Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. kovo 12 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. (buvusi pavardė ginčo sprendimo priėmimo metu V.) skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos nuomone Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendimas ateityje turės neigiamos įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teigia, jog dukra gimė ir auga Lietuvoje. Pabrėžė, kad vaiką visada augino viena, dukros tėvas savo vaiką matė tik vieną kartą, pareiškėjos žiniomis jis dirba Norvegijoje. Vaiko tėvas galimai Norvegijoje kreipėsi dėl išmokos vaikui gavimo, tačiau jis piktnaudžiauja šia teise, jokio išlaikymo dukrai neteikia.

Akcentuoja, jog minėtas aplinkybės pateikė Tauragės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, Administracija), tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Sprendimas buvo priimtas Skyriui nežinant visos informacijos. Skyrius negalėjo nurodyti kokia Norvegijoje pinigų suma galimai buvo išmokėta vaiko tėvui. Akivaizdu, jog Sprendimas grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, todėl net ir konstatavus, kad Norvegijoje buvo mokama vaiko išmoka nėra galimybės įvertinti ar Sprendime nurodyta permokos suma yra teisinga. Pareiškėja jokių išmokų iš Norvegijos institucijų negavo, Skyrius priėmė formalų ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą Sprendimą, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas.

Koordinavimo reglamentuose yra nustatytas teisinis reguliavimas, leidžiantis šeimai gauti didžiausią jai priklausančią išmoką. Pirmumo teisę turinti valstybė moka viso dydžio išmoka, kita valstybė moka tik diferencinį priedą, lygų skirtumui tarp šiose valstybėse numatytų išmokų, jeigu išmoka šioje valstybėje yra didesnė negu pirmumo teisę turinčioje valstybėje.

Išmoka už pareiškėjos vaiką paskirta bei mokama nuo 2017 m. gegužės 25 d. Išmoka buvo mokama išskirtinai remiantis nacionaliniais teisės aktais ir pareiškėjos pateiktose prašymuose nurodyta informacija. 2023 m. birželio 29 d. Administracijoje gautas Norvegijos kompetentingos institucijos užklausimas dėl išmokų vaikui mokėjimo. Užklausime teigiama, kad pareiškėjos dukros tėvas dirba Norvegijoje ir ten pateikė prašymą skirti ir išmokėti išmoką vaikui už praėjusius trejus metus, todėl prašoma pateikti informaciją, leidžiančią nustatyti kuri valstybė yra atsakinga už išmokų vaikui mokėjimą.

Atsižvelgiant į gautą informaciją, galimai turinčią įtaką išmokos vaikui mokėjimui Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-228 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir IVĮ), išmokos mokėjimas pareiškėjai buvo laikinai sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas kuri valstybė yra atsakinga už išmokų mokėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d.

2023 m. spalio 30 d. buvo gautas Norvegijos kompetentingos institucijos atsakymas, kuriuo Administracijai pateikta informacija apie jų šalies nustatytą pirminę kompetenciją mokėti išmoką vaikui už pareiškėjos dukrą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., todėl Skyrius atliko išmokos permokos apskaičiavimą ir priėmė Sprendimą. Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjos dukros tėvas gyvena ir dirba Norvegijoje. Pareiškėja Raštu buvo informuota apie nustatytą permoką ir pateikti argumentai, kodėl buvo priimtas Sprendimas

Atsakovės nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 806 „Dėl permokos nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Skyrius nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo pareiškėjai mokėjo išmoką už vaiką – I. V., gimusią (duomenys neskelbtini).

Skyrius 2023 m. spalio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įpareigoti pareiškėją grąžinti 4468,51 Eur išmokos už vaiką permoką. Sprendime teigiama, kad jis priimtas vadovaujantis IVĮ nuostatomis. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – gauta išmoka už vaiką kitoje Europos Sąjungos valstybėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ar Šveicarijoje.

Kartu su Sprendimu pareiškėjai buvo pateiktas ir Raštas. Rašte Skyrius paaiškino, kad Administracijoje gautas kompetentingos Norvegijos institucijos dokumentas, kuriame teigiama, jog Norvegija yra pagrindinė valstybė mokanti išmoką vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjai paaiškinta, jog Sprendimas priimtas remiantis IVĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, numatančiu, kad asmeniui per mėnesį nepranešus apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką ar jos dydžiui, ir dėl to susidarius išmokos už vaiką permokai, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš gavėjui priklausančių išmokų savivaldybės administracijos sprendimu. Pažymėta, kad tais atvejais kai vaiko tėvai dirba arba gyvena skirtingose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse narėse, išmoka vaikui skiriama ir mokama Koordinavimo reglamentuose, IVĮ ir Apraše nustatyta tvarka.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Išmokų vaikams įstatymas. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs ir kiti teisės aktai – Aprašas, kuris nustato asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju vadovaujantis minėtais reglamentais, išmokų šeimai bei išmokų mirties atveju skyrimo migruojančių asmenų šeimoms tvarką, pagrindinių įstaigų, atsakingų už Koordinavimo reglamentų nuostatų įgyvendinimą, funkcijas, jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą.

Vertinat teismui pateiktą rašytinę medžiagą matyti, kad 2023 m. birželio 29 d. Administracijoje iš Norvegijos kompetentingos institucijos gautas užklausimas dėl išmokų vaikui mokėjimo (forma SED F001), kurioje nurodoma, kad pareiškėjos vaiko tėvas kreipėsi ir šiai valstybei pateikė prašymą mokėti išmoką vaikui nuo 2020 m. balandžio 1 d. (už praėjusius 3 metus). Norvegijos institucija paprašė pateikti informaciją nuo 2020 m. balandžio 1 d. apie pareiškėjos darbo laikotarpius, išmokų vaikui mokėjimą Lietuvoje, nes siekia nustatyti, kuri šalis yra pagrindinė už išmokų vaikui mokėjimą atsakinga šalis, kai bent vienas iš vaiko tėvų gyvena, dirba ar vykdo savarankišką veiklą kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje.

Atsakovė, bendradarbiaudama su Norvegijos kompetentingomis institucijomis, 2023 m. birželio 30 d. Norvegijos institucijai pateikė atsakymą (forma SED F002), kuriame nurodė, kad pareiškėja Lietuvoje nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. gavo nedarbo draudimo išmoką ir nuo 2020 m. gegužės 19 d. nedirbo, duomenys pateikti pagal SODROS informacinės sistemos duomenis. Taip pat pateikė informaciją apie išmokos vaikui mokėjimą Lietuvoje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 7 ir 7.1 punktuose numatyta, kad kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse, pirmenybė mokėti išmoką šeimai nustatoma vadovaujantis toliau nurodytomis taisyklėmis: jei vienas iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiima darbine veikla, o kitas iš vaiko tėvų gyvena kitoje valstybėje narėje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla, neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje narėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio.

IVĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims: „1) Lietuvos Respublikos piliečiams; <...> 6) asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas; <...>“. Remiantis IVĮ 6 straipsnio 3 dalimi, išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 67 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės: jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir trečia – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, kompetentinga įstaiga skiria išmokas šeimai ir už vaikus, gyvenančius kitoje valstybėje narėje. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad skiriant išmokas šeimai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, teisė į išmoką šeimai nustatoma pagal Išmokų vaikams įstatymą. Šiame įstatyme nustatytas reikalavimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra taikomas. Aprašo 7 punkte numatytos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi, kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse.

Remiantis anksčiau minėtu, darytina išvada, kad Lietuvoje išmoka vaikui pagal bendrąją taisyklę skiriama tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai išmoka vaikui gali būti skiriama, vadovaujantis Koordinavimo reglamentais, t. y. tuo atveju, jei nors vienas iš tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos konfederacijoje. Iš Aprašo 7 punkto 7.1–7.8 taisyklių nuostatų, numatančių valstybės pirmenybę skiriant išmokas vaikams, matyti, jog prioritetas dėl išmokų vaikams skyrimo taikomas toje šalyje, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, o jeigu skirtingose valstybėse darbine veikla užsiima abu tėvai arba skirtingose valstybėse abu tėvai neužsiima darbine veikla, pirmenybę mokėti išmoką vaikams turi ta šalis, kurioje gyvena vaikas.

Vertinant atsakovės ir Norvegijos kompetentingos institucijos susirašinėjimo metu pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ji nedirba jokioje darbovietėje. Tuo tarpu pareiškėjos vaiko tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, kurioje jis dirba. Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjos vaiko tėvas Norvegijoje pateikė prašymą skirti išmoką už vaiką, kuris buvo patenkintas. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog negalima teisinė situacija, kai dvi Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės vienu metu šeimai moka pilną išmoką už vaiką. Tokiose situacijose prioritetas teikiamas tai valstybei, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai nusprendė, kad išmoką už pareiškėjos vaiką privalo mokėti Norvegijos kompetentinga institucija, kadangi pareiškėja šiuo metu neužsiima darbine veikla, o vaiko tėvas dirba Norvegijoje.

IVĮ 20 straipsnio 2 dalis teigia, kad išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Jeigu asmenys kreipdamiesi dėl išmokos pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos sprendimu (IVĮ 20 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjai neinformavus Skyriaus, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjos vaiko tėvui Norvegijoje buvo pradėta mokėti išmoka už vaiką ir ji buvo išmokėta už praėjusius tris metus, atsakovė įgijo teisę iš išmokos gavėjo reikalauti grąžinti nepagrįstai išmokėtos išmokos permoką.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų informavusi Skyrių apie pasikeitusias išmokos mokėjimui įtakos turinčias aplinkybes, todėl Administracija turėjo teisę priimti sprendimą, kuriuo apskaičiavo išmokos permokos dydį ir įpareigojo išmokos gavėją, t. y. pareiškėją grąžinti šią permoką, todėl teisinio ar faktinio pagrindo leidžiančio tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą nenustatyta.

Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, jog pareiškėjos teigimu ji nežinojo apie vaiko tėvo pateiktą prašymą mokėti išmoką už vaiką ir jam mokamą išmoką be to vaiko tėvas gaunamų lėšų vaikui jokia forma neskyrė. Esant šioms aplinkybėms bei nustačius, kad vaiko tėvas gautą tikslinę išmoką panaudojo ne vaiko poreikių tenkinimui, o asmeninėms reikmėms, pareiškėja civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę reikalauti šių lėšų atlyginimo iš jas gavusio asmens.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 806 „Dėl permokos nustatymo“ , neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos S. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-A-2023-00399 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai nagrinėjamoje byloje yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjai paskirtas advokatas 2024 m. sausio 11 d. teismui pateikė pažymą Nr. APD-2024-00406 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ kurioje teigiama, jog už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimą valstybė patyrė 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis teigia, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tik proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 42, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.