Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017-06-05 sprendimo Nr. 17-IL-20-01528-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 18-19, 29-30).

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ, 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimai laikyti ir leidimai nešiotis B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjui 1993-11-04 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr(duomenys nesklebtini), kuris galiojo iki 1996-11-04. PLVIS duomenimis nuo 1993-11-04 pareiškėjo vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas Mossberg 500, kal. 12, Nr. (duomenys nesklebtini) kurio paieška paskelbta 2016-12-15 (b.l. 32-43). 2017-04-14 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BK 95 straipsniu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 255 straipsnio (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas) 1 dalį už tai, kad pareiškėjas pažeidė šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir neišsaugojo ginklo, dėl ko ginklo buvimo vieta nėra žinoma (b.l. 15-16, 49-50). Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir neišsaugojo ginklo, dėl ko jo buvimo vieta nėra žinoma. Iš esmės ir pats pareiškėjas neginčija fakto, jog ginklas yra prarastas, nurodydamas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, jog jis 1993 metais įsigijęs ginklą, jį laikė tuometinio banko „Press“ seife, 1994 metais jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl šovinių vagystės, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, po suėmimo daugiau jokių žinių apie ginklą jis neturėjo ir neturi.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimas nėra laikytinas pareiškėjo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra panaikinamas tiems subjektams, kurie dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado savo ginklą.

Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktus minėtus faktinius duomenis, pripažintina, kad atsakovui buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas pagrįstai pripažinti, jog pareiškėjas patenka į GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas, tinkamai įgyvendino minėto Įstatymo reikalavimus.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.