Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
1A-51-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62549-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. A., G. G., E. L., V. T., D. T.
Advokatai
Artūras Bauža, Ramutė Budrytė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62549-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.2.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.4.1.
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,nuteistajai V. A. ir jos gynėjui advokatui Artūrui Baužai,nuteistojo G. G. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistųjų V. A. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir 724,05 (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 5 euro centų) bauda.

V. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 (devynių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu, V. A. pripažinta pavojinga recidyviste.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. L., V. T. ir D. T., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. nuteistas

1.1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. kovo 25 d., paprašytas V. T. įgyti jam narkotinės medžiagos metadono, 2016 m. kovo 25 d., apie 13.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. A., turėdamas tikslą platinti, tai yra perduoti narkotinę medžiagą V. T., už pastarojo jam duotus 30 eurų, neteisėtai įgijo 0,079 gramo narkotinės medžiagos metadono, kurią 2016 m. kovo 25 d., apie 13.42 val., prie (duomenys neskelbtini), namo perdavė V. T., pas kurį 2016 m. kovo 25 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai

1.2. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,015 gramo narkotinės medžiagos heroino, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo rankinėje, kurią 2016 m. kovo 25 d., apie 13.40 val., davė palaikyti V. T., pas kurį 2016 m. kovo 25 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), G. G. priklausančioje rankinėje šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. V. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet daugiau nei 0,075 gramo, narkotinės medžiagos heroino ir narkotinės medžiagos karfentanilio, nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų heroino ir karfentanilio 2016 m. vasario 25 d., apie 14.10 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų pardavė E. G., 0,019 gramo. Narkotinės medžiagos heroino ir narkotinės medžiagos karfentanilio 2016 m. vasario 29 d., apie 13.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 60 eurų pardavė D. T., 0,056 gramo narkotinės medžiagos heroino ir narkotinės medžiagos karfentanilio neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šių narkotinių medžiagų nepardavė, nes jas 2016 m. vasario 29 d., nuo 15.45 val. iki 16.45 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,079 gramo narkotinės medžiagos metadono, kurią 2016 m. kovo 25 d., apie 13.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 30 eurų pardavė G. G..

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį ir taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde apeliantė pažymi, jog ji kaltę pripažino, paaiškino visas aplinkybes, todėl tai turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kratos metu ji pati padavė maišelį su narkotine medžiaga ir daugiau jos namuose jokių medžiagų nebuvo rasta.

3.2. Apeliantė skunde pažymi, jog teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, jog asmenys, kurie buvo teisiami su ja, būdami ligoniai, provokavo ją daryti nusikaltimą, t. y. parduoti jiems narkotinę medžiagą, tačiau jie buvo nuteisti tik bauda, o jai skirta griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

3.3. Apeliantė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ji kaltę pripažino, veikas padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o norėdama padėti asmenims, kurie pas ją atėjo nekviesti ir sakė, jog negavę narkotinių medžiagų numirs, įvertinus, kad žala nebuvo padaryta, nes narkotinė medžiaga nebuvo suvartota, mano, kad jos atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.

3.4. Taip pat apeliantė nurodo, jog nuosprendyje liko neįvertinti duomenys apie jos sveikatą ir asmenybę. Nurodo, jog ji iš probacijos tarnybos išregistruota 2016 m. rugpjūčio 10 d., pasibaigus lygtinio paleidimo laikui, t. y. kaip pilnai atlikusi bausmę. Be to, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jos charakteristika iš darbovietės neįvertinta. Taip pat neįvertinti 2016 m. spalio 18 d. Lietuvos Sveikatos mokslų Universitetinės Ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame rašoma apie patirtą insultą, širdies skausmus, 2016 m. spalio 18 d. LSMU Veloergometrijos tyrimas, kuriame rašoma, kad nustatyta indikacija ir dėl to atliktas koronarinio nepakankamumo vertinimas, nustatyti širdies disfunkcijos simptomai, 2017 m. birželio 15 d. neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog jos darbingumas tik 50 proc., 2017 m. birželio 16 d. darbingumo lygio pažyma, 2017 m. birželio 16 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Apeliantės teigimu, esant tokiai nuteistosios sveikatai, teismas galėjo svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, todėl mano, kad jai turėtų būti skirta kita bausmės rūšis – bauda.

3.5. Nuteistoji skunde taip pat nurodo mananti, kad teismas skirdamas bausmę visapusiškai neįvertino jos asmenybę bei sveiktą charakterizuojančių aplinkybių, netinkamai vadovavosi bausmės paskirtimi bei bendraisiais bausmės kyrimo pagrindais, todėl skyrė per griežtą bausmę, nenurodė priežasčių, kodėl negalima skirti švelnesnės bausmės.

3.6. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su sprendimu pripažinti ją pavojinga recidyviste. Nurodo, jog ji nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o gailėdama tų asmenų, kurie kreipėsi prašydami pagalbos ir sakydami, kad jie gali mirti.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis G. G. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir jį dėl šios veikos išteisinti.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, jog jokio nusikaltimo nepadarė, tik padėjo draugui. Kadangi tai nėra heroinas, jis sutiko padėti draugui ir nupirko jam metadono. Jokios naudos iš to neturėjo, pareigūnams papasakojo visą tiesą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistoji V. A. ir jos gynėjas advokatas Artūras Bauža prašė nuteistosios V. A. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. G. gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė nuteistojo G. G. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios V. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o G. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistosios V. A. apeliacinio skundo

8. Apeliaciniu skundu V. A. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sušvelninti jai skirtą bausmę, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visus skundo argumentus, nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos bausmės yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Bausmė V. A. skirta teisingai, vadovaujantis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmių skyrimo principais (BK 54 straipsnio 2 dalis, BK 61 straipsnis), atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistosios asmenybės pavojingumą, todėl tenkinti skundą ir paskirti švelnesnę bausmę ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

10. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad visada bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie reikalavimai skiriant bausmę nebuvo pažeisti. Teismas skirdamas bausmę V. A. tinkamai įvertino tiek jos asmenybę, tiek ir jos padarytos veikos pavojingumą, kitas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Skiriant bausmę ir vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgta ir įvertinta padarytos veikos pobūdis, kaltės forma, stadija. Pažymėtina, jog padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuris, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant veikos pavojingą svarbu ir tai, kad veika susideda iš keleto alternatyvių veiksmų – įgijimo, platinimo, laikymo, be to, užfiksuoti net trys narkotinės medžiagos platinimo epizodai. Priešingai nei nurodoma skunde, nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad ji naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdama recidyvistė.

11.2. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad V. A. teisiama jau ne pirmą kartą, anksčiau buvo teista net šešis kartus, iš kurių penkis kartus už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas nebuvo išnykęs, ji nusikalto lygtinio paleidimo metu, neatlikusi bausmės, kuri buvo skirta būtent už analogišką nusikaltimą, metu. Visa tai rodo, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o V. A. yra linkusi nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir yra linkusi nusikalsti. Be to, V. A. bausta administracinėmis nuobaudomis, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Ankstesnių teistumų skaičius, naujo analogiško nusikaltimo padarymas neišnykus ankstesniam teistumui, analogiškų nusikalstamų veikų kartojimas, negebėjimas užsitikrinti legalių pajamų šaltinių, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistosios pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aptartas aplinkybes: nusikalstama veika susideda iš kelių alternatyvių veiksmų, užfiksuoti net trys narkotinių medžiagų platinimo epizodai, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o anksčiau taikytos poveikio priemonės, tame tarpe ir mažesnės laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bausmės tikslų neužtikrino, nes nuteistoji ir vėl nusikalto ir dar lygtinio paleidimo metu, darytina išvada, jog nuteistajai pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Darytina išvada, jog 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies nuostatos skiriant bausmę nepažeistos. Pažymėtina, kad V. A. sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė paskirta net ir nustačius jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl teigti, kad teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ji padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistosios sveikatos būklę nėra pagrindo. Šios aplinkybės įvertintos ir į jas atsižvelgta pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę, todėl dar kartą į jas atsižvelgti apeliacinėje instancijoje nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir pačios nuteistosios pavojingumą, yra būtina pasiekti bausmės tikslus, todėl vertinama kaip teisinga ir proporcinga ir ją keisti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Bausmių bendrinimo taisyklės taip pat nepažeistos. Teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirtą bausmę su ankstesniu, t. y. 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir naujai paskirtą bausmę subendrino su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas pasirinko dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo ne visą, o tik dalį likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, jog bendrinant bausmes taip pat pakankamai buvo atsižvelgta tiek į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek ir į nuteistosios sveikatą, todėl konstatuojama, jog galutinė subendrinta bausmė nuteistajai yra paskirta teisingai.

11.4. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11.5. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę, kurių visuma leistų nuspręsti, kad jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati nuteistoji savo apeliaciniame skunde. Apeliantės skunde išdėstytos aplinkybės dėl jos kaltės pripažinimo, dėl nusikalstamos veikos motyvų, dėl jos sveikatos būklės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose. Nurodytas nusikalstamos veikos motyvas nevertintinas nuteistosios naudai, nes ji puikiai žinojo, kad jos daroma veika yra pavojinga, neteisėta ir jos atsakomybės nešvelnina. Siekdama padėti nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims ji galėjo pasiūlyti kreiptis į gydymo įstaigą, o ne platinti jiems narkotines medžiagas. Nuteistosios sveikatos būklė taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. V. A. nustatytas neįgalumas, tačiau ji yra darbinga, gali dirbti tam tikrus darbus su apribojimais, be to, pataisos įstaigoje nuteistiesiems užtikrinama tokia pati medicininė priežiūra kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų ligų nuteistoji negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, V. A., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo nuteista bauda, tačiau akivaizdu, jog tai jos nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Ši bausmė buvo subendrinta su dar ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, V. A. padarė lygtinio paleidimo metu. Nors yra pateikta pažyma, kad ji iš Probacijos tarnybos įskaitos išbraukta pasibaigus bausmės laikui, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ji nusikalto lygtinio paleidimo metu ir tai yra ypatingai neigiamai nuteistąją charakterizuojanti aplinkybė, rodanti ypatingai didelį nuteistosios pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad po šios nusikalstamos veikos, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis LITEKO duomenimis, V. A. vėl padarė naują analogišką nusikaltimą, už kurią nuteista Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuris šiuo metu jau įsiteisėjęs. V. A. minėtu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio mėnesį savo namuose pardavė narkotines medžiagas dar dviems asmenims. Tai rodo, kad nei ankstesni teistumai, nei vykstantis ikiteisminis tyrimas, nei silpna sveikata nuo naujų nusikalstamų veikų jos nesustabdė.

11.6. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, paskirtoji BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta, priešingai, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl ją keisti ir švelninti, vadovaujantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

12. Skunde apeliantė teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ji kaltę pripažino, padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimą padarė vedina ne savanaudiškų motyvų, o norėdama padėti nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims, yra silpnos sveikatos (tik 50 procentų darbinga), dirbo, darbe charakterizuojama teigiamai, iš Probacijos tarnybos įskaitos išbraukta pasibaigus probacijos terminui, jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog visos šios paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12.1. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

12.2. Nagrinėjamu atveju, apeliantė skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista už vieną sunkų nusikaltimą 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Kaip jau aptarta anksčiau, nuteistajai skirta teisinga bausmė, bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos, todėl formaliai apeliantė neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos sąlygas, suteikiančios galimybę svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nes bausmė, paskirta tiek už BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra didesnės nei keturi metai.

12.3. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo formalioms sąlygoms, teismas tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

12.4. Šiuo konkrečiu atveju svarbu yra ir tai, kad nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. narkotinių medžiagų platinimą (pardavimą), V. A. padarė jau nebe pirmą kartą. Pažymėtina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką, kuri susideda ne iš vieno epizodo, nuteistoji padarė lygtinio paleidimo metu, kai buvo lygtinai paleista neatlikusi visos laisvės atėmimo bausmės, skirtos taip pat už neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą. Todėl akivaizdu, jog anksčiau taikytos švelnesnės bausmės, t. y. savo dydžiu mažesnė laisvės atėmimo bausmė, bauda, nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apeliantė išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Analogiškos nusikalstamos veikos padarymas bei ankstesni jos teistumai patvirtina, kad ji yra linkusi nusikalsti. Šią nusikalstamą veiką apeliantė padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tai rodo jos nepataisomą nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, ypatingai didelį įžūlumą ir abejingumą valstybės pastangoms užkirsit kelią tokiems nusikaltimams bei nuteistosios atžvilgiu taikomoms pataisymo priemonėms. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistosios elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji puikiai suprato ir žinojo, jog narkotinių medžiagų bei metadono pardavimas yra neteisėtas ir už tai jai gresia baudžiamoj atsakomybė, todėl jos nurodytas nusikalstamos veikos motyvas – siekis padėti nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims, nelaikytinas jos padėtį lengvinančia aplinkybe, kaip ir tai, jog šiuo metu jai nustatytas tik 40 procentų darbingumas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji sirgtų nepagydoma liga, dėl kurios ji negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, be to, kaip jau minėta, pataisos įstaigoje nuteistiesiems užtikrinama tokia pati medicininė priežiūra kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

12.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad V. A. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Duomenys apie apeliantės padarytą nusikalstamą veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytas bausmes bei jų neefektyvumą, neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslus galima pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip matyti iš aptartų duomenų, apeliantė iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis jokių išvadų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl pagrįstai darytina išvada, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajai realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Skunde nuteistoji V. A. taip pat teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta pavojinga recidyviste, nes ji veikė ne iš savanaudiškų paskatų, o siekdama padėti nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu yra jo pavojingumo įvertinimas, kurį griežtai reglamentuoja baudžiamasis įstatymas. Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu tik jei jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas, kurios susiję ne su nusikalstamų veikų motyvais, o su aplinkybėmis, rodančiomis jo polinkį nusikalsti bei apibūdinančiomis daromų nusikaltimų pavojingumą (BK 27 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog V. A., būdama anksčiau teista net penkis kartus už sunkius nusikaltimus, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas, neišnykus teistumams, padarė naują analogišką tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ji pagrįstai pripažinta pavojinga recidyviste.

Dėl nuteistojo G. G. apeliacinio skundo

14. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nusikalstamos veikos nepadarė, tik norėjo padėti savo draugui, kenčiančiam nuo priklausomybių, todėl prašo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

14.1. Nuteistasis G. G. neginčija paties narkotinių medžiagų – metadono pirkimo iš V. A. fakto ir neginčija tos faktinės aplinkybės, kad jis šią narkotinę medžiagą pirko draugo V. T. prašymu, iš anksto žinodamas ir turėdamas tikslą įgytą narkotinę medžiagą perduoti jam, ką ir padarė, kai tik metadoną nupirko iš V. A.. Ši aplinkybė, o tai pat ir kitos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, įrodytos paties nuteistojo G. G. parodymais, kito nuteistojo V. T., liudytojo V. D. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Nuteistasis G. G. ginčija subjektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę. Nurodo, jog jis tai padarė norėdamas padėti draugui, t. y. V. T., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos motyvai veikos pripažinimui nusikalstama ar ne reikšmės neturi, nes motyvas šiuo atveju nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis.

14.2. BK 260 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tad baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą turint tikslą šias medžiagas parduoti, bet ir už jų įgijimą, turint tikslą jas platinti bet kokiu kitu būdu, o taip pat ne tik už neteisėtą jų pardavimą, bet ir už neteisėtą jų platinimą bet kokiu kitu būdu.

14.3. Byloje neabejotinai nustatyta, jog narkotinę medžiagą G. G. įgijo turėdamas tikslą ją perduoti V. T., o ją įgijęs iš V. A. tuoj pat ir perdavė V. T., t. y. jis ne tik netesėtai įgijo narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti (perduoti V. T.), bet ir ją platino kitu būdu (perdavė V. T.). G. G., būdamas suaugęs, brandaus amžiaus asmuo, ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neabejotinai suprato, jog perduodant narkotines medžiagas kitam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar tai padaryta už pinigus, ar ne, t. y. vaišinant, dovanojant ar kitu būdu jas perduodant, jos yra platinamos ir tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kokiais tikslais ir kokiais motyvais tas asmuo, kuriam narkotinės medžiagos perduodamos, jas įsigyja. Todėl narkotinių medžiagų pirkimas, turint tikslą jas perduoti kitam asmeniui, vertinamas kaip narkotinių medžiagų įgijimas, turint tikslą jas platinti, o perdavimas – jų platinimu. Dėl šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad G. G. suprato, jog jo veika yra pavojinga, uždrausta baudžiamojo įstatymo, o tai, kad jis ne tik įgijo narkotines medžiagas, bet ir jas perdavė, rodo, kad jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu darytina išvada, jog byloje pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis požymiai, todėl G. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaip jau minėta, motyvas nėra būtinasis šios nuskalstamos veikos požymis ir jis baudžiamosios atsakomybės nešalina, todėl skundo argumentai, jog nuteistasis nusikalstamos veikos nepadarė, tik norėjo padėti draugui, atmetami kaip nepagrįsti.

14.4. Nuteistojo veika, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat negali būti vertinama kaip padėjėjo, nes neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytų požymių. G. G. ne tiekė kokius nors patarimus, šalino kliūtis, saugojo ar pridengė V. T., nebuvo pažadėjęs paslėpti įrankius ar daiktus, gautus iš nusikalstamos veikos, o pats tiesiogiai realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Be to, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys bei tai, kad V. A. ne iš karto G. G. pardavė metadono, o pažadėjusi bandyti jo gauti, metadoną pardavė vėliau, jau jo gavusi, nuteistasis slėpė nuo V. A. ryšius su narkotinių medžiagų vartotojais, o nuo V. T. slėpė ryšius su V. A., pagrindžia apylinkės teismo išvadą, jog tokiu būdu nuteistasis netgi turėjo naudos sau, stiprino ryšį su V. A. kaip galintis padėti plėsti narkotinių medžiagų platinimo tinklą, būti vienu iš platintojų.

15. G. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir bausmė už šią nusikalstamą veiką jam skirta taip pat teisingai.

15.1. Teisėjų kolegija nenustatė, jog skiriant bausmę būtų pažeisti įstatymo reikalavimai. Teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmę įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, kaltės forma – padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad G. G. nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tinkamai, kolegijos nuomone, įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės: G. G. anksčiau teistas 12 kartų, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, be to, baustas administracine tvarka, nedirba. Net ir esant neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, G. G. skirta sankcijos minimumą atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, todėl darytina išvada, jog BK 61 straipsnio nuostatos skiriant bausmę nepažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, yra būtina pasiekti bausmės tikslus, todėl vertinama kaip teisinga ir proporcinga ir ją keisti nėra pagrindo.

15.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas G. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrė teisingą bausmę, įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau bendrindamas šią bausmę su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė bausmių bendrinimo nuostatas. Apylinkės teismas G. G. paskirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, nors šios veikos ne tik skiriasi pagal savo pavojingumą, bet ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Pažymėtina, jog pagal 259 straipsnio 2 dalį G. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms buvo įsigijęs narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai laikė savo rankinėje. G. G. priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl narkotinių medžiagų įgijimas savo reikmėms nelaikomas tokia pavojinga nusikalstama veika kaip jų platinimas. Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį G. G. nuteistas už tai, kad įgijo narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, ir ją platino, t. y. perdavė draugui. Šia veika skatinamas narkotinių medžiagų platinimas, vartojimas, ji kelia itin didelę grėsmę visuomenei. Būtent dėl šių aplinkybių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nusikaltimams ir vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl ir bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, turi būti bendrinamos ne sudėjimo būdu, kaip tą padarė teismas, o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis dalyje dėl G. G. paskirtų bausmių subendrinimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

16. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis, priimtas V. A. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas. G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis dalyje dėl G. G. paskirtų bausmių subendrinimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistosios V. A. apeliacinį skundą atmesti.

G. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, G. G. bausmes, paskirtas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią subendrintą bausmę sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi – bauda ir paskirti G. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 724, 05 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 5 eurocentų) baudą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas