Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2641-870/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
1-2641-870/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Civilinis ieškovas
K. G.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Kęstutis Jokimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2641-870/13Proceso Nr. 10-1-00013-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Jokimui,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei K. G.,

nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui (pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant ir išsamius paaiškinimus),

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. sausio 04 d., apie 07.55 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz 112, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele Vytenio gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės, įvažiavęs į Vytenio – A. Vivulskio gatvių sankryžą, pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu išvažiuodamas iš Vytenio – A. Vivulskio gatvių sankryžos nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti už minėtų gatvių sankirtos esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per Vytenio gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją K. G. ir ją partrenkė, dėl ko K. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Jis važiavo Vytenio g., švito saulė ir purškė lietus. Iš dešinės pusės jam važiavo automobilis Subaru, užstojo pusę, iš kurios per perėją ėjo K.. Jis K. nematė, o kai pastebėjo, ji buvo ties mašinos kampu ir įvyko avarija. Sutinka, kad padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Žino, kad byloje pareikštas 15 tūkst. Lt civilinis ieškinys. Jie buvo kažkaip aptarę, susitaikę, kad tą civilinį ieškinį padengs draudimas.

Apklausiama nukentėjusioji K. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad draudimo bendrovė, kaip suprato pagal įstatymą, atlygino tik “palatines valandas”, kurias prabuvo ligoninėje. Aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Ji pateikė civilinį ieškinį dėl aiškiai nekompetentingos ir netikslios žalos atlyginimo. Ji pateko į avariją sausio pradžioje, jai buvo egzaminų sesija. Kai išėjo iš ligoninės, visi įvykiai vyko būtent tuo metu, kai jai buvo egzaminai. Vairuotojas jai skambino 2-3 kartus, tikslu nuvažiuoti, susitarti ir pasirašyti susitaikymo aktą. Ji, galvodama, kad draudimo bendrovė išmokės jai atitinkamą sumą, pasirašė jį. Tai buvo klaida, nes tada prarado galimybę išieškoti. Ieškinį ji baudžiamojoje byloje reiškia tik dėl neturtinės žalos. Turtinę žalą jai išmokėjo – buvo vaistų kaina ir “palatinės valandos”. Bendrovė atlygino palatines valandas – tai 605,74 Lt. Tai buvo 20 Lt už parą praleistą ligoninėje. Neturtinė žala atlyginta 500 Lt sumai, o turtinė žala visa likusi – 105 Lt, bet ji nemano, kad įmanoma 500 Lt įvertinti tai, ką ji patyrė. Ji pateko į avariją sesijos metu, praleido visą mėnesį ligoninėje. Jai tikrai skaudėjo, negalėjo mokytis dėl skausmų daug laiko. Grįžusi ji važinėjo nuo vienų universiteto rūmų iki kitų. Per dvi savaites reikėjo laikyti 6 egzaminus. Kadangi reikėjo susitarti su dėstytojais ir derintis prie jų, gavosi taip, kad vieną savaitę buvo du egzaminai, o kitą savaitę 4 dienas iš eilės buvo 4 egzaminai. Jai tikrai reikėjo mokytis, buvo pervargusi, išlaikė visus egzaminus. Šiandien, kai orai keičiasi, kartais būna stipriau skauda. Rudenį vėl pradėjo bėgioti, nes iki liepos mėnesio daktarai iš viso buvo tai uždraudę, ilgiau pabėgiojus maudimas jaučiasi. Mano, kad tai avarijos pasekmė, nes maudžia būtent toje vietoje ir anksčiau pabėgiojus, nieko panašaus nebuvo. Dabar į medikus nesikreipė. Nesuvokia, kaip galima pateikti įrodymus, kokius ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Kaip ji galėtų įrodyti, kad jai buvo tikrai sunku mokytis, ligoninėje skaudėjo, daktarai tikrai žino, bet jie neišduos pažymos, kad jai skaudėjo ir sunku mokytis buvo. Anksčiau prašė 5 tūkst. Lt. dabar prašo 15 tūkst., todėl, kad jai vėl teko nervintis, turėjo labai daug darbų, nežinojo kada bus teismo procesas, kaip viskas baigsis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2013-01-04 d., apie 08.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 112“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 40 km/h greičiu važiavo Vytenio gatve nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės link sankryžos su A. Vivulskio gatve, kurią ketino kirsti važiuodamas tiesiai. Buvo prieblanda, dulksna. Įvažiavęs į sankryžą, jis pristabdė vairuojamą automobilį ir praleido A. Vivulskio gatve, jam iš dešinės pusės važiavusį automobilį „Subaru Forester“. Tęsdamas važiavimą sankryža artėjo prie už gatvių sankirtos esančios kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, skirtos pereiti Vytenio gatvę. Važiuojant sankryža pėsčiųjų perėjos dešinė pusė jam buvo gerai matoma, tuo tarpu galimybę matyti perėjos kairiąją pusę tuo momentu jam ribojo minėtas, prieš jį pravažiavęs automobilis „Subaru Forester“. Prasilenkus su šiuo automobiliu, kai jo matomumui niekas netrukdė, jis nepastebėjo, kad perėjoje būtų pėsčiųjų. Tęsdamas važiavimą link perėjos jis staiga prie pat savo automobilio pamatė pėsčiąją. Kaip minėjo, artėdamas prie perėjos jis jokių pėsčiųjų nematė ir buvo tikras, kad kelias laisvas, todėl negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis pėsčioji atsirado perėjoje, taip pat negali nurodyti ar jo vairuojamas automobilis tuo metu buvo prieš perėją, jos ribose ar jau už jų. Pamatęs pėsčiąją, jis iškart pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau nespėjus sustoti, jo priekiniu kairės pusės kampu partrenkė pėsčiąją. Pripažįsta, kad buvo neatsargus, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nepastebėjo ja per gatvę einančios pėsčiosios ir ją partrenkė. Dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo ir sukelto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Po eismo įvykio lankė nukentėjusią pėsčiąją K. G., susitaikė su ja ir susitarė, kad dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygins draudimo kompanija, kurioje buvo draustas jo vairuotas automobilis (b. l. 70-71).

Iš Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 364/13(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu G. K. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2013-01-04 d., apie 08.00 val., Vilniuje, eidama į T. Ševčenkos gatvėje esantį universiteto fakultetą ėjo A. Vivulskio gatve link Vytenio gatvės. Priėjusi nereguliuojamą A. Vivulskio - Vytenio gatvių sankryžą, ji nereguliuojama pėsčiųjų perėja norėjo pereiti Vytenio gatvės važiuojamąją dalį. Atsimena, kad automobiliams, kurie važiavo A. Vivulskio gatve ir sankryžoje suko į kairę, - į Vytenio gatvę, sustojus jos praleisti, ji įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir perėjos viduriu ėjo į kitą gatvės pusę. Atsimena, kad eidama perėja nuėjo pusę kelio, tolimesnių įvykių eigos neatsimena, nes dėl patirtų sužalojimų prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje. Tik ligoninėje jai buvo pranešta, kad eismo įvykio metu ją partrenkė automobilis. Po įvykio jai skaudėjo dešinę kūno pusę. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ir jo pareiškimo tvarka. Taip pat jai išaiškinta, kad ji dėl patirtos žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas ją įvykio metu partrenkęs automobilis (b. l. 45-47).

Iš Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 371/13(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu K. G. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresn. ekspertui J. M. P. apžiūros metu susipažinus su K. G. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad K. G. įvykio metu patyrė dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį ir dešinės plaštakos IV piršto plėštinę žaizdą, t.y. sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gaktikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgiau nei 10 dienų) (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2013-01-04 d., apie 07.50 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Alfa Romeo 166“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. Vivulskio gatvės pirma eismo juosta nuo Muitinės gatvės pusės link nereguliuojamos sankryžos su Vytenio gatve, kurioje ketino sukti į dešinę pusę, - į Vytenio gatvę. Prieš sankryžą buvo „Stop“ ženklas, todėl sustabdė automobilį prieš sankryžą praleisti važiuojančius automobilis. Tuo metu matė Vytenio gatve į sankryžą įvažiavusį ir tiesiai per ją važiuojantį automobilį „Mercedes Benz Vito“. Tuo pačiu metu pamatė, kad jam iš dešinės pusės, ties gatvių sankirta esančios pėsčiųjų perėjos ribose per Vytenio gatvę, į kurią jis ketino įvažiuoti sukdamas į dešinę, eina pėsčioji. Per sankryžą važiuojantis automobilis „Mercedes Benz Vito“ artėjo būtent prie šios perėjos, kuria jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ėjo pėsčioji. Paties pėsčiosios partrenkimo momento nematė, jis tik pastebėjo, kad minėtas automobilis už perėjos staiga sustojo. Kai vairuojamu automobiliu sankryžoje pasuko į dešinę pusę ir įvažiavo į Vytenio gatvę, jis pamatė ant važiuojamosios dalies, ties stovinčio automobilio „Mercedes Benz Vito“ kairiuoju šonu gulinčią pėsčiąją (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad 2013-01-04 d., apie 07.50 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vytenio gatve nuo T. Ševčenkos gatvės pusės link nereguliuojamos sankryžos su A. Vivulskio gatve. Važiavo apie 40 km/h greičiu, antra savo krypties eismo juosta, nes pirmoje buvo priparkuoti automobiliai. Dar neprivažiavus prieš minėtų gatvių sankirtą esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė priešinga kryptimi link jo tiesiai pakankamai greitai važiuojantį automobilį ir ties juo krentantį žmogų. Paties pėsčiojo partrenkimo momento nematė, taip pat negali nurodyti kuria kryptimi prieš partrenkimą pastarasis ėjo. Pamatęs šį įvykį, jis sustabdė vairuojamą automobilį perėjos ribose. Kadangi prie nukentėjusio asmens iškart pribėgo kiti žmonės, jis iš automobilio išlipęs nebuvo ir iš įvykio vietos išvažiavo, nes skubiai reikėjo į darbą nuvežti draugę. Po to, jis grįžo į įvykio vietą, kur jau buvo greitoji pagalba bei policija, ir paliko savo, kaip įvykio liudytojo, duomenis (b. l. 60).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2013-01-04 d. eismo įvykis įvyko Vilniuje, nereguliuojamojo Vytenio – A. Vivulskio gatvių sankryžoje, ties gatvių sankirta esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti Vytenio gatvės važiuojamąją dalį. Ši Vytenio gatvėje esanti pėsčiųjų perėja yra iškart už gatvių sankirtos, žiūrint nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės. Vytenio gatvės važiuojamosios dalies bendras plotis ties perėja yra 13 m, t.y. ją sudaro 6,4 m pločio eismo pusė, skirta važiuoti nuo J. Basanavičiaus g. pusės link T. Ševčenkos g. (nustatyta G. K. važiavimo kryptis Vytenio gatve per sankryžą), ir 6,6 m pločio priešingos krypties eismo pusė.

Vytenio gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo J. Basanavičiaus g. pusės, apie 2,5 - 3 m atstumu už perėjos ribų (žiūrint nuo sankryžos pusės), prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovėjo priparkuotas automobilis „Renault“. G. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis Mercedes Benz 112, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis G. K., gim. 1972-03-20; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo kompanijoje – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale; techninė apžiūra atlikta), po įvykio stovėjo toje pačioje Vytenio gatvės eismo pusėje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 5,9 m atstumu už perėjos ribų (žiūrint nuo sankryžos pusės), kelio pločio atžvilgiu – apie 1,8 - 2,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (1,8 m – atstumas tarp priekinio dešinės pusės rato ir kelio krašto, 2,4 m – atstumas tarp galinio dešinės pusės rato ir kelio krašto), t.y. automobilis buvo pasuktas dešiniau kelio išilginės ašies atžvilgiu. Automobilis buvo apgadintas, t.y. buvo sudaužyti priekinis kairės pusės žibintas ir šios pusės posūkio žibintas, įdaužtas priekinis stiklas (jo kairės pusės apatinė dalis), įlenkti variklio dangtis ir priekinis kairės pusės sparnas. Ant Vytenio gatvės važiuojamosios dalies, toje pačioje gatvės eismo pusėje, kur ir stovėjo automobilis, ties jo kairiuoju šonu, apie 4,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, buvo rasta tikėtina kraujo dėmė. Įvykio vietos apžiūros metu (apžiūra pradėta 08.30 val.) buvo apsiniaukę, lijo, asfaltuota kelio danga buvo šlapia (b. l. 28-38).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai K. G. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2013 m. sausio 04 d., apie 07.55 sukėlė kaltinamojo G. K. vairuojamas automobilis Mercedes Benz 112, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo G. K. kaltumo (nekaltumo) yra tai, ar kaltinamasis pažeidė jam inkriminuojamus KET 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis G. K. pilnumoje kaltę pripažino – jis paaiškino, kad iš dešinės pusės jam važiavo automobilis Subaru, užstojo pusę, iš kurios per perėją ėjo K. (nukentėjusioji). Jis K. nematė, o kai pastebėjo, ji buvo ties mašinos kampu ir įvyko avariją. Sutinka, kad padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis artėdamas prie perėjos jokių pėsčiųjų nematė ir buvo tikras, kad kelias laisvas, todėl negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis pėsčioji atsirado perėjoje, taip pat negali nurodyti ar jo vairuojamas automobilis tuo metu buvo prieš perėją, jos ribose ar jau už jų. Pamatęs pėsčiąją, jis iškart pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau nespėjus sustoti, jo priekiniu kairės pusės kampu partrenkė pėsčiąją. Jo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, nukentėjusioji, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 28-29), eismo įvykio vietos planas (b. l. 30), 2013-02-11 susitaikymo protokolas (b. l. 82-83), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 10-13), kuris nors ir buvo panaikintas 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus aygardos teismo nutartimi (b. l. 20-23) tačiau tuo pagrindu pagrindu, kad pasirašant susitaikymo protokolą jame nėra aišku dėl kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra susitarta minėtame susitaikymo protokole (b. l. 82-83).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą sukėlusį neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė). Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda mažesnė nei vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. K. pilnumoje pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 49). Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų akivaizdžiai paglogėjo sveikata, atsirado baimė, gilus vidinis emocinis sukrėtimas, kamuoja dideli skausmai lūžio vietoje, žaizda gijo ilgiau kaip tris mėnesius. Patirti pergyvenimai ir emocinė depresija atsiliepė ir mokymosi eigai, t. y. negalėjo tinkamai lankyti paskaitų, žinių įsisavinimui reikia kur kas daugiau pastangų. Mano, kad neatstatomai nukentėjo psichinė ir fizinė savijauta.

Civilinis atsakovas AAA “Gjensidige Baltic” šioje baudžiamojoje byloje pateikė išsamius paaiškinimus dėl nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų bei pasisako dėl K. G. civilinio ieškinio. Paaiškinime yra nurodyta, kad K. G. yra išmokėta iš viso 605, 74 Lt (75 Lt. už gydymo išlaidas, 30 Lt už parkavimą, 500 Lt už neturtinę žalą). Tai patvirtino ir nukentėjusioji K. G. teismo posėdyje. Civilinio atsakovo AAA“Gjensidige Baltic” įgaliota atstovė taip pat nurodo, kad reikalaujama 15 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat susiformavusios teismų praktikos, todėl turėtų būti ženkliai sumažinta.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą – AAS „Gjensidige Baltic“.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (šiuo atveju civilinis atsakovas draudimo bendrovė), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad G. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis G. K. nukentėjusiajai K. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Specialistas J. M. P. išnagrinėjęs K. G. pateiktus medicinius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad jai nustatytas dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, dešinės plaštakos IV piršto plėštinė žaizda. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo G. K. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol (teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad ilgiau pabėgiojus jaučia maudimą).

Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę – ji buvo sužalota visiškai netikėtoje ir iš pažiūros saugioje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, dėl patirtų sužalojimų nėra absoliučiai jokios nukentėjusiojo kaltės, net menkiausio nerūpestingumo. Nukentėjusioji ilgą laiką gulėjo ligoninėje (Valstybinė ligonių kasa nukentėjusiajai suteikė paslaugų už 3 379, 58 Lt) negalėjo pilnavertiškai leisti laiką pagal savo pageidavimus, yra jauna, patyrė gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, piršto plėštinę žaizdą. Ji susitaikė su kaltinamuoju, tikėjosi, kad draudimo bendrovė atlygins jos tuo metu prašomą 5000 Lt neturtinę žalą, bet buvo priversta vėl kreiptis į teismą, kad apgintų savo interesus. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis yra darbingas asmuo, turi pastovias pajamas iš darbo. Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasisakydamas dėl civilinio atsakovo atstovo pareikštų argumentų raštu apie neturtinės žalos dydžio piniginę išraišką, įvertinant gydymosi dienų skaičių, teismas pabrėžia, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pripažįsta, kad neturtinės žalos pilnai įvertinti pinigine išraiška negalima. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad atlyginta 500 Lt suma yra neteisinga, neproporcinga ir nelogiška. Civilinio atsakovo atstovė išdėstydama raštu paaiškinimus rėmėsi teismų praktika, tačiau taip ir neįtikino teismo bei kitų proceso dalyvių, kad išmokėta itin maža 500 Lt suma yra adekvati padarytai neturtinei žalai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 15 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 8 000 Lt.

Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis įvykio metu savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje vykdančioje veiklą per filialą (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo nuo 2012-16-19 d. iki 2013-06-18 d.), b. l. 37 Ši draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šioje byloje visą priteisiamą tiek turtinę (dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje ginčo nėra), tiek neturtinę žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje vykdanti veiklą per filialą. Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 5000 eurų, t. y. 17 264 Lt neturtinę žalą taip kaip numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje.

Atsižvelgiant į draudimo sutarties Nr. ABA 7042644 suteikiamą draudimo apsaugą, draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė dėl nukentėjusiajai K. G. padarytos neturtinės žalos yra 5000 EUR ribose. Kadangi 500 Lt. jau yra draudimo bendrovės atlyginusi, priteistina 7500 Lt. suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 30 MGL (3900Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai jam skirti 20 MGL (2600) litų baudą.

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ buveinė Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010 Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (įmonės kodas 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21) nukentėjusiajai K. G. kaltinamojo G. K. nusikalstamais veiksmais 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė