- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- A-502-1315-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01089-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Svetlana Radionova, Arūnas Petronis
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780-(41) „Dėl Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41, dalinio papildymo valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančio Kooperatyvo g. 2, Didžiosios Riešės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir pardavimo L. P.“.
Skunde (t. I, b. l. 1-9) paaiškino, kad 2001 m. kovo 5 d. pareiškėjos motina N. D. įsigijo privačią namų valdą – 0,2938 ha ploto, esančią Riešės g. 17, Didžiosios Riešės gyvenvietėje, Vilniaus rajone, kurią 2001 m. gegužės 7 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino šio žemės sklypo padalijimo į du sklypus detalųjį planą: sklypas Nr. 1 – 0,1738 ha (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, iš kurio 0,0180 ha inžinerinių tinklų servitutai) ir sklypas Nr. 2 – 0,1200 ha (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geokada“ dalomus žemės sklypus paženklino vietovėje ir parengė atskirus žemės sklypų planus bei šių sklypų kadastro duomenis, kurie 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypui, kuris detaliajame plane įvardytas Nr. 2 – 0,1200 ha ploto, Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos ir naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Dovanojimo sutartimi šis žemės sklypas padovanotas pareiškėjai, kuri jį 2010 m. rugsėjo 20 d. įregistravo savo vardu. UAB „Geokada“, 2009 m. birželio 3 d. paženklindama pagal detalųjį planą padalijamus žemės sklypus ir rengdama žemės sklypų planus, nurodė, kad sklypo linija pietinėje dalyje, pažymėta plane skaičiais 3–4, ribojasi su pravažiavimo keliu. Pagal detalųjį planą į sklypą Nr. 1 numatytas privažiavimas iš Riešės gatvės pusės, o į sklypą Nr. 2 – pietinėje sklypo dalyje. Pagal generalinius planus suformuojamos gyvenviečių ribos, vykdomas namų valdų žemės sklypų privatizavimas, žemės reformos darbų metu sprendžiami gyventojų bendruomenių klausimai, susiję su privažiavimo kelių, gatvių, skverų, parkų įrengimu bei sprendžiami kiti bendruomenės interesai. 2007 m. liepos 24 d. pareiškėjos motina kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama neleisti L. P. privatizuoti kelio, nes jis reikalingas greta esančių namų valdų savininkams, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 4 d. sutikimas Nr. (4I)-1.2-305-(3.31) ir detalusis planas dėl N. D. žemės sklypo padalijimo parengti anksčiau, negu buvo suformuotas ir privatizuotas L. P. žemės sklypas. 2009 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią L. P. parduotas 2 500 m² žemės sklypas, esantis Kooperatyvo g. 2, Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus rajone. Pareiškėjos manymu, Valstybinis žemėtvarkos institutas 2006 m. rugsėjo 14 d. parengė parduodamo žemės sklypo abrisą nesilaikydamas Sklypų abrisų rengimo tvarkos, nustatytos žemės sklypų matavimo metodikose, todėl 2009 m. kovo 16 d. UAB „Julimatas“, atlikdama kadastrinius matavimus, vadovavosi naudojamomis namų valdos ribomis, kurias neteisingai nurodė L. P., nes 66 m² sklypo ploto persidengia su pravažiavimui skirto keliuko plotu. UAB „Julimatas“ darbuotojai negalėjo tiksliai užkoordinuoti sklypo ribų posūkio taškų, nes šis žemės sklypas suformuotas kaip naujas valstybinės žemės sklypas parduoti, kurio ribų posūkio taškai iki kadastrinių matavimų nebuvo pažymėti riboženkliais, o L. P. faktiškai valdomo žemės sklypo kai kurios ribos yra nustatytos netiksliai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 1 d. rašte Nr. A33-1798-(4.18) nurodė, kad privažiavimas į pareiškėjos sklypą yra komplikuotas dėl to, kad privažiavimas iš Riešės gatvės yra neįmanomas dėl užstatytos teritorijos, o iš Rožių gatvės pusės buvęs privažiavimo keliukas uždarytas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. (41)-12-305-(3.31) išdavė leidimą statyti privažiavimo kelią nuo Rožių gatvės pusės iki pareiškėjos sklypo. Šis leidimas yra galiojantis. Iš Didžiosios Riešės gyvenvietės ortofotografinės medžiagos (ORT 10 LT 2006 m.) matyti, kad natūroje pravažiavimo keliukas nuo Rožių gatvės pusės visada buvo ir gyvenvietės gyventojams yra būtinas. Iš parengtos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad į L. P. žemės sklypo ribas ir plotą patenka dalis keliuko, t. y. 66 m², o šiaurinė žemės sklypo riba L. P. suprojektuota ant keliuko, nors esami statiniai iki sklypo ribos yra apie 10–12 m. Kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius parengiamųjų darbų metu patikrina, ar prie visų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustatęs, kad reikalingi privažiavimo prie žemės sklypų keliai, parengia pasiūlymus dėl privažiavimo kelių prie tų žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Šiuo atveju žemės reformos vykdytojai neatsižvelgė į Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija) (toliau – ir Metodika) reikalavimus bei gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus ir žemės sklypo ribas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavo L. P. taip, kad uždarytų privažiavimą į kitus greta esančius žemės sklypus.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 52-56) paaiškino, kad pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas kaip vienas žemės sklypas, kuriam privažiavimas buvo iš Riešės gatvės (viena sklypo kraštinė ribojasi su Riešės gatve (žemės sklypo planas M 1:1 000, parengtas 1997 m. gruodžio 16 d.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A27-816 buvo patvirtintas N. D. 0,2938 ha dydžio (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo padalijimo į du sklypus detalusis planas. Žemės sklype Nr. 1 yra servitutas, kuris tarnauja žemės sklypui Nr. 2, ir N. D. sutiko su nustatytu servitutu pasirašydama minėtame plane. Įvertinus ištrauką iš Didžiosios Riešės gyv. masyvo suplanavimo projekto, galima teigti, kad pietinė pareiškėjos sklypo riba buvo tiesi, o privatizuojant minėtą žemės sklypą jai buvo leista privatizuoti didesnį žemės plotą laisvos valstybinės žemės ploto sąskaita būtent toje vietoje, kurioje turi būti privažiavimas prie jai priklausančio žemės sklypo. Iš 2009 m. birželio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 matyti, kad sklype Nr. 1 yra servitutas, o pareiškėjos minimas privažiavimas, plane pažymėtas raide Ž, reiškia toje vietoje esantį žvyro plotą, o ne privažiavimo kelią. Be to, generalinio plano ištraukoje šioje vietoje parodytas laisvas žemės fondas, o ne kelias. Vilniaus rajono savivaldybės Didžiosios Riešės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 5 d. įsakymu, ginčijamas žemės plotas pažymėtas kaip asmeninio ūkio teritorija, bet ne kelias. Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 (41), minėtoje vietoje yra suprojektuotas asmeninio ūkio 0,7 ha žemės sklypas Nr. 725-4 Z. L. bei asmeninio ūkio 0,16 ha žemės sklypas Nr. 141-5 V. B., kurio paveldėtoja yra L. P.. Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tarp sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir suprojektuotų žemės reformos žemėtvarkos projekte, nėra numatyto pravažiavimo iki buvusio N. D. žemės sklypo. Visi šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esantys žemės sklypai turi privažiavimus iš Riešės ir Rožių g. Valstybinio žemėtvarkos instituto 2006 m. rugsėjo 14 d. abrisas buvo sudarytas rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nustatyti L. P. asmeninio ūkio naudojimą, tačiau ne nustatyti namų valdos ribas. AB „Julimatas“ matininkai L. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko pagal faktinį naudojimą, t. y. žemės sklypo plane M 1:500 (sklypo plotas 2 500 m²) nurodytas statiniais užimtas plotas.
Atsiliepimo papildyme (t. I, b. l. 186-190) atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 21 d. Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo N. D. prašymą Nr. 48FP-3226 pakeisti Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. Ž48-206 „Dėl N. D. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Didžiosios Riešės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo“ 2 punktą, kuriame minėtam žemės sklypui nustatytas servitutas – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas – 180 m². N. D. prašo nenurodyti kelio servituto. Teigia, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. Ž48-206 preambulėje nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A27-816 „Dėl kitos paskirties individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Riešės g., Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“, UAB „Geokada“ atliktais kadastriniais matavimais bei tenkinant N. D. 2009 m. birželio 5 d. prašymą, bet minėtame įsakyme nėra jos sklypui įrašyto kelio servituto. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, parengtame UAB „Julimatas“, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Dėl to reikėtų tikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei galimai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-15780-(41) suprojektuoto sklypo ribas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos A. Z. skundą tenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780-(41) (t. II, b. l. 23-28).
Teismas nurodė, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios nurodytos žemės sklypo plane M 1:500, kurį parengė UAB „Julimatas“, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Todėl būtina tikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-15780-(41) suprojektuoto sklypo ribas. Iš Didžiosios Riešės gyvenvietės ortofotografinės medžiagos (ORT 10 LT 2006 m.) aiškiai matyti, kad realiai pravažiavimo keliukas nuo Rožių gatvės pusės visada buvo, vadinasi, šios gyvenvietės gyventojų grupei jis buvo ir yra būtinas. Parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje, remiantis ortofografine medžiaga (2010 m.), aiškiai matyti nuosavybėje turimų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų bei kadastro žemėlapyje įbraižytų žemės sklypų ribos, kur į L. P. žemės sklypo ribas ir plotą patenka dalis keliuko (t. y. 66 m²). Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad L. P. šiaurinė žemės sklypo riba suprojektuota ant keliuko, nors esami statiniai iki sklypo ribos yra apie 10-12 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos metodikos „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo“ 20.3. punkte nustatyta, kad kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius parengiamųjų darbų metu patikrina, ar prie visų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustatęs, kad reikalingi privažiavimo prie žemės sklypų keliai, parengia pasiūlymus dėl privažiavimo kelių prie tų žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Metodikos 47 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais, ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, kitais situacijos kontūrais. Projektuojant L. P. žemės sklypą nebuvo atsižvelgta į minėtus Metodikos reikalavimus, gretimų žemės sklypų savininkų pageidavimus bei prašymus ir žemės sklypo ribos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotos L. P. taip, kad uždarytų privažiavimą į kitus greta esančius žemės sklypus.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 32-36) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nei pareiškėja, nei atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad L. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje ir šalia jos de fakto egzistavo kelias, kuris de jure buvo nurodytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009 m. vasario 4 d. rašte nurodyta, jog administracija neprieštarauja, kad N. D. valstybinėje žemėje, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje statytų privažiavimo kelią nuo Rožių gatvės iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Taigi šiame rašte pažymėta, jog faktiškai kelio nėra, o VAVA tik neprieštarauja privažiavimo kelio statybai su sąlygomis: kelias gali būti pastatytas valstybinėje žemėje teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje ir kelio statyba negali pažeisti trečiųjų asmenų interesų.L. P. žemės sklypo ribų konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentus, yra įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta administraciniu aktu ir niekam netrukdo, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Be to, sklypo pietinė riba ribojasi su keliu ir žemės sklypo riba pažymėta posūkio taškais 1-9, negali būti ženklinama nuo kelio vidurio atidėjus 5 m, kaip siūlo atsakovas ir nurodo teismas, nes ženklinant sklypo ribas tokiu būdu į sklypą patektų kelio apsaugos zona.Remiantis Didžiosios Riešės gyvenvietės ortofotografine medžiaga (ORT 10 LT 2006 m.) ir kadastro žemėlapio ištrauka, parengta pagal ortofografinę medžiagą (2010 m.), negalima daryti išvados, kad L. P. šiaurinė žemės sklypo riba suprojektuota ant keliuko, nors esami statiniai iki sklypo ribos yra apie 10-12 m. Jeigu būtų galima minėtuose dokumentuose įžvelgti keliuką iš Rožių gatvės pagal toje vietoje (kur numanomas keliukas), matomos siauros šviesesnės linijos požymius, tai būtų galima konstatuoti, jog jis tęsiasi tik iki L. P. žemės sklypo. Nuo jos sklypo jokių keliuko požymių nėra.L. P. priklausantis žemės sklypas suprojektuotas laikantis Metodikos 47 punkto reikalavimų – ribos buvo suprojektuotos atsižvelgiant į tai, jog dar 1992 m. rugpjūčio 13 d. buvo sumokėta už 25 arų dydžio namų valdos žemės sklypą, į faktinės situacijos kontūrus, ribos buvo sutapatinamos su keliu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 42-46).
Pareiškėja A. Z. atsiliepime prieštarauja L. P. apeliacinio skundo tenkinimui (t. II, b. l. 48-59).
Paaiškina, kad su L. P. buvo bandoma tartis, prašant sutikti, kad 66 m² žemės sklypo plotas būtų perkeltas prie sklypo 8-9 linijos ribos, kur yra laisva valstybinė žemė. Nesutikusi taikiai spręsti žemės sklypo ribų klausimo, ji ėmė skubiai tverti tvorą bei uždarė pravažiavimą, tuo sudarydama kaimynams kliūtis patekti į savo nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje A. Z. pareiškė reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780-(41), kurio 1 punktu papildytas Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas naujai suprojektuotu valstybinės žemės sklypu Nr. 1004, esančiu adresu Kooperatyvo g. 2, Didžiosios Riešės kaimas, Vilniaus rajonas; nustatytos šio žemės sklypo ribos, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis (2 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas kilusiam ginčui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, minėtu įsakymu suformavusi ir teisiškai įregistravusi nekilnojamąjį daiktą, 2009 m. gruodžio 7 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su L. P.. Pagal šį sandorį įgyta trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į ginčo sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad L. P. žemės sklypo ribos suformuotos neteisingai, t. y. nepaliekant privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. paaiškino, jog panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 2.3.-15780-(41), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos būtų formuojamos, projektuojamos iš naujo, t. y. būtų patikslinti šio sklypo ribų kadastriniai matavimai, kadastro duomenys, specialiosios naudojimo sąlygos.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad A. Z. pretenzijos yra pagrįstos, tačiau prieš spręsdamas administracinį ginčą ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu neišanalizavo, ar skundžiamo individualaus administracinio akto panaikinimas sukels pareiškėjai siekiamų teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Tikrinamu atveju šios pareigos nebuvo atliktos tinkamai.
Teisėjų kolegija, įvertindama faktą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 2.3.-15780-(41) yra įgyvendintas (valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai – ginčo sklypas tapo privačios nuosavybės objektu), daro išvadą, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2.3.-15780-(41) panaikinimas kaip neteisėto ir nepagrįsto savaime neleis atkurti iki jo priėmimo buvusios padėties (ABTĮ 92 str.). Akivaizdu, kad nepatikslinus skundo dalyko (nepareiškus papildomų reikalavimų), A. Z. teisė nevaržomai naudotis savo žeme realiai nebus užtikrinta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007 ir 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, jie publikuoti leidinyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. (1) 11, 2007 m.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu, ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1164/2010).
Taigi, kaip matyti, nagrinėjamoje byloje A. Z. siekiant, jog pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas būtų ginami kitu būdu nei sprendžiant ginčą dėl patekimo į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą per trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nustatant servitutą, būtina siūlyti pareiškėjai tikslinti skundo dalyką. Pažymėtina, jog ryšium su tuo gali keistis proceso šalys ir bylos rūšinis teismingumas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.