Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2023 m. vasario 3 d. apie 21.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo šeimos nario – sutuoktinės L. J. atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas jai delnu į krūtinės kairę puse, padarydamas jai poodinę kraujosrūvą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2023 m. sausio 5 d. fizinio skausmo sukėlimo L. J..

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. sausio 5 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo savo šeimos nario – sutuoktinės L. J. atžvilgiu fizinį smurtą, sulenkta per alkūne ranka ją prispaudė prie sienos ir spausdamas ranka jos gerklę smaugė ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. kaltės nepripažino. Nurodė, kad tą dieną sugrįžęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo sutuoktinė L. J. sudėjo jo asmeninius daiktus bei rūbus į rankines ir apkaltinusi jį neištikimybe, liepė jam iš buto pasišalinti. Jis pareiškė, kad butas priklauso ir jam, todėl iš buto atsisakė išeiti, o sukrautus savo daiktus persinešė į kitą kambarį. Prie sutuoktinės nebuvo prisilietęs. Fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir jos nesmaugė. Jam žinoma, jog dėl šio įvykio nepalankius jam parodymus duoda ilgametė sutuoktinės draugė liudytoja R. M..

Apklaustas 2023 m. balandžio 25 d. įtariamuoju J. J. nurodė, kad dėl 2023 m. sausio 5 d. įvykio savo kaltės nepripažįsta. Tą dieną apie 18.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, bet naktį nenakvojo namuose. Įėjęs pro duris, koridoriuje pamatė krepšius ir maišus, kuriuose buvo sudėti jo daiktai. Namuose buvusi jo žmona L. J. pradėjo ant jo bartis. Liepė nešdintis su daiktais iš namų ir eiti ten, kur praleido naktį. Ji buvo supykusi, kad jis nenakvojo namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. L. jį bandė rankomis išstumti iš buto, stūmė jį prie durų, atrakino duris. Tačiau jis buvo stipresnis ir duris uždarė. Jis pasakė L., kad čia ir jo namai, tada nuėjo į kitą kambarį. Girdėjo, kad L. kažką burbuliavo, bet jis nekreipė dėmesio ir pas ją į kambarį nėjo. Jokių smurtinių veiksmų prieš L. nenaudojo, prie sienos jos nespaudė ir nesmaugė (b.l. 136).

Apklausta teisme nukentėjusioji L. J. patvirtino, kad sutuoktiniui J. naktį nesugrįžus į namus (jos įsitikinimu, jis buvo pas meilužę), 2023 m. sausio 5 d. ji sudėjo jo rūbus į rankines ir pastatė koridoriuje prie durų. Sugrįžus į butą sutuoktiniui tarp jų kilo kivirčas dėl jo neištikimybės. Ji liepė jam su savo daiktais iš buto pasišalinti. Sutuoktinis atsisakė tai daryti ir jos sukrautus daiktus ėmė nešti į vieną iš bute esančių kambarių. Ji bandė jam neleisti tai daryti ir vienu metu jis prispaudė ją koridoriuje prie sienos ir sulenkta ranka ėmė smaugti. Tuo metu ji juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio į policiją neskambino ir į medikus nesikreipė, nes jai buvo nepatogu, kad apie tai sužinos pašaliniai asmenys. Praėjus savaitei po šio įvykio apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, jos smaugimą, telefonu papasakojo savo ilgametei draugei liudytojai R. M.. Po šio įvykio jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai dar labiau pablogėjo.

Papildomai apklausta 2023 m. balandžio 14 d. nukentėjusioji L. J. nurodė, kad 2023 m. sausio 5 d. apie 18.00 val. J. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Į namus jis sugrįžo po paros ir buvo girtas. Kur ir su kuo jis buvo, jai nepranešė. Dėl to buvo supykusi, todėl sukrovė į tašes ir maišus J. daiktus ir sudėjo buto koridoriuje prie durų. Grįžus J. pasakė, kad pasiimtų savo daiktus ir eitų, iš kur atėjęs. J. supyko, pradėjo stumdyti rankomis, kojomis tašes ir maišus, nešti juos į kambarį. Ji atnešė tuos daiktus vėl į koridorių. Tada koridoriuje J. sulenkta per alkūnę ranka prispaudė iš priekio ją prie sienos per kaklą ir spausdamas ranka ją smaugė. Jai skaudėjo, ji pradėjo dusti, spardytis. Tada J. ją paleido ir kiekvienas iš jų nuėjo į skirtingus kambarius. Policijos nekvietė, abdukcijos nesidarė. Po įvykio jai skaudėjo kaklą, buvo paraudimas. Tuomet niekur nesikreipė, nes manė, kad problemas išsispręs šeimoje (b.l. 59).

Apklausta teisme liudytoja R. M. paaškino, kad L. J. yra ilgametė jos draugė. Kažkada liudytoja ir jos sutuoktinis bendravo ir su J. J.. Jie bendravo šeimomis, kartu švęsdavo įvairias šventes, vieni pas kitus svečiuodavosi. Paskutiniu metu ji bendrauja tik su L. J.. Dėl teismo nagrinėjamo įvykio gali papasakoti, kad 2022 metų žiemą paskambinusi jai telefonu L. J. pasakė, kad jos sutuoktinis ją smaugė. Liudytoja labai nusistebėjo dėl tokio įvykio ir tokių veiksmų iš J. nesitikėjo. Ji paklausė, ar L. kvietė policiją ir kreipėsi į medikus. L. atsakius neigiamai, pasakė, kad taip elgtis negali. Tokia pat istorija nutiko ir 2023 m. pradžioje. L. vėl jai paskambino ir pasakė, kad J. ją smaugė, tačiau į policiją ji nesikreipė. Liudytoja pasakė, kad taip elgtis negalima, kad ji privalo į tai atitinkamai reaguoti.

Apklausta 2023 m. balanbdžio 19 d. liudytoja R. M. parodė, kad L. J. yra jos vaikystės draugė. Ją pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. L. ištekėjus už J., jie bendravo šeimomis. L. ir J. santykiai, kiek joms teko bendrauti, visada buvo normalūs, draugiški, šeimyniški. Jokių konfliktų tarp jų nėra girdėjusi ir nebuvo mačiusi. Nebuvo ir jokių smurto atvejų. Žodžiu normali šeima. 2022 m. vasarą telefonu bendraujant su L. ji pravirko ir prasitarė, kad jos šeimoje prasidėjo nesutarimai, nes J. turi darbe meilužę. 2022 - 2023 m. žiemą jų šeimoje prasidėjo konfliktai, kurių metu J. prieš L. smurtavo. Pirmas atvejis, apie kurį jai pasakojo L. ir kurio tikslių detalių dabar negali atkurti, buvo 2022 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, jiems būnant namuose. Prisimena, kad L. jai pasakojo ir rodė, kad J. smaugė ją apkabinęs ranka per kaklą. Kitas atvejis, apie kurį pasakojo L., buvo 2023 m. sausio mėnesį. L. jai paskambino praėjus porai dienų po įvykio. Ji pasakojo, kad J. vėl ją smaugė tokiu pat būdu. L. pasakojo, kad prieš tai J. parą negrįžo į namus. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, ji sudėjo jo daiktus. Jam parėjus, liepė pasiimti daiktus ir išeiti. J.. buvo neblaivus. Po tokių L. žodžių jis pradėjo L. smaugti. L. ir vėl policijos nekvietė, nors ji ir ragino tai daryti (b.l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo J. J. veiksmų kvalifikacija

Faktinių aplinkybių vertinimo kontekste teigtina, kad pagal teismų praktiką laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012).

Įvertinus šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad jų nepakanka norint byloje priimti teisingą, objektyvų ir pagrįstą nuosprendį ir pripažinti, kad J. J. kaltė dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta. Pripažinus J. J. kaltu dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei L. J., toks nuosprendis negalėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes būtų pažeisti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis, tikslai ir principai.

Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog J. J. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių.

2023 m. vasario 3 d. įvykdytas L. J. fizinio skausmo sukėlimas.

Iš 2023 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. J. pareiškė, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 21.47 val. ji kartu su sutuoktiniu J. J. buvo buto virtuvėje ir kalbėjosi apie šeimos problemas. Ji pasakė, kad sutuoktinis ją apgaudinėja. Tada sutuoktinis atsistojo ir vieną kartą ranka sudavė jai į krūtinę ir ji pajuto fizinį skausmą (b.l.5-8). 2023 m. vasario 3 d. 22.34 val., L. J. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas (b.l. 125).

M - Nėra.

M - Ne.

M - Nėra. Yra tiktai paskambint.

M - Nu, ten į butą skambint.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. J. būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto su sutuoktine metu jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ir padarė šeimos narei nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė visiškai įrodyta paties kaltinamojo daliniais parodymais, nukentėjusiosios L. J., liudytojų M. K., R. M. duotais parodymais, specialisto išvados duomenimis, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, BPC centro skambučių išklotinės bei policijos pareigūnų Body kamerų įrašų duomenimis. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – savo sutuoktinę. Kaltinamasis neigė, kad tyčia sudavė smūgį į krūtinę nukentėjusiajai. Jis teigė, kad gindamasis nuo žmonos stipriai sugriebė už jos rankų, kurias prispaudė prie jos krūtinės ją sodindamas ant kėdės, todėl ant sutuoktinės krūtinės galėjo atsirasti konstatuota kraujosrūva. Kaltinamasis jo veiksmus prašė vertinti kaip gynybą. Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad šioje situacijoje nebuvo ir nėra būtinosios ginties požymių. Kaltinamasis pripažino, kad pats pasiūlė, jog sutuoktinė jam suduotų smūgį į veidą, o kai toks smūgis buvo suduotas į jį sureagavo atlikdamas jos atžvilgiu smurtinį veiksmą. Kaltinamasis pripažino, kad jei tuo metu jis ir sutuoktinė būtų buvę blaivūs, tai šis konfliktas su savo pasekmėmis nebūtų įvykęs.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Teismas nenustatė J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, J. J. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 3 d. 22.20 val. iki 2023 m. vasario 4 d. 12.57 val., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nukentėjusiosios L. J. civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiopji L. J. pareiškė 500 eurų ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l.66), tačiau jo nedetalizavo. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji prašė tenkinti jos pateiktą civilinį ieškinį. Nurodė, kad 200 eurų sudaro jai padaryta turtinė žala (išlaidos vaistams ir gydymui, transporto išlaidos), o 300 eurų – jai padaryta neturtinė žala.

Nukentėjusiosio L. J. pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos 200 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes teismui nebuvo pateikti duomenys, galintys pagrįsti turėtų išlaidų dydį.

Nukentėjusiosios L. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – 300 eurų tenkinamas pilnai. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais ir neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją truko labai trumpai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio ar kitokio pobūdžio pasekmes. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.

CD laikmena su BPC ir Body kameros vaizdo įrašais (vokas, prisegtas prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. (J. J.) vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 5 d. veika, nukentėjusioji L. J.) išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. vasario 3 d. veika, nukentėjusioji L. J.), ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigoti J. J. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, J. J. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 3 d. 22.20 val. iki 2023 m. vasario 4 d. 12.57 val., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš J. J. nukentėjusiajai L. J. 300 (tris šimtus) eurų jai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

CD laikmeną su BPC ir „Body“ kameros vaizdo įrašais (vokas, prisegtas prie bylos galinio viršelio) palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Išaiškinti J. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.