytos vaizdo stebėjimo kameros, kurioje buvo matyti prie išardytos bebrų užtvankos priėjęs asmuo. Nuvykę į Bartkuškio mišką, prie vieno iš medžiotojų bokštelių jie sutiko Žaliosios girininkijos girininką ir pavaduotoją, bei medžiotoją, kurio prašė patikrinti, ar prie melioracijos griovio nėra pašalinių asmenų. Nuvykus prie užtvankos, buvo matyti nuo kelio link užtvankos einantys žmogaus batų pėdsakai, o patikrinus spąstus buvo nustatyta, kad jie vėl buvo užtaisyti ir pastatyti vandenyje. Liudytojas pagal prie melioracijos griovio sniege likusius batų pėdsakus nustatė, kad prie griovio galėjo būti Žaliosios girininkijos miškininkai. Nuvykus į girininkiją, girininko pavaduotojas R. T. prisipažino, kad 2017 m. sausio mėn. rado spąstus, o vasario 7 d., radęs spąstus neužtaisytus, juos užtaisė.
2017 m. vasario 8 d. rašytiniame paaiškinime A. L. nurodė, kad 2017 m. vasario 3 d. dienos metu apžiūrint medžiotojų klubo „Tauras“ medžioklės plotus Bartkuškio miške, Širvintų r. pastebėjo šalia melioracijos griovio žmogaus pėdsakus, kurie vedė link išardytos bebrų užtvankos. Prie užtvankos, griovio vandenyje jis pamatė metalinį strypą ir prie jo pririštus vienus spąstus. Spąstai buvo ne selektyviniai, užtaisyti (paspęsti). Apie surastus spąstus, kuriais medžioti draudžiama, telefonu pranešė Gyvosios gamtos inspekcijos inspektoriui S. Tretjakovui. Kitą dieną atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams parodė vietą kur surado spąstus. Aplinkos apsaugos pareigūnai paleido minėtus spąstus ir įmetė giliau į melioracijos griovį, bei imitavo, kad buvo pakliuvęs gyvūnas, tačiau pabėgo. Aplinkos apsaugos pareigūnai šalia melioracijos griovio, kuriame buvo pastatyti spąstai, įrengė paslėptą kamera galimo pažeidėjo užfiksavimui. 2017 m. vasario 7 d. po 15 val. jam paskambino aplinkos apsaugos inspektorius S. Tretjakovas ir pasakė, kad šiuo metu kažkas vaikšto prie minėtų spąstų ir paklausė, ar jis galėtų nuvažiuoti ten ir pažiūrėti, kas ten vaikšto. Atvykęs į vietą jokių asmenų ir automobilių nematė, tačiau netoli tos vietos miške sutikau du Žaliosios girininkijos darbuotojus. Su jais bendraujant atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai Sergejus Tretjakovas ir Giedrius Vilkauskas. Bendraujant aplinkos apsaugos pareigūnams su miškininkais, girdėjo, kaip jie atsakė, jog pašalinių asmenų, transporto priemonių ir pėdsakų miške prie griovio nematė. Vienas iš tų miškininkų pasakė, kad praėjo šalia melioracijos griovio pažiūrėti vilkų pėdsakus, nieko daugiau nedarė, pašalinių asmenų ir jų pėdsakų nematė. Toliau aplinkos apsaugos pareigūnai nuėjo prie praardytos bebrų užtvankos, kur buvo palikti nuleisti spąstai. Grįžę jie pasakė, kad spąstai iš naujo užtaisyti (paspęsti) toje pačioje vietoje, kur buvo ankščiau. Pareigūnai nuvažiavo aiškintis į Žaliosios girininkiją, o jis išvažiavo savo reikalais.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad R. T. neigdamas savo kaltę, siekia išvengti administracinės atsakomybės. R. T. argumentai, kad jis nemedžiojo, o tik vykdė medžiotojų prašymą yra nepagrįsti. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2016-11-24), 58.1.1. punkte nustatyta, kad draudžiama asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones (kilnojamus bokštelius, naktinio matymo taikiklius, specialią virvę su vėliavėlėmis) (toliau - Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės). Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, medžiojimas yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nagrinėjamos bylos atveju R. T., neturėdamas teisės medžioti, tikrindamas ir užtaisydamas spąstus medžiojo bebrus, juos gaudydamas ne selektyviniais spąstais. Jokios kitos priežasties eiti ir tikrinti bebrų užtvankoje esančius spąstus teismas nenustatė ir jos nebuvo. Įvertinus aplinkos apsaugos pareigūno G. Vilkausko parodymus matyti, kad apie esmines įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu aplinkos apsaugos pareigūno duoti parodymai yra nuoseklūs, sutampa su jo 2017 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis liudytojas būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai laikytini objektyviais įrodymais, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Be to, jo parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2017 m. vasario 8 d. rašytinis A. L. paaiškinimas (b.l. 15), tarnybinis pranešimas (b.l. 4-5), fotonuotraukos, kuriose užfiksuota bebrų užtvanka, prie bebrų užtvankos esantis asmuo, batų pėdsakai, vedantys link bebrų užtvankos ir grįžtantys atgal, R. T. batų pado pėdsakas (b.l. 12-13), video medžiaga (b.l. 16), kuri buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu. Būtent iš šių liudytojo, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuosekli įvykių seka. Netikėti ar abejoti pareigūnu nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. T..
R. T. teiginiai, kad taip jis elgėsi iš smalsumo ar kad jo taip elgtis yra prašę medžiotojai yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams apie rastus ne selektyvinius spąstus pranešė, ne kas kitas, o medžiotojų klubo „Tauras“ medžiotojas A. L.. Taigi yra nelogiška, kad medžiotojai, žinantys, kad tokiais spąstais apskritai medžioti negalima, spęstų ne selektyvinius spąstus ir juo labiau prašytų tokius spąstus tikrinti pašalinio, ne medžiotojų klubui priklausančio, asmens. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. T., tokį pašymą jis yra gavęs 2002-2003 m., tai yra daugiau nei prie 14 metų, todėl negali būti ir patikrintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. T. nėra medžiotojas, tai yra teisės medžioti jis neturi (b.l. 6). Atmestina ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens versija apie smalsumą, kadangi, kaip matyti iš jo parodymų, antrą kartą atėjęs prie užtvankos ir radęs užšalusią užtvanką, jis nenuėjo šalin, o išdaužė aplink kuolą esantį ledą tam, kad galėtų patikrinti spąstus, tai yra ėmėsi aktyvių veiksmų.
Sutiktina su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad R. T., būdamas girininko pavaduotoju, privalėjo vadovautis Miškų įstatymu, kurio 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 papunkčiuose nurodyta, kad valstybiniai miškų pareigūnai 2) organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – <...> brakonieriavimo <...>, o 4) gavę pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Taigi R. T., vadovaudamasis Miškų įstatymu ir radęs ne selektyvinius spąstus, privalėjo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, tačiau to nepadarė. Antrą kartą atėjęs patikrinti spąstų ir radęs juos deaktyvuotus, jis dar kartą juo užtaisė, nors kaip jau buvo minėta to daryti neturėjo teisės.
Nesutiktina su traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovo pozicija, kad Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai jį provokavo padaryti pažeidimą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 73 punkte numatyta, kad medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 15 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Nagrinėjamos bylos atveju Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai būtent ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Gavę informaciją apie pažeidimą, o būtent, kad yra medžiojama draudžiamais įrankiais (ne selektyviniais spąstais), pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjo ir pastatė vaizdo stebėjimo kamerą, kad būtų užfiksuotas pažeidimą padaręs asmuo. Jokių kitų veiksmų, kurie skatintų R. T. padaryti administracinį nusižengimą, jie neatliko. Taigi Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tik vykdė savo pareigas, jas bevykdydami, užfiksavo pažeidimą ir ėmėsi atitinkamų priemonių administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. T. 2017 m. vasario 7 d., apie 15 val. 15 min. Tauro klubo medžioklės plotuose, Bartkuškio miške, Širvintų r., melioracijos griovyje, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo ne selektyviniais spąstais bebrus. Tokiais savo veiksmais jis įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis padėjo išaiškinti pažeidimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą R. T., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad R. T. anksčiau pagal ANK 290 straipsnį nėra baustas, savo vadovo girininko V. P. charakterizuojamas teigiamai, kad tiek Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu, išsamiai nurodė visas pažeidimo aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus minimalią 800 Eur baudą. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad augina tris vaikus, jo žmona niekur nedirba ir tik jis vienas išlaiko jų šeimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, byloje nėra. Pagrindo teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas nenustatė
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas
nutaria:
R. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 17065190591).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.