- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-70-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50271-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 2 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2017 m. rugsėjo 28 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
2. Be to, D. M. kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 30 d. 1.47 val. (duomenys neskelbtini), išdaužęs įėjimo durų stiklą pro duris įsibrovė į MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią greito maisto užkandinę „(duomenys neskelbtini)“ ir iš vidaus pagrobė 60 eurų vertės kasos aparato stalčių su jame buvusiais 30 eurų, iš viso MB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 90 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 2 d., kuris buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 2 d. Skundžiama nutartimi suėmimas pratęstas dar dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 2 d. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad kaltinamasis D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis D. M. skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kita švelnesne kardomąja priemone. Nurodo, kad manymas, jog kaltinamasis negali būti laisvėje, negali būti pagrįstas tik prielaidomis, o turi būti pagrįstas bylos duomenimis. Taip pat nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, visus dokumentus, todėl gali būti laisvėje kol vyksta teisminis procesas. Be to, turi senyvo amžiaus motiną, kuriai reikalinga priežiūra, tačiau būdamas suimtas negalėti prisidėti prie jos gerovės.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti. Kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra: įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, alkotesterio parodymai, specialisto išvada, liudytojų parodymai, kaltinamojo D. M. parodymai, vaizdo medžiagos turinys ir kiti ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, suimtojo kaltės klausimas, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą nesprendžiamas.
8. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas suėmimo terminą vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis D. M. neturi tvirtų socialinių ryšių, kadangi iki suėmimo niekur nedirbo ir nesimokė, nevedęs, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir galėtų laisvėje būti kol vyksta teisminis procesas, taip pat, reikia padėti senyvo amžiaus motinai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamos sprendžiant klausimą dėl galimybės jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymėtina ir tai, kad D. M. šiuo metu įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė net iki šešių metų. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu tai, kad kaip ir apylinkės teismas pažymėjo, kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis jos nesilaikė ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, po ko, buvo paskelbta jo paieška, t. y., galimai slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad D. M. būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo.
10. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.
11. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis D. M. anksčiau teistas dvylika kartų, šiuo metu kaltinamas naujų nusikalstamų veikų galimu padarymu. Pažymėtina, kad naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs tik ką paleistas iš laisvės atlikimo vietos, t. y., paleistas 2017 m. rugsėjo 26 d., nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtarimas D. M. įvykdytos 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. spalio 30 d., kas rodo kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas. Dvi nusikalstamos veikos (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 281 straipsnio 7 dalis), kurių padarymu yra kaltinamas šiuo metu, nukreiptos į svetimą turtą bei transporto eismo saugumą. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytų kaltinamojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti apie jo polinkį nusikalsti ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog D. M., skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas suėmimą pagrįstai pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
12. Skunde prašoma suėmimą pakeisti kita švelnesne kardomąja priemone, tačiau teismui pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju spręstina, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo D. M. skundą atmesti.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.