Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams M. B. ir V. B. dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, nes apie posėdį jie informuoti tinkamai, ieškovo atstovo buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2015-03-15 dėl atsakovo M. B., vairavusio atsakovui V. B. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Gedgora“ priklausanti transporto priemonė M. B. 1217, valst Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.7, 8). Kadangi transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieškovą dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo (b.l. 10-13). UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK „Lindra“) , vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas (1.1 p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino 2934,65 Eur nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas (2.1.3 p.) kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo išmoką. Atsakovai į ieškovo pretenzijas nereagavo (b.l. 42-45).

Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numato išimtinį specialių įstatymų taikymą, kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Įstatymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymą, naudotis patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str., atsakovo V. B. veiksmų ar neveikimo, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Todėl automobilio savininko V. B. atsakomybė ieškovui atsirado dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Atsakovų M. B. ir V. B. solidarioji atsakomybė atsirado įstatymo pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. B., būdamas įregistruotas viešame registre transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šio automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo reikalavimus, tuo sukurdamas teisines pasekmes ir teisinį pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę. Atsakovas V. B. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nustatančias įpareigojimą sudaryti draudimo sutartį bei draudimą neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Nors atsakovas V. B. atsiliepime nurodė, kad nedavė sutikimo M. B. naudotis transporto priemone, tačiau šiuos argumentus niekuo nepagrindžia, todėl darytina išvada, jog V. B. būdamas rūpestingas ir atidus teisinių santykių dalyvis, kaip transporto priemonės savininkas, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad neapdraustą transporto priemonę negalėtų vairuoti kitas asmuo. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pobūdis, lemia jos privalomąjį draudimą ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas V. B. piktybiškai nevykdo TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos drausti automobilius ir nuo 2015-02-19 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įstatymų leidėjas nustatė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovo V. B. veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismas konstatuoja, kad yra priežastinis ryšys tarp V. B. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos.

Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos ieškovo išmokos, kadangi kaltininkas M. B. padarė žalą, naudodamas neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Atsakovų M. B. ir V. B. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalą kiekvienam iš šių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sąlygos taikyti solidariąją skolininkų prievolę.

Kadangi prašoma priteisti suma, t.y. 2934,65 Eur, ieškovui neatlyginta, atsakovai jos neginčijo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš atsakovų priteistinos prašomos procesinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovų lygiomis dalims priteistina 88,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 44 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai..

Priteisti solidariai iš atsakovų M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2934,65 Eur ( du tūkstančius devyni šimtai trisdešimt keturi eurai 65 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 2934,65 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-31 iki sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į.k. 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovų M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į.k. 125709291, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.