- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- I1-1696-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04266-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas M. Ž. toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), neturtinę žalą, t. y. 1 000 Eur už neteisėtą jo perkėlimą, taip pat panaikinti Departamento 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. NN-1411 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1).
2. Pareiškėjas paaiškina, jog skundžiamu Nutarimu jis neteisėtai buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimą, kadangi jis sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos ir drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Šis perkėlimas pareiškėjui primena perkėlimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuobaudai atlikti pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 3 dalį, nes jam paskirtos nuobaudos terminas baigiasi 2019 m. gruodžio 22 d.
3. Kadangi BVK 142 straipsnio 3 dalis ir Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas tvarkos aprašo 3.8 punktas neteko galios, nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją perkelti į kitą įstaigą nuobaudai atlikti. Buvo galima tik perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą iš esmės.
4. Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės, pareiškėjui nebuvo suteikiamas jam skirtas gydymas, jis buvo laikomas per mažo ploto kamerose, jose nebuvo radijo taško, neveikė aliarmo sistema, kamerose buvo šalta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui atlygintina neturtinė žala.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–12).
1. Paaiškina, jog BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų.
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 12 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją vietą 2-ame būryje, nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių. Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 67-2097 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir paskyrė pareiškėjui 30 parų bausmę, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Kadangi Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos bei siekiant apriboti pareiškėją nuo neigiamo poveikio kitiems nuteistiesiems, jis skundžiamu Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI. Atsiliepime pažymima, jog dėl Nutarime įsivėlusios klaidos, pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui.
2. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Departamentą pateikdamas 2019 m. gruodžio 9 d. skundą, tačiau Departamentas 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2S-5166 persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pavaldžioms įstaigoms pagal kompetenciją. Departamentas neturi informacijos, jog pareiškėjas būtų skundęs jam pateiktus atsakymus, susijusius su kalinimo sąlygomis, tad plačiau negali pasisakyti apie pareiškėjo skunde minimas netinkamas sąlygas, nes atskirai apie kiekvieną nuteistąjį tokios informacijos nekaupia ir nesaugoja.
3. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą, nenurodė, kaip apskaičiavo jam kilusią žalą. Skunde pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 67-2097 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų (b. l. 21). Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 12 d., 20.15 val., kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą 2-ą būrį. Su pareiškėju buvo kalbėtasi, kodėl šis negali gyventi paskirtame būryje, tačiau konkrečių priežasčių pareiškėjas nenurodė.
2. 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK perkeltas į Šiaulių TI (b. l. 18). Nutarime nurodyta, jog vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, bei siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarta pareiškėją perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimą iki 2019 m. gruodžio 12 d.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ir priteisti dėl to kilusią neturtinę žalą.
2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.) 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius. Vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Departamento direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 yra patvirtinęs Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.), kurio 3 punkte išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą pagrindai ir tvarka. Skundžiamame Nutarime nurodomas Aprašo 3.2 punktas, kuriame numatyta, kad nuteistasis į kitą pataisos įstaigą gali būti perkeliamas, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Departamentas pagal savo nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – ir Nuostatai), prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Departamentui pavaldžiose įstaigose; koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Departamentui pavaldžias įstaigas, kartu su Departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (Nuostatų 8.3, 8.5, 8.6 punktai).
3. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad pažeidė režimą, neneigia skundžiamame Nutarime nurodomų aplinkybių, tačiau mano, kad neteisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti perkeltas tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą.
3.1. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d., numatė, jog Departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Tačiau šioje byloje ši nebegaliojanti teisės norma nėra aktuali, kadangi ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis jau minėtomis BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą.
3.2. Be to, Nutarime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į nurodytą pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Tai, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui (nuobaudos atlikimo laikotarpiui), nedaro Nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Atlikdamas nuobaudą pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.
3.3. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.
3.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Taigi, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą – šiuo atveju Šiaulių TI (kuri taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją) – tęsti bausmę.
4. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
4.1. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą dėl perkėlimo.
4.2. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, nustačius, kad skundžiamas Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustačius atsakovo Departamento veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.