Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2002-04-26 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 104 str. laisvės atėmimo bausme 10 metų.

Bausmės pradžia: 2001-08-19, pabaiga 2011-08-19.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso /toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, kartą buvo baustas drausmine nuobauda, skatintas 12 kartų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik ,jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, smurtinio nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimo padarymo pobūdis – nužudytas artimas asmuo-žmona, suduodant daugybinius smūgius ne tik rankomis, bet ir kitais daiktais- badant yla, rodo šio nusikaltimo didesnį pavojingumą. Šį nusikaltimą nuteistais padarė būdamas praeityje teistas penkis kartus, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, netrukus po to kai baigėsi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos terminas. Neatliktos bausmės dalis įvertinus šio konkretaus nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą šiuo metu dar gana didelė- daugiau nei 4 metai. Be to, remiantis bylos duomenimis nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisindavo, nes A. P. nusikalsdavo netrukus po lygtinio termino pasibaigimo. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, likusios bausmės dydį, veikos, už kurią nuteistas ir atlieka bausmę, sunkumą bei pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, tai, kad jis turi tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad įmanoma nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-03-28 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.