- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-173-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00062-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- I., I. M., T. V., A. M., ir R
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai, Alfonsui Šarkai, Ričardui Lilui, nuteistiesiems I. M., T. V., A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. M., T. V. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendžio, kuriuo:
I. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteistas 50 (penkiasdešimt) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-12-27 iki 2009-12-28.
T. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteistas 50 (penkiasdešimt) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-12-28 iki 2009-12-30.
A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteistas 50 (penkiasdešimt) parų areštu; pagal LR BK 233 str. 3 d. ir nuteistas 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-12-28 iki 2009-12-30.
Iš I. M., T. V., R. P. ir A. M. J. B. naudai solidariai priteista 400 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš I. M., T. V., R. P. ir A. M. J. B. naudai solidariai priteista 2000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš I. M., T. V., R. P. ir A. M. J. B. naudai solidariai priteista 200 litų jį atstovavusio advokato išlaidoms apmokėti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. P., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M., T. V. ir A. M. nuteisti pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrai su R. P., 2009-12-26 apie 21 val., iš J. B. sodyboje, (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusių traktorių, pasikėsino pagrobti J. B. priklausantį turtą: R. P. atvežus, o I. M. stebint aplinką, T. V. ir A. M. iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LU 0466, pagrobė du akumuliatorius „JENOX“, kurių bendra vertė 850 Lt, iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LY 5028, – akumuliatorių „MATADOR“ 380 Lt vertės, iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LT 4187, – akumuliatorių „BUPO“, kurio vertė 240 Lt, iš traktoriaus „JOHN DEERE“, valst. Nr. LY 5030, degalų bako – 40 litrų dyzelino, kurio bendra vertė 80 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo užklupti darant nusikalstamą veiką.
Be to, A. M. nuteistas pagal LR BK 233 str. 3 d. už tai, kad darė poveikį liudytojui: 2010-01-01 apie 11 val., V. M. gyvenamosios vietos kieme (duomenys neskelbtini), iškeikė V. M. necenzūriniais žodžiais už tai, kad šis jį įdavė policijai bei grasino, jog pasigavęs jį „sulaužys“, „užkas po žeme ir daugiau nevaikščios ant šios žemės“, tokiu būdu siekdamas paveikti liudytoją V. M., kad šis duotų parodymus jo naudai.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. M. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį pakeisti: išteisinti jį pagal LR BK 22 str. l d. ir 178 str. l d. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirti su areštu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl turėtų būti pakeistas. Teismas jam skyrė per griežtą bausmę, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, jam buvo galima skirti su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę. LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei, straipsnio sankcijoje numatyta, kad be arešto teismas gali skirti ir viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą. Skirdamas arešto bausmę teismas atsižvelgė į jo socialines nuostatas, nepagarbą įstatymui ir charakterizuojančią medžiagą, tačiau aiškiau šių požymių nedetalizavo, todėl taip ir lieka neaišku, kokiomis jo socialinėmis nuostatomis teismas rėmėsi ir kokia charakterizuojančia medžiaga teismas vadovavosi skirdamas bausmės rūšį. Nors šiuo metu yra bedarbis, savarankiškų pajamų negauna, tačiau gyvendamas kaime verčiasi atsitiktiniais ūkio darbais, esant sezoniniams darbams, išvyksta užsidirbti papildomai į užsienį. Nusikaltimas nebuvo baigtas, realios žalos nukentėjusiajam padaryta nebuvo, turtas į kurį kėsinosi taip pat nebuvo didelės vertės, nukentėjusiajam teismo sprendimu yra priteista visa patirta žala, kurią su laiku solidariai atlygins. Turi aukštesnįjį įsilavinimą, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį nėra, teisiamas pirmą kartą. Teismas visiškai neatsižvelgė į LR BK 55 str. nuostatas ir apkaltinamajame nuosprendyje apie tai visiškai nepasisakė. Esant tokiems pagrindams, teismo sprendimas yra per griežtas ir galėtų būti pakeistas skiriant švelnesnę bausmę, t.y. viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą.
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį pakeisti: išteisinti jį pagal LR BK 22 str. l d. ir 178 str. l d. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirti su areštu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl turėtų būti pakeistas. Teismas jam skyrė per griežtą bausmę, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, jam buvo galima skirti su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę. LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei, straipsnio sankcijoje numatyta, kad be arešto teismas gali skirti ir viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą. Skirdamas arešto bausmę teismas atsižvelgė į jo socialines nuostatas, nepagarbą įstatymui ir charakterizuojančią medžiagą, tačiau aiškiau šių požymių nedetalizavo, todėl taip ir lieka neaišku, kokiomis jo socialinėmis nuostatomis teismas rėmėsi ir kokia charakterizuojančia medžiaga teismas vadovavosi skirdamas bausmės rūšį. Nors šiuo metu yra bedarbis, savarankiškų pajamų negauna, tačiau gyvendamas kaime verčiasi atsitiktiniais ūkio darbais, esant sezoniniams darbams, išvyksta užsidirbti papildomai į užsienį. Nusikaltimas nebuvo baigtas, realios žalos nukentėjusiajam padaryta nebuvo, turtas į kurį kėsinosi taip pat nebuvo didelės vertės, nukentėjusiajam teismo sprendimu yra priteista visa patirta žala, kurią su laiku solidariai atlygins. Turi aukštesnįjį įsilavinimą, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį nėra, teisiamas pirmą kartą. Teismas visiškai neatsižvelgė į LR BK 55 str. nuostatas ir apkaltinamajame nuosprendyje apie tai visiškai nepasisakė. Esant tokiems pagrindams, teismo sprendimas yra per griežtas ir galėtų būti pakeistas skiriant švelnesnę bausmę, t.y. viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą.
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį pakeisti: išteisinti jį pagal LR BK 233 str. 3 d. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o pagal LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1d. paskirti su areštu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 233 str. 3 d. Teismas, nuteisdamas jį pagal šį straipsnį, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie tvirtino, kad jis grasino V. M., jog prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, tačiau tiek V. M. tiek ir kiti liudytojais apklausti asmenys nepatvirtino, kad jis būtų prašęs ar reikalavęs, jog nukentėjusysis pakeistų parodymus, meluotų bylos nagrinėjimo metu ar duotų jam palankius parodymus. Tokių duomenų byloje nėra. Pas V. M. jis nuvyko tik pareikšti pretenzijų dėl apgadinto automobilio ir šiam elgiantis įžūliai jie susikivirčijo. Prieš nukentėjusįjį fizinio smurto niekada nenaudojo, kad kokiu nors būdu keistų parodymus neprašė. Teismas jo pasakytus žodžius V. M. nepagrįstai įvertino kaip psichologinę prievartą, kadangi jų pokalbis truko vos kelias minutes, jokių konkrečių veiksmų savo grasinimams įvykdyti jis nesiėmė, su nukentėjusiuoju nei prieš šį susitikimą, nei po jo daugiau nebendravo. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 233 str. 3 d., todėl buvo nepagrįstai nuteistas už šią veiką.
Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę ir atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes buvo galima skirti su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę. Teismas, skirdamas arešto bausmę, atsižvelgė į jo socialines nuostatas, nepagarbą įstatymui ir charakterizuojančią medžiagą, tačiau aiškiau šių požymių nedetalizavo. Nors šiuo metu yra bedarbis, savarankiškų pajamų negauna, tačiau gyvendamas kaime verčiasi atsitiktiniais ūkio darbais, esant sezoniniams darbams išvyksta užsidirbti papildomai į užsienį. Atsižvelgiant į tai, jam galėjo būti paskirta ir bauda. Be to, jis yra vedęs, iš gaunamų pajamų išlaiko šeimą, žmona šiuo metu taip pat nedirba, augina mažametį vaiką. Iš viso jų šeimoje yra keturi nepilnamečiai vaikai. Paskyrus administracinį areštą, tai labai pablogintų tiek jo tiek ir jo šeimos materialinę padėtį, nes arešto atlikimo metu negalėtų dirbti ir šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas nebuvo baigtas, todėl praktiškai realios žalos nukentėjusiajam padaryta nebuvo, turtas į kurį kėsinosi taip pat nebuvo didelės vertės, nukentėjusiajam priteistą žalą solidariai atlygins. Duomenų, kad jo nuostatos yra antisocialinės byloje nėra, yra vedęs, įgijęs aukštesnįjį įsilavinimą, jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos taip pat nėra. Teismas visiškai neatsižvelgė į LR BK 55 str. nuostatas ir apkaltinamajame nuosprendyje apie tai visiškai nepasisakė. Esant tokiems pagrindams, teismo sprendimas yra per griežtas ir galėtų būti pakeistas skiriant švelnesnę bausmę, t.y. viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, gynėjus, prašiusius nuteistųjų skundus tenkinti ir prokurorę, prašiusią nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Nuteistieji I. M. ir T. V. apeliaciniais skundais prašo išteisinti juos pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., nuteistasis A. M. – pagal LR BK 233 str. 3 d. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, visi nuteistieji apeliaciniais skundais taip pat prašo skirti jiems su areštu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino I. M. ir T. V. kaltais pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., A. M. kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d. ir teisingai paskyrė nuteistiesiems bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistieji I. M. ir T. V. savo kaltę ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo metu neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino juos kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., remdamasis nuosekliais kaltinamojo R. P. parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo J. B., liudytojų V. B. ir T. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolais bei specialisto išvadomis. Šie įrodymai buvo ištirti teisiamajame posėdyje, papildo vienas kitą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti jais ir laiko nuteistųjų I. M. bei T. V. kaltės įrodymais.
Iš kaltinamojo R. P. nuoseklių parodymų nustatyta, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas A. M., ten jau rado T. V. ir I. M.. A. M. liepė jam sėsti už automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiuoti iki (duomenys neskelbtini), o paskui pas nukentėjusįjį J. B.. Suprato, kad bus vagiamas kuras. Talpos mašinoje jau buvo prieš jiems išvažiuojant. Talpos buvo plastikinės po 20 litrų. Iš pradžių kalbos apie akumuliatorius nebuvo. Buvo kalbama apie kuro vagystę. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie (duomenys neskelbtini) kaimo jam liepė sustoti. Jie visi trys išlipo ir pasiėmė talpas. Jam liepė važiuoti ir laukti skambučio, paskambinti žadėjo pusvalandžio bėgyje. Po kažkiek laiko paskambino I. M. ir liepė atvažiuoti į(duomenys neskelbtini) kaimą. Atvažiavęs jį sutiko einantį keliu. Jis įsėdo pas jį į mašiną ir kartu važiavo link(duomenys neskelbtini). Jo klausė, kur dingo likusieji. Į tai Irmantas atsakė, jog juos išbaidė mašina ir visi išsilakstė. Važiavo(duomenys neskelbtini), link, nes tikėjosi, kad A. M. bei T. V. nesulaikyti ir ateis. Jų laukiant, jis dar rašė SMS žinutę T. V., tačiau jis neatsakė. Buvo gal apie 22 val., kuomet atvažiavo V. M., savo automobiliu užstatė jiems kelią ir jie buvo sulaikyti. Šiuos savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 24-28).
Kaltinamojo R. P. parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. B., liudytojų V. B. ir T. B. parodymai.
Nukentėjusysis J. B. teisme nurodė, kad paskambinęs kaimynas T. B. pranešė, jog iš ūkio vagiamas kuras bei iš ten stovėjusios technikos akumuliatoriai. Važiavo į įvykio vietą, ant kelio rado laukiančius T. B. su žmona. Greta kelio buvo sukrautos kuro talpos bei akumuliatoriai. Atpažino, kad visi daiktai priklauso jam. Bagdonienė pasakė mačiusi nuo daiktų pabėgančius du asmenis. Paskambino sūnui, kad reikia blokuoti kelią ir sugauti vagis. V. M. kelyje pamatė automobilį, kuriame sėdėjo R. P. ir I. M.. Ją blokavo, kad nenuvažiuotų. R. P. įvardijo su jais kartu dar buvusius du asmenis pravardėmis: „Mėselė“ ir „Bezdžius“. Vėliau išsiaiškino, kad „Mėselė“ yra T. V., o „Bezdžius“ – A. M.. I. M. girtas nebuvo, išlipęs iš mašinos, jis nesvirduliavo, nebuvo kitų girto žmogaus požymių. Iškart buvo iškviesta policija ir, I. M. su R. P. perduoti jiems.
Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad paskambinęs tėvas pranešė apie įvykdytą vagystę. Jis savo automobiliu, o V. M. kitu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur susitiko su savo tėvu. V. M. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo ir pamatė lėtai judantį automobilį, kuriam užstojo kelią. Ten atvažiavęs ir priėjęs prie užblokuoto automobilio pamatė, kad jame už vairo sėdi R. P., o gale I. M.. Jis klausė R. P., kas dar su jais buvo, R. P. prasitarė, kad dar buvo „Mėselė“ ir „Bezdžius“, t.y. T. V. ir A. M..
Liudytojas T. B. teisme nurodė, kad 2009-12-26 vakare važiavo į savo namus, pasukus iš (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindinio kelio į šalutinį, žmona pasakė, kad griovyje matė kažkokius kanistrus. Pavažiavus atgal, išlipo iš automobilio ir pamatė paliktus kanistrus bei akumuliatorius. Paskambino ūkininkui J. B., nes pagalvojo jog tai bus jo daiktai. Atvažiavęs J. B., savo daiktus atpažino ir nuvažiavo apžiūrėti savo traktorių.
Kaltinamojo R. P., nukentėjusiojo J. B. ir liudytojų V. B. bei T. B. parodymų objektyvumą patvirtina ir kiti įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, patvirtinantys I. M. bei T. V. kaltę.
2009-12-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad traktorių T-150 kabinos durys praviros, akumuliatorių vietoje styro laidai su atidalinimo žymėmis. Įvykio vietoje rastas avalynės pėdsakas, guminė žalios spalvos žarna, turinti dyzelino kvapą. Prie traktoriaus „J. D.“, laiptelių pakylos guli juodos spalvos kuro filtras ir kuro bako dangtis. Prie neasfaltuoto kelio prieš įsukimą sodybos link, 50 metrų pietų kryptimi, griovyje rasti keturi akumuliatoriai su atidalintais laidais ir keturios plastikinės talpos, kitoje kelio pusėje rastos metalo kirpimo žirklės (t.1, b.l.5-21).
Įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai: du akumuliatoriai ,,Jenox“, akumuliatorius ,,Matador“, akumuliatorius ,,Bupo“, metalo kirpimo žirklės, plastikinė žalios spalvos žarna, plastikinė šviesiai žydros spalvos 30 litrų talpa, plastikinė 20 litrų talpa baltos spalvos korpusu, plastikinė 30 litrų talpa žalios spalvos korpusu ir plastikinė 30 litrų talpa, gelsvos spalvos korpusu apžiūrėti kaip daiktiniai (t.1; b.l.22, 25-29).
Specialisto išvadoje Nr. 64-8-IS1-8 nurodyta, kad avalynės padų pėdsakai užfiksuoti ant dviejų gipsinių išliejų yra palikti dešinės kojos bato padu, turinčiu tokią pačią bato pado formą, pado raštų elementų lokalizaciją, formą ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir pateikto tyrimui dešinės kojos guminio bato, paimto iš pil. I. M., padas bei kairės kojos puspadžiu turinčiu tokią pačią bato pado puspadžio formą, pado puspadžio rašto elementų lokalizaciją, formą ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir pateikto tyrimui kairės kojos guminio bato paimto iš I. M.. (t.1, b.l.33-36).
Specialisto išvadoje Nr. 64-8-IS1-59 nurodyta, kad avalynės padų pėdsakai, užfiksuoti ant dviejų gipsinių išliejų, yra palikti dešinės kojos bato padu, turinčiu tokią pačią bato pado formą, pado raštų elementų lokalizaciją, formą ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir pateikto tyrimui dešinės kojos guminio bato, paimto iš pil. A. M., padas bei kairės kojos puspadžiu turinčiu tokią pačią bato pado puspadžio formą, pado puspadžio rašto elementų lokalizaciją, formą ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir pateikto tyrimui kairės kojos guminio bato paimto iš A. M. (t.1, b.l.38-41).
Specialisto išvadoje Nr. 64-8-IS1-62 nurodyta, kad 2009-12-26 apžiūrint įvykio vietą ir 2010-01-29 kratos pas A. M. metu paimta žarna, šie du objektai sutampa pagal bendruosius požymius – spalvą, sandarą, atskirus išmatavimus, plastiškumą (t.1, b.l.43-44).
Be to, būtina įvertinti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu I. M. parodymų patikrinimo vietoje metu tiksliai nurodė vietą, kur jis su T. V. ir A. M. išlipo iš R. P. vairuojamo automobilio, kur stovėjo tuo metu, kai pastarieji nuėjo į V. B. kiemą vykdyti svetimo turto vagystę.
Šių įrodymų visetas paneigia I. M. ir T. V. skundų argumentus, jog jų kaltė nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Iš surinktų įrodymų nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jog 2009-12-26 apie 21 val., I. M. ir T. V. veikdami bendrai su R. P. ir A. M., pastarojo automobiliu, kurį vairavo R. P., atvyko į J. B. sodybą (duomenys neskelbtini) ir pasiskirstę vaidmenimis, iš kieme stovėjusių traktorių pasikėsino pagrobti J. B. priklausantį turtą: R. P. atvežus, o I. M. stebint aplinką, T. V. ir A. M. iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LU 0466, pagrobė du akumuliatorius „JENOX“, iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LY 5028, – akumuliatorių „MATADOR“, iš traktoriaus T-150, valst. Nr. LT 4187, – akumuliatorių „BUPO“, iš traktoriaus „JOHN DEERE“, valst. Nr. LY 5030, degalų bako – 40 litrų dyzelino, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti liudytojo T. B. darant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistųjų veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., kaip pasikėsinimą padaryti svetimo turto vagystę.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pripažindamas A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 3 d. Jo kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais: liudytojų V. B., A. V., V. M., D. M. ir I. K. parodymais, kurie sutampa ir papildo vienas kitą.
Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad po to, kai V. M. padėjo sulaikyti I. M. ir R. P., jam buvo grasinama. V. M. pasakojo, jog pas jį buvo atvažiavęs A. M. ir grasino jam už tai, kad šis sutiko liudyti ir, kad neva apgadino A. M. automobilį, nors to nebuvo. Mašinos V. M. neapgadino ir negalėjo apgadinti, nes jis su savo automobiliu nuo A. M. mašinos sustojo per tris metrus, kontakto tarp automobilių nebuvo. Tą matė, nes ir pats buvo įvykio vietoje.
Liudytojas V. M., nukentėjusiojo V. M. tėvas, teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-01-01 prieš pietus, pas jį į sodybą atvažiavo tamsios spalvos automobilis VW Golf. Netrukus išgirdo ginčą, išėjo į terasą ir matė nueinantį A. M. bei kažkokį jaunuolį. Kadangi A. M. pažįsta asmeniškai, jo paklausė, kokios problemos. A. M. atsakė: „kad rašinėja pareiškimus policijai“ ir dar pasakė, kad primušim mes tave, jis suprato, kad tie žodžiai skirti buvo jo sūnui V. Matėsi kad A. M. buvo stipriai išgėręs. Jiems išvažiavus, sūnaus V. paklausė, dėl ko jis ginčijosi su A. M., o sūnus atsakė, kad 2009-12-26 jis dalyvavo sulaikant vagis, vogusius akumuliatorius ir kurą iš ūkininko J. B..
Liudytoja D. M., nukentėjusiojo V. M. motina, apklausta teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-01-01 apie pietus, kažkas pradėjo stipriai belsti į lauko duris. Sūnus Vytautas išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Netrukus ji išgirdo didelį triukšmą, rėkimą, keiksmus ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjusi matė, kad vienas vyriškis sėdi automobilyje, o kitas stovėjo kieme ant laiptų ir rėkė, kad susidoros su jos sūnumi, kad pasigaus jį vieną prie parduotuvės bei dar kažką padarys jo automobiliui ir visą laiką daug keikėsi, plūdosi. Po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kambaryje ji sūnaus paklausė dėl ko čia viskas įvyko, o sūnus V. atsakė, kad čia viskas vyksta dėl vagystės, kuri buvo įvykdyta pas J. B..
Teisme apklausta liudytoja I. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-01-01 svečiavosi pas V. M., pro langą pamatė ant keliuko prie namo stovintį automobilį VW Golf. V. M. nuėjo pažiūrėti, kas ten atvažiavo. Neužilgo ji taip pat nuėjo prie lauko durų ir matė atėjusius du vyrus, trečias sėdėjo automobilyje. Vytautas jai pasakė, kad vienas iš jų yra A. M.. Ji sugrįžo į kambarį pasakyti, kad kažkas negerai, nes žinojo, jog prieš kelias dienas V. M. su V. B. sulaikė tą asmenį, dėl kuro vagystės. Ji išėjo į lauką kartu su Vytauto tėvais, ji klausė kas vyksta, tačiau A. M. vis grasino V., kad jį pasigaus ir susidoros bei padegs jo automobilį.
Teisme apklaustas liudytojas A. V., kaltinamojo T. V. brolis, parodė, kad 2010-01-01 apie 10 val. nuėjo pas A. M. į namus, draugo vardu Gintas, kuris buvo atvykęs automobiliu VW Golf paprašė, kad jis nuvežtų juos į Liudvinavą nusipirkti alaus. Nusipirkus alaus, A. M. sugalvojo nuvažiuoti pas V. M., kur nuvykus A. M. pradėjo su M. ginčytis, todėl jis nuėjo į automobilį. Po kokių 3-4 minučių į automobilį sugrįžo A. M. ir jie iš sodybos išvažiavo. Nueidamas dar matė, kad A. M. kalbant su V. M., ten buvo V. M. tėvas bei jo draugė.
Nukentėjusysis V. M. teisme nedalyvavo ir pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes gyvena ir dirba Danijoje (2 t., b.l. 193). Pirmosios instancijos teismas pagarsino nukentėjusiojo V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2010-01-01 apie 11 val. į jo namus tamsios spalvos automobiliu VW Golf atvažiavo A. M. ir A. V.. A. M. paklausė, kas vairavo automobilį, kuris stovi jo kieme. Paklausus kada, pastarasis atsakė: „tada kai viskas pas B. vyko“. Atsakius, kad jis, A. M. pradėjo priekaištauti, kam jis tada juos pridavė policijai ir kad jis jį dėl to pasigaus, sulaužys ir šis daugiau nevaikščios ant šios žemės, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. A. M. buvo girtas (t.1, b.l. 86-87; 89, 93). Iš byloje esančio V. M. policijai rašyto protokolo-pareiškimo matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2010-01-01 apie 11 val., į namus atvyko A. M. ir jam grasino (1 t., b.l. 85).
Vien tai, kad nuteistasis A. M. neigia savo kaltę, baudžiamosios atsakomybės, numatytos pagal LR BK 233 str. 3 d., nepašalina. Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. M. nukentėjusiajam V. M. grasino būtent kaip liudytojui byloje dėl vagystės iš ūkininko J. B. kiemo. Nukentėjusysis savo apklausoje nurodė, kad atvykęs A. M. paklausė, kas vairavo automobilį tada, kai viskas vyko pas J. B.. Nukentėjusiojo V. M. apklausos protokole užfiksuota, jog A. M., būdamas girtas, grasino jam fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad jį pagaus, sulaužys ir kad jis nevaikščios ant šios žemės. Šiuos A. M. žodžius girdėjo ir liudytoja I. K.. Liudytojas V. M. (nukentėjusiojo tėvas) patvirtino, kad A. M. buvo stipriai išgėręs, kad girdėjo grasinant jo sūnui, jog bus sumuštas, dėl to, kad rašė pareiškimą policijai. Kad A. M. prieš atvažiuodamas pas V. M. vartojo alkoholį, patvirtino ir liudytojas A. V. Grasinimo faktą taip pat patvirtino liudytojas V. B. Pirmosios instancijos teismas grasinimą fiziniu susidorojimu ir A. M. išsakytus žodžius, kad pagaus V. M., sulaužys jį ir kad jis nevaikščios ant šios žemės, pagrįstai pripažino psichologine prievartą, siekiu psichologiškai palaužti liudytoju byloje apklaustą V. M. ir tokią A. M. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 233 str. 3 d.
Nuteistieji I. M., T. V. ir A. M. apeliaciniuose skunduose prašo skirti su areštu nesusijusias bausmes pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali švelninti paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.) ir nesilaikydamas kitų Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. M., T. V. ir A. M., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 178 str. 1 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais, bausmės paskirtos individualizuotai. LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmes, glaustai motyvavo, jog paskyrus švelnesnes LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas bausmės neišvengiamumo principas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., I. M. motyvuotai paskyrė 50 parų arešto bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtina pažymėti, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad apeliantas anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jį charakterizuojančius duomenis (2004-02-10 nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baustas administracinėmis nuobaudomis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis artimas tos rūšies bausmės vidurkiui (LR BK 49 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma, jog I. M. nuo 2011-02-02 užsiregistravo darbo biržoje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas bausmės švelninimui, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kurioms esant apeliantui buvo paskirta 50 parų arešto bausmė.
Įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas T. V. motyvuotai paskyrė 50 parų arešto bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtina pažymėti, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad apeliantas anksčiau teistas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jį charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka), pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis artimas tos rūšies bausmės vidurkiui (LR BK 49 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., A. M. pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. motyvuotai paskyrė 50 parų arešto bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtina pažymėti, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad apeliantas anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jį charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka), pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis artimas tos rūšies bausmės vidurkiui (LR BK 49 str. 3 d.).
Galutinį bausmės dydį – 70 parų areštą lėmė tai, kad A. M. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., pagrįstai arešto bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.
Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma, jog A. M. nuo 2011-02-02 užsiregistravo darbo biržoje ir augina keturis vaikus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas bausmės švelninimui, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kurioms esant apeliantui buvo paskirta 50 parų arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo išteisinti I. M. ir T. V. pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., A. M. – pagal LR BK 233 str. 3 d. Nuteistiesiems pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. paskirtos 50 parų arešto bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų I. M., T. V. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.