Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui L. K., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje, 20, 24, 26 straipsniuose numatytų įpareigojimų,

iki 2019-04-30 nesušaukė UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo, nepateikė akcininkui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam UAB (duomenys neskelbtini), 950 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 37,84 %, balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, visos informacijos apie 2019-07-03 visuotiniame akcininkų susirinkime numatomus svarstyti klausimus ir sprendimų projektus, būtent: finansinės ataskaitos paaiškinamojo rašto, nutarimų projektų dėl bendrovės 2018 m. metinio pranešimo, dėl bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl bendrovės 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, L. K., pripažino padaręs administracinį nusižengimą, gailėjosi, paaiškino, kad pilna apimtimi direktoriaus pareigas pradėjo vykdyti tik po akcininko V. M. mirties, todėl trūksta patirties, anksčiau visą dokumentaciją tvarkė akcininkas V. M..

Motyvuojamoji dalis

Nusižengimo faktą ir L. K. kaltę įvykdžius ANK 119 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kuriame nurodytos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-5); akcininkų sąrašas (b. l. 6);Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 7-11); pareiškėjo A. V. 2019-07-10 pareiškimas, UAB (duomenys neskelbtini) atsakymai dėl informacijos pateikimo akcininkui ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatai ir 2019-07-03 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, nutarimo projektas (b. l. 12-16, 49-54, 57-59), iš kurių matyti, kad akcininkui A. V. nebuvo pateikta visa prašoma informacija, būtent: finansinės ataskaitos paaiškinamojo rašto, nutarimų projektai dėl bendrovės 2018 m. metinio pranešimo, dėl bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, dėl bendrovės 2018 m. pelno (nuostolių) paskirstymo. Iki 2018-04-30 nebuvo sušauktas UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. K. nevykdė pareigų pateikti akcininkui jo prašomos, įstatymu numatytos informacijos, bei įstatyme nustatytu laiku sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog L. K. yra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant L. K. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta L. K. už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – sankcijoje numatytą baudą.

Pareiškėjas A. V. prašė iš L. K. priteisti išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų vertė 270 Eur. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju, pripažinus L. K. padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio A. V. buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjo prašymas tenkintinas, A. V. iš L. K. priteistini 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

L. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Priteisti A. V. iš L. K. 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.