Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-153-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00513-2020-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2021 m. sausio 25 d.

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingridai Jakubonienei, Virginijai Maniušytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. P. ir R. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, trečiasis asmuo – D. S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. P. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad nedirba, gyvena su sugyventiniu, augina 4 mažamečius vaikus, jauniausiam 5 metai. Gauna 200 Eur iš užimtumo tarnybos, už vaikus gauna po 100 Eur. Sugyventinis nedirba, gauna bedarbio pašalpą. Nurodė, kad su sūnum kartais pabendrauja. Priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, neturėjo iš ko.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad išlaikymo sūnui niekada nemokėjo. Gėrė, ne tas buvo galvoje. Dabar 2 metai negeria. Vasarą dirba seniūnijoje, žiemą gauna 175 Eur pašalpą. Daugiau vaikų neturi, su sūnum susiskambina, kartais jam duoda pinigų. Jei uždirbs – išlaikymą mokės.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. S. M. nurodė, kad yra atsakovės motina ir K. P. močiutė. Vaiką augina nuo 2 metų. Išlaikymo vaikui nemokėjo nei dukra, nei žentas. Nurodė, kad gauna apie 300 Eur pensiją, apie 400 Eur už globą ir dar vaikas gauna invalidumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs K. P. yra atsakovų sūnus. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-335/2010 neterminuotai apribota atsakovo R. P. valdžia sūnui K. P., o terminuotai – dvejiems metams – apribota atsakovės L. P. valdžia sūnui. Vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta trečiasis asmuo D. S. M., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 200 Lt, o iš atsakovės – po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-10 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2016-02-22, 2018-11-06, 2019-09-30, 2019-12-31, 2020-08-28, Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose konstatuota, kad K. P. globa (rūpyba) trečiojo asmens šeimoje vykdoma tinkamai, vaiko poreikiai tenkinami, priežastys, dėl kurių nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) vaikui, neišnykusios. Tėvai vaiku domisi minimaliai, išlaikymo neteikia, emocinis ryšys beveik nutrūkęs. 2019-12-31 ir 2020-08-28 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose pateiktos išvados, kad tarpusavio ryšiai su motina labiau palaikomi vaiko iniciatyva, motina pirmenybę teikia savo dabartinei šeimai, sūnui išlaikymo neteikia, motinos elgesyje teigiamų pokyčių nestebima. 2020-09-07 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 8TSD-1272 užfiksuota, kad motinos tema K. P. nemaloni – kalbėdamas apie motiną nukreipia žvilgsnį į šoną, tampa abejingu. Klausimai apie motiną jam nepatogūs, nuomonė dėl ryšių su motina palaikymo atsakini, jis vengia apie tai kalbėti, nenori skaudintis, nutyla. Vaikas nurodęs, kad pas motiną į namus nuvažiuoja itin retai, visada tik savo iniciatyva. Su motina nesieja artimas emocinis ryšys, tiesiog aplanko tuose namuose gyvenančius brolius iš dabartinės motinos šeimos. Kai paskutinį kartą buvo nuvykęs, grįžo susinervinęs, piktas. Mama gėrė tris dienas, nekreipė į jį dėmesio, jautėsi lyg svetimas. Teigė, kad mama nesidomi jo pasiekimais, nesveikina svarbiomis progomis, nėra išreiškusi ketinimo jį auginti, sukurti galimybės jam gyventi dabartinėje jos šeimoje. Pasidomėjus, ar norėtų, esant tinkamoms gyvenimo sąlygoms, grįžti gyventi į motinos šeimą, kategoriškai atsisako.

Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesirūpina sūnumi, nededa jokių pastangų, kad jis augtų jos šeimoje ir nėra požymių, kad situacija keistųsi, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, motinos valdžia sūnaus K. P. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-335/2010 iš atsakovų priteistas išlaikymas sūnui K. P.: iš atsakovo po 200 Lt, iš atsakovės – po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-10 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovai pareigos teikti išlaikymą sūnui nevykdė. Teismui nekyla abejonių, kad 2010 m. priteistos išlaikymo sumos – 57,92 Eur (200 Lt) ir 37,65 Eur (130 Lt), neatitinka nepilnamečio vaiko, šiuo metu (duomenys neskelbtini) amžiaus bei turinčio sveikatos problemų, poreikių. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio (nuo 2021-01-01 – 642 Eur neatskaičius mokesčių) išlaikymas, tačiau pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 150 Eur, o iš atsakovo – 250 Eur išlaikymą, taigi ši suma nesiekia minimalios išlaikymo sumos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad atsakovų sūnus yra paauglys – (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi sveikatos problemų, kurioms spręsti neabejotinai reikalingos papildomos lėšos. Atsakovai pripažino, kad išlaikymo sūnui niekada nemokėjo. Atsakovė tai grindė nauja šeima, atsakovas – gėrimu. Iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas pusę metų pagal terminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį vidutiniškai gauna apie 670 Eur. Daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovė su sugyventiniu augina 4 nepilnamečius vaikus (jauniausias yra gimęs 2015 m.), yra registruota Užimtumo tarnyboje, nedirba. Abu atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jie turėtų neįgalumą ar kokių rimtų sveikatos problemų, todėl, teismo vertinimu, turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir tinkamai pasirūpinti savo vaikų išlaikymu. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užtikrinti K. P. bent minimalių poreikių tenkinimą, atsakovas sūnaus išlaikymui turi skirti bent 250 Eur, o atsakovė, atsižvelgus į jos šeiminę padėtį, – bent 150 Eur kas mėnesį. Išlaikymas padidintinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-10-02). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko nuolatinė globėja – trečiasis asmuo D. S. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės L. P. į valstybės biudžetą priteistina 30 Eur, o iš atsakovo R. P. – 52 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 17,10 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. po 8,55 Eur. Taigi viso iš atsakovės priteistina 38,55 Eur, o iš atsakovo – 60,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-335/2010 nepilnamečiui K. P. priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-10-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-335/2010 nepilnamečiui K. P. priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-10-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti trečiąjį asmenį D. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,55 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60,55 Eur (šešiasdešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.