- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-381-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07881-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo nurodytas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-14245-955/2022 (naujas civilinės bylos Nr. e2-2349-955/2023) nagrinėjimą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1009-480/2022 (naujas civilinės bylos Nr. e2-339-480/2023). Įpareigojo bylos šalis nedelsiant informuoti Kauno apylinkės teismą apie bylos sustabdymo pagrindo išnykimą. Atšaukė byloje suplanuotus teismo posėdžius.
4. Teismas taikė fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 dalyje ir nutarė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą pripažinęs, jog bylą sustabdyti yra būtina. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ieškovės nurodytą aplinkybę, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovėms L. B., V. I. ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl šalių faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, atsakovių ir ieškovo turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovas V. K. prašo: 1) pripažinti V. K. ir L. B. bendrą veiklą ir faktinę santuoką jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir įgyti bendrą turtą lygiomis dalimis; 2) pripažinti 2012 m. rugsėjo 3 d. L. B. ir V. I. sudarytą (duomenys neskelbtini) visų vardinių paprastųjų akcijų pirkimo sutartį iš dalies negaliojančia dėl apsimestinumo ir nustatyti, kad šias akcijas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo V. K. ir L. B.; 3) pripažinti (duomenys neskelbtini) 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų V. K. ir L. B. bendrąja daline nuosavybe, šalių valdomą po 1/2 dalį (po 50 procentų) bei atidalinti ieškovui priklausančią šio bendro turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir priteisti iš L. B. 350 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui V. K., t. y. pusę šių akcijų rinkos vertės; 4) pripažinti šį turtą V. K. ir L. B. bendrąja daline nuosavybe bei jį atidalinti natūra taip: 4.1) L. B. asmeninės nuosavybės teise natūra atitenka: 4.1.1) 100 procentų (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų; 4.2) V. K. asmeninės nuosavybės teise natūra atitenka: 4.2.1) pastatas–sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas–šiltnamis, ir kiemo statiniai; 4.2.2) 0,1265 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4.2.3) 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4.2.4) pastatas–prekybos kioskas, esantis (duomenys neskelbtini); 4.2.5) 0,0117 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4.2.6) žoliapjovė – traktoriukas; 4.2.7) ratinis traktorius T-40 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 4.2.8) 2002 m. laidos automobilis BMW x5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 4.2.9) sulčių spaudimo įranga; 4.2.10) kebabinė-priekaba ant ratų.
6. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovas teigia, jog jis negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo savo vaikams, kadangi negauna jokių pajamų ir neturi jokio turto, gyvena iš pažįstamų asmenų jam suteikiamų paskolų.
7. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi ieškinį patenkinus, atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėtų ir vaikams galima būtų priteisti objektyvaus dydžio išlaikymą, remiantis nustatyta faktine atsakovo turtine padėtimi. Todėl siekdamas užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai išspręstas bei nebūtų pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principai, nutarė nagrinėjamą bylą sustabdyti.
8. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų interesai dėl bylos sustabdymo nenukentės, kadangi byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiek dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tiek dėl laikinos bendravimo tvarkos. Be to, bylos sustabdymo laikotarpiu pasikeitus aplinkybėms, abi šalys turi teisę reikšti reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdytoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nestabdyti nagrinėjamos bylos, skirti bylą nagrinėti suplanuotuose 2023 m. kovo 15 d. 9.00 val., 2023 m. kovo 21 d. 9.00 val., 2023 m. kovo 23 d. 9.00 val. teismo posėdžiuose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas mano, kad skundžiamos nutarties motyvai ir pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nustatyti nurodymai yra nepagrįsti. Kadangi, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad bylos yra susiję taip, jog nebūtų galima išnagrinėti pirmosios instancijos teismo bylos. Šalių turtinė padėtis gali būti nustatyta, vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas. Net jeigu šalių turtinė padėtis vėliau pasikeistų, jos gali reikšti naują ieškinį. Tuo tarpu stabdyti bylą tikintis, kad šalių turtinė padėtis pasikeis ateityje, nėra pagrįsta ir teisėta.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą jau žinodama, jog yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1009-480/2022 dėl įvairaus turto pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe – 2022 m. birželio 3 d. atsakovė joje pateikė ir savo bei savo valdomos bendrovės atsiliepimus į atsakovo ieškinį. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovės ieškinį priėmė 2022 m. birželio 1 d. Tačiau vienos iš šalių (pačios ieškovės) turtinė padėtis iki šiol nenustatyta ne dėl to, kad jos neįmanoma nustatyti, bet dėl to, kad nuo ieškinio priėmimo dienos ieškovei nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai pateikti išsamius duomenis apie jos turtą, santaupas, pajamas ir išlaidas. Atsakovui tokius įpareigojimus teismas nustatė, išreikalavo. Manytina, kad išreikalavus atsakovo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme ir 2022 m. lapkričio 30 d. pakartotiniame prašyme nurodytus visus duomenis apie ieškovę, byloje yra galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas mano, kad nepagrįstai stabdant ir vilkinant šios bylos nagrinėjimą, negali būti pasiektas teisingumo tikslas, o nutartyje nurodyti motyvai yra susiję su šalių turtinės padėties ateityje galimu, tačiau negarantuotu pasikeitimu. Tokios kategorijos byla negali būti stabdoma vien tikintis, kad atsakovo turtinė padėtis vėliau pagerės ir jis galės (nuo kažkurio momento ateityje) pradėti teikti didesnio dydžio išlaikymą.
9.4. Nutarties motyvas, kad šiuo bylos sustabdymo laikotarpiu šiuos klausimus galima reguliuoti laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, neatitinka teisingumo ir bylos koncentruotumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra visiškai kita – ji skirta laikinai sureguliuoti padėtį, o ne padėti ją tęsti neapibrėžtą laiko tarpą. Tai yra laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu negalima pateisinti bylos sustabdymo ir nenagrinėjimo iš esmės.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, tai yra teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti.
15. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina. Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Tačiau ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nutarė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovėms L. B., V. I., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl šalių faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, atsakovių ir ieškovo turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismo nagrinėjama byla, kurioje be reikalavimų nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, sprendžiamas klausimas ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo.
17. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų egzistavimo, teismas privalo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti nagrinėjamoje byloje ir kokie nustatinėjami kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje, kuri, teismo nuomone, sudaro prielaidas nagrinėjamą bylą sustabdyti. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia ir tai, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tuo atveju, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai pagal susiformavusią teismų praktiką pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą nėra.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas turės tiesioginę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi minėtoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėtų ir vaikams galima būtų priteisti objektyvaus dydžio išlaikymą, remiantis nustatyta faktine atsakovo turtine padėtimi. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik vieno pobūdžio turtinis klausimas, tai yra ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams, po 300 Eur kiekvienam vaikui. Kiti šalių reiškiami reikalavimai nėra turtinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimą, teismas turi nustatyti nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą (tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti), tačiau Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas tik akcijų pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jų bei kito šalių jau įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atidalijimo klausimas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra registruotas tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu ir jiems priklauso nuosavybės teise. Atsakovo vardu yra registruota nuosavybės teisė ir į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo išvadai, kad neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. e2-339-480/2023, pirmosios instancijos teismas neturi galimybės nustatyti atsakovo turtinės padėties.
19. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat ir gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ar pakeitimo, šalims res judicata galios neįgyja, nes iš esmės pasikeitus aplinkybėms įstatymas numato teisę šalims kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą, tiek šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tiek šalių turtinę padėtį vertina sprendimo priėmimo momentu. Todėl sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad tokios kategorijos byla negali būti stabdoma vien tikintis, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti.
20. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Todėl sutiktina su atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra laikinai sureguliuoti padėtį, o ne tęsti ją neapibrėžtą laiko tarpą, šiuo atveju iki kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nepilnamečių vaikų interesai dėl bylos sustabdymo nenukentės, kadangi byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiek dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tiek dėl laikinos bendravimo tvarkos, laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu teisingumo ir bylos koncentruotumo principų, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai užtikrinamas situacijos stabilumas ir minimalių vaiko poreikių tenkinimas.
21. Be to, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimo sprendimas, kaip ir kiekvienas vaiką liečiantis klausimas, yra ne tik prioritetinis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), bet ir įstatymo leidėjo valia priskirtinas skubiai vykdytinų sprendimų kategorijai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl šiuo atveju tikėtinas atsakovo turtinės padėties pagerėjimas ateityje nesudaro prielaidų stabdyti šeimos kategorijos bylą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.