- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- AN2-39-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00964-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pareiškėjas
- D. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos D. B. 2017 m. lapkričio 16 d. skundas ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2017 m. spalio 30 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavusi, kad nėra administracinio nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8 dalį sudėties. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. arba D. B. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
1.1. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmestas pareiškėjos D. B. 2017 m. lapkričio 16 d. skundas ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, kad nesant objektyvių galimybių nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, tyrėja pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. B. prašo panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną Nr. 40-IL-17136-(11.1E) ir priimti sprendimą – pripažinti R. K. kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo bei skirti jai administracinę nuobaudą.
2.1. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. įvykusio teismo posėdyje paaiškėjo naujų prieštaringų R. K. parodymų, jog ji pateikė naujų duomenų, įrodančių jos melavimo faktą. Ji (D. B.) paaiškino, kad įvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę (automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link įprastos stovėjimo vietos. Kadangi nuo posūkio link sustojimo vietos yra apie 70 metrų, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (ryškiai mėlynos spalvos) visą tą atkarpą tiesiog stovėjo, ji tvarkingai parkavosi šalia pastatyto kolegės automobilio. Pareiškėjos nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad tuo metu šioje automobilių statymo juostoje visos vietos dar buvo laisvos (šį faktą nurodė ir R. K.). Beveik sustojant (iki bortelio buvo likę iki 1 metro), staiga plačiai atsidarė stovėjusio automobilio durelės, kurios rėžėsi į jos automobilio dešinės pusės sparną. Pajutusi smūgį į šoninį sparną, ji automobilį sustabdė. Smūgio momentu R. K. sėdėjo automobilyje ir išlipo tik po smūgio. Teigia, kad ji dar sėdėdama automobilyje įvertino situaciją ir manydama, kad kolegė pildys eismo įvykio deklaraciją, ranka parodė, jog ji uždarytų savo automobilio dureles. Po durelių uždarymo, baigė parkavimąsi, tvarkingai privažiuodama prie bortelio. R. K. paaiškino, kad atvažiavusi į stovėjimo aikštelę išlipo ir būdama lauke (nurodyta, kad apie 20-30 sekundžių), pajuto smūgį į jos automobilio atidarytas dureles. Pažymi, kad paaiškinimu dėl neadekvataus, staigaus durelių atidarymo (kai neįsitikinama dėl pasekmių) galėjo būti nustatytas R. K. girtumas, tačiau įvykio tyrimo pareigūnai šios procedūros neatliko, pasakydami, kad R. K. automobilis nejudėjo (stovėjo). Pareiškėjos teigimu, R. K. automobiliu atvažiavo ir tai sakė pareigūnams, kai aiškino įvykio detales.
2.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde analizuoja R. K. paaiškinimus ir pateikia savo samprotavimus dėl R. K. nurodytų įvykio aplinkybių. Teigia, kad nėra pagrindo tikėti R. K. paaiškinimais, jog ji iškvietė policiją net nesitarusi su ja dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo.
2.3. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nelogiškais eismo dalyvės R. K. paaiškinimais apie menamą situaciją, jos nurodytais prieštaringais paaiškinimais, ekspertizės akto išvadomis, kurios buvo padarytos remiantis tik keliomis nuotraukomis. Teigia, jog jos pateikti duomenys rodo, kad tyrimas administracinės teisenos byloje atliktas neišsamiai ir tendencingai, o priimtas sprendimas – neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas D. B. skundą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjos skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, D. B. skundo netenkino priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
4. Atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą R. K. prašo pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą.
4.1. Atsiliepime R. K. gana detaliai dėsto aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio eigos, pareiškėjos skunde dėstomų samprotavimų apie jos kaltumą ir žalą padariusio asmens statuso suteikimą, dėl į eismo įvykį atvykusių policijos pareigūnų atliekamo eismo įvykio vietos įforminimo. Mano, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 30 d. nutarimu, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, pareiškėjos D. B. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje ir medžiagoje Nr. 07-17-9452852 esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nėra objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad E. K. ar D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
7. Apeliaciniu skundu D. B. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną ANK 417 straipsnio 8 dalyje R. K. atžvilgiu nutraukti.
7.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.
7.2. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja ir apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai – įvykio dalyvių D. B., R. K. paaiškinimai, eismo įvykio schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, ekspertizės aktas, eksperto paaiškinimai, yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjos D. B. apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo bei tyrėjos padarytų išvadų šiuo klausimu.
7.3. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog objektyvių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos D. B. nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, byloje nėra. Apeliaciniame skunde D. B. teigia, kad jai beveik sustojant, staiga plačiai atsidarė stovėjusio automobilio durelės, kurios rėžėsi į jos automobilio dešinės pusės sparną, jog pajutusi smūgį į šoninį sparną, ji automobilį sustabdė. Nurodo, kad smūgio momentu R. K. sėdėjo automobilyje ir išlipo tik po smūgio. Tuo tarpu R. K. nurodo, kad ji išlipo iš automobilio, tada pajuto smūgį į jos automobilio atidarytas priekines kairės pusės dureles. Iš 2017 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelės buvo atidarytos prieš pat greta palei kairįjį šoną važiuojantį „(duomenys neskelbtini)“, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos R. K. veiksmai, t. y. sudarydama kliūtį palei kairįjį šoną važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui atidarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dureles; jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelės buvo atidarytos kurį laiką (suspėjus pro jas išlipti R. K.), tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos D. B. veiksmai, t. y. važiuodama palei stovinčio su atidarytomis durelėmis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairįjį šoną nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir kliudė atidarytas dureles. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. G. paaiškino, kad automobilių sugadinimai galėjo susidaryti ir betarpiškai atidarant dureles ir jas laikant atidarytas bei automobiliui atsiremiant į dureles. Pažymėjo ir tai, kad iš užfiksuotų automobilių sugadinimų techniškai nustatyti automobilio durelių atidarymo laiką nėra galimybės. Įvertinus aptartus duomenis darytina išvada, jog objektyvių galimybių nustatyti, kurios eismo dalyvės – R. K. ar D. B. – veiksmai lėmė eismo įvykį, nėra galimybės.
8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
8.1. Kaip pagrįstai nurodyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2017 m. spalio 30 d. nutarime, objektyvių įrodymų, kad R. K. ar D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nenustatyta. Apklausęs R. K., D. B., išklausęs eksperto paaiškinimus, ištyręs rašytinę medžiagą bei atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, apylinkės teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog objektyvių galimybių nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, nėra, todėl sprendė, kad tyrėja pagrįstai taikė in dubio pro reo principą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
9. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus pareiškėjos D. B. argumentus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama