Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-11 Širvintų r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. - paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė; teistumas neišnykęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, o būtent:

2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,53 prom. girtumas), savo namuose, esančiuose Širvintų r., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu A. S. metu, tyčia vieną kartą kirviu iš priekio sudavė jam į veido-galvos kairę pusę, po ko A. S. nukrito ant grindų, tuomet gulinčiam kirviu spaudė kaklo pagrindo kairę pusę, o jam išsilaisvinus, nuvertė jį ant stalo ir gulintį spaudė kirviu prie stalo per kairio raktikaulio sritį, tuo padarydamas paviršines pjautines žaizdeles kairės ausies ir kairio peties srityse, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kaklo kairėje pusėje, V kaklo slankstelio panirimą bei kaklo VI-VII tarpslankstelinio disko pakenkimą, odos nubrozdinimus nugaroje.

Tokiais veiksmais V. S. savo šeimos nariui- broliui A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,53 prom. girtumas), savo namuose, esančiuose Širvintų r., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu A. S. metu, grasino A. S. nužudyti ir spaudė jį gulintį ant grindų su kirviu, tai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

V. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jie su broliu A. S. konfliktuoja jau tris metus, nuo tada, kai V. S. atvažiavo pas tėvus gyventi. 2014 m. rugpjūčio 28 d. d. apie 20 val. 30 min. A. S. atėjo pas V. S. namo ir pasakė, kad jis jam skolingas 50 litų, nes V. S. neva suvalgė jo sūrelius. V. S. pasakė, kad jokių pinigų jam neduos. V. S. paėmė kirvį ir pasakė, kad A. S. išeitų. A. S. juokdamasis pasakė, kad V. S. bailys ir ėjo link jo rankoje laikydamas žarsteklį. Tada V. S. nuėjo ir pasiėmė kirvį ir jie susigrūmė, jie nukrito ant stalo, stalas lūžo. V. S. su kirviu buvo sužalota ranką, o A. S. buvo sužalota ausis. Jis nekirto kirviu broliui, nes jeigu būtų kirtęs, jį būtų užmušęs, tiesiog norėjo pagąsdinti ir jie susigrūmė. Tada A. S. iššoko per langą. 2014 m. rugpjūčio 31 d. dėl ramybės V. S. pasiskolino iš tėvo 50 litų ir nunešė A. - nenorėdamas daugiau konfliktų.

2014 m. rugpjūčio 28 d. 20 val. 58 min. V. S. alkotesteriu nustatytas 0,53 promilių girtumas, A. S. buvo blaivus. (b.l. 9)

V. S. pateikė kirvį, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (b.l. 29, 30-32)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos M. M. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Nusikalstama veika padaryta tyčia.

Nors V. S. neigia tyčia kirtęs broliui kirviui, byloje surinkti įrodymai teismui leidžia daryti priešingą išvadą. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą kirviu iš priekio sudavė jam į veido-galvos kairę pusę. Jo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. S. buvo padarytos paviršinės pjautinės žaizdelės kairės ausies ir kairio peties srityse, tokios žaizdos negalėjo būti padarytos griuvinėjant. Likusieji sužalojimai padaryti galimai griūnant ant stalo arba grumiantis. Byloje taip pat nenustatyta, kad A. S. būtų turėjęs žarsteklį ir juo grasinęs V. S., nes tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nurodė, kad jokio žarsteklio konflikto metu nebuvo. Žarsteklis neužfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole.

Byloje taip pat pakanka įrodymų, konstatuoti, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. V. S. kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, jog jis sakė, kad „išeik arba užmušiu“ ir kita bylos medžiaga.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, ar grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo kirvį ir grasino jį nužudyti, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko tikros grumtynės, todėl nukentėjusysis tikrai turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamasis teistas 1 kartą - 2012-04-11 Širvintų r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. - paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė (b.l.81-85); administracine tvarka baustas 6 kartus (b.l. 95-98); priklausomybės ligų kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 90-91), nedirba, darbo biržoje registruotas (b.l. 86).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. O už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, į kaltininko asmenybės teigiamas savybes. Šie ir kiti duomenys teismui leido sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti (BK 75 str. 2 d. 5 ir 10 p.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 693,27 Lt (200,78 Eur) sumai dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (b.l. 39-42). Ieškinys motyvuotas ir pagrįstas prie ieškinio pridėtais įrodymais apie A. S. gydymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 693,27 Lt (200,78 Eur) žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo V. S.. Nors jis ieškinio nepripažįsta, konstatavus jo nusikalstamus veiksmus, kurių metu buvo sužalotas jo brolis, brolio gydymo išlaidas turi apmokėti sužalojimus padaręs asmuo.

Taip pat tenkintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 1262,13 Lt (365,54 Eur) priteisimo iš kaltinamojo, nes ieškinys pagrįstas prie jo pridėtais įrodymais, jog dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų A. S. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. spalio 15 d. ir jam už šį laikotarpį VSDFV išmokėjo 1262,13 Lt ligos pašalpą. VSDFV teisę reikalauti atlyginti žalą numato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę V. S. skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. S. 200,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisti iš V. S. 365,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kirvį grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.