Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17397-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Ž. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 17 d. 20.33 val. pervažoje, esančioje, Vilniuje, Naujojoje Vilnioje (4+634 km), vairuodamas motociklą „Kawasaki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradėjo leistis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 168 punkto reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą Ž. O. paskirta 360 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. O. teismo posėdžio palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose atpažįsta save, savo motociklą. Policijos pareigūnas jam rodė kitą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog per geležinkelio pervažą jis pradėjo važiuoti tik pilnai pakilus užtvarui. Pateikė šviesoforo nuotraukas, darytas po įvykio. Su jam paskirta bauda nesutinka, nes dėl neteisingai nustatytų aplinkybių jam teko ginčytis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 73.11 papunkčio pagrindu raudonas šviesoforo signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui. Pagal Kelių eismo taisyklių 168 punktą prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo. Kelių eismo taisyklių 170 punkte numatyta, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn Ž. O. patrauktas už tai, kad įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui – dviem pakaitomis mirksintiems raudoniems šviesoforų signalams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 168 punkto reikalavimus. Tai objektyviai užfiksuota geležinkelio pervažos vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose, kuriuose Ž. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu atpažino save ir savo motociklą. Skunde neigiama Ž. O. kaltė pažeidus važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, teigiama, kad jis vadovavosi pakilusia užtvaro padėtimi. Teismo vertinimu, tai Ž. O. kaltės dėl to nepaneigia. Iš tiesų, iš geležinkelio pervažos vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad užtvaras ne leidžiasi, kaip tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje, o kyla. Tačiau čia taip pat užfiksuota, kad du raudoni šviesoforo signalai toliau pakaitomis mirksi, bet Ž. O. nuvažiuoja. Minėta, pagal Kelių eismo taisyklių 73.11 papunktį du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą. Pažymėtina, Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, eismą leidžia arba draudžia atitinkami šviesoforo signalai, o užtvaras yra skirtas atitverti geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Taigi pakilus užtvarui Ž. O. vis tiek privalėjo vadovautis šviesoforo signalais. Ž. O. tiek skunde, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu teigia, kad sustojęs prie „Stop“ linijos šviesoforo signalų nematė dėl netinkamos „Stop“ linijos ir šviesoforo padėties. Teismas tam nepritaria. Iš geležinkelio pervažos vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad šviesoforas yra nukreiptas į vairuotoją, šviesoforą nuo „Stop“ linijos skiria pakankamas atstumas, todėl Ž. O. galėjo jį matyti. Duomenų, pagrindžiančių, kad šviesoforas ir „Stop“ linija įrengti netinkamai, byloje nėra. Priešinga Ž. O. nuomonė ir pateiktos nuotraukos to savaime neįrodo. Atvirkščiai, tai, kad Ž. O. teigia, jog šviesoforo nematė, tik patvirtina jo kaltę, nes, kaip minėta, pagal Kelių eismo taisyklių 168 punktą, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis, be kita ko, šviesoforų signalais, taigi, Ž. O. turėjo sustoti taip, kad juos gerai matytų. Ž. O. taip pat kvestionuoja byloje esančius vaizdo įrašus, teigia, kad policijos pareigūnas jam rodė kitą. Teismas su tuo taip pat nesutinka. Pats Ž. O. apklausiamas teismo posėdžio metu atpažino save teismui pateiktuose geležinkelio pervažos vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose. Vaizdo įrašuose matomas laikas sutampa tarpusavyje ir su įvykio laiku, todėl kitos aplinkybės objektyviai negalėjo būti užfiksuotos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymas į teismo paklausimą taip pat pagrindžia, kad kitų vaizdo įrašų nėra ir nebuvo, visi bylos duomenys teismui yra pateikti. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad Ž. O., galėdamas matyti du pakaitomis mirksinčius raudonus šviesoforo signalus ir kaip vairuotojas pagal Kelių eismo taisykles turėdamas jais vadovautis, to nepadarė, atsižvelgė tik į tai, jog užtvaras pakilo, todėl važiuodamas per geležinkelio pervažą pasielgė nerūpestingai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį Ž. O. patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Minėta, nutarime administracinio nusižengimo byloje padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą užtvaro padėtį. Tai sudaro pagrindą jį ištaisyti. Teismo posėdžio metu Ž. O. apie tai buvo įspėtas.

ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju Ž. O. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su transportu – pažeidė važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, tai – šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis sukelti negrįžtamas pasekmes, dėl neatsargumo – nerūpestingumo. Ž. O. neteistas, per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, paskiras baudas sumokėjo. Tai Ž. O. apibūdina, kaip nepavyzdingą vairuotoją, rodo, kad praeityje taikytos administracinės nuobaudos tinkamo poveikio jam nepadarė. Reaguojant į skundo argumentą pažymėtina, kad nutarimai administracinio nusižengimo bylose yra įsiteisėję, todėl pagrindo jais nesiremti teismas neturi. Ž. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, ypač pakartotinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagrindo spręsti, kad Ž. O. paskirta minimalaus dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui yra individualizuota netinkamai, nėra. Vis dėlto, reikšminga tai, kad Ž. O. nesutikimą su administraciniu nurodymu, iš tiesų, galėjo lemti jau minėtas rašymo apsirikimas administracinio nusižengimo protokole, nurodant neteisingą užtvaro padėtį. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tai sudaro pagrindą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Ž. O. paskirtos baudos dydį sumažinti iki jam siūlyto administraciniu nurodymu, todėl nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17397-2025:

- patikslinti nutarime išdėstytą pažeidimo esmę, nurodant, kad Ž. O. vairuodamas motociklą kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, kai užtvaras kilo;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti Ž. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dydį iki 180 Eur.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17397-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.