Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, kaltinamiesiems Ž. B., D. M., nukentėjusiajam E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), elektriko specelybei įgyti, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. spalio 19 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. su 1/3 turto dalies konfiskavimu, pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 150 valandų nemokamų darbų vyriausybės nustatyta tvarka iki 2002 m. gegužės 1 d.;

2) 2003 m. kovo 3 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „ Dėl amnestijos „ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6;

3) 2009 m. sausio 14 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 1 m. įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti ar būti užsiregistravus;

4) 2011 m. vasario 21 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2017 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2018 m. liepos 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. ir D. M. 2019 m. gegužės 24 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą E. K., padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymų E. K. sveikatos sutrikdymą, po ko D. M. sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam E. K. į kairės pusės smilkinį, tuo savo veiksmais E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 gegužės 24 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobiliu atvažiavo E. K. su žmona. E. K. pradėjo ginčytis su D. M., todėl ir jis įsivėlė į konfliktą. Konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė E. K. į veidą, t.y. gal ir kliudė lūpą. Kai jis sudavė smūgį, E. K. trenkė atgal, todėl jis bandė ištraukti E. K. iš mašinos, bet jam nepavykus nuėjo. Ką darė D. M. jis nematė. Tokius veiksmus vertina blogai, apgailestauja. Su E. K. susitaikė, jo atsiprašė.

Kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 metais gegužės 24 d. vakare įvyko konfliktas su E. K. dėl žmonos ir dukters išvykimo. Tą dieną vyko telefoninis pokalbis tarp jo ir E. K., nes vienas kitam turėjo pretenzijų. Jis bei E. K. su žmona susitiko prie jo namo - (duomenys neskelbtini). Konflikto metu nesusilaikė ir du kartus delnu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Po įvykio, kai jį policija paleido, jis su E. K. susitaikė, jo atsiprašė, toliau bendrauja. Įvykio metu atvykusi policiją jam nustatė 1,45 promilės girtumą, policijai išvažiavus jis toliau gėrė alkoholį - alų, todėl kai policija atvežė į areštinę jam jau buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. Tokiems jo veiksmams alkoholis įtakos neturėjo. Dėl savo veiksmų galisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji Ž. B. ir D. M. dėl nusikalstamos veikos kaltais pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir sutiko duoti parodymus teisme. Kaltinamiesiems Ž. B. ir D. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusiojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės 24 d., apie 22.45 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvęs draugas D. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į namus, pasikalbėti, tačiau nesakė apie ką. Apie 22.50 val., su sutuoktine N. K., atvyko prie D. M. namo. D. M. stovėjo ant gatvės prie savo namo, todėl jis ir N. K. išlipo iš automobilio ir priėjo prie D. M.. D. M. paklausė jo, ar žino dėl ko jis pasikvietė pasikalbėti ir sušuko: ,,atbėkit“. Iš D. M. namo kiemo atbėgo pažįstamas Ž. B., kuris, jam nespėjus atsisėti į automobilį, nieko nesakęs, sudavė kumščiu vieną kartą į lūpą. Jis juto fizinį skausmą. Po to, jam išlipus iš automobilio D. M. sudavė delnu du kartus į kairės pusės smilkinį. Jis juto fizinį skausmą. Ž. B. sakė, kad jį pagaus, užmuš, papjaus, tačiau jis nesuprato, dėl ko Ž. B.taip sakė. Jis ir jo sutuoktinė įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo į namus. Dėl smurto iškvietė policiją, į medikus nesikreipė. Mano, kad D. M. sumušė jį dėl to, kad maždaug prieš dvi savaites jis vežė D. M. žmoną ir dukrą į (duomenys neskelbtini) miestą apsipirkti, bei dėl to, kad kažkada neparvežė jo girto į namus. Po įvykio jo D. M. ir Ž. B. atsiprašė, susitaikė, jiems pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 21-24, 25-28, 29-32, 33-35).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. nurodė, kad kaltinamiesiems jis atleido, jiems pretenzijų neturi, atsiprašė, susitaikė.

Liudytojos N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., į namus atvyko sutuoktinis E. K.. E. K. pasakė, kad jam reikia važiuoti pas D. M., pasikalbėti. Apie 23.00 val. ji su E. K. atvyko prie D. M. namo. D. M. stovėjo gatvėje, prie savo namo. Ji su vyru išlipo iš automobilio. D. M. pradėjo aiškinti E. K., kokią jis turi teisę išvežti jo dukrą su žmona į prekybos centrą. E. K. pasakė, kad jo dukrą ir žmoną vežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kadangi jo žmona to paprašė. Tada D. M. sušvilpė ir sušuko. Iš D. M. namo kiemo atbėgo pažįstamas Ž. B. ir kiti pažystami asmenys. Ž. B. pribėgo prie E. K., kuris tuo metu stovėjo prie automobilio ir sudavė ranka vieną kartą į veidą. Nuo suduoto smūgio vyras įsmuko į automobilį ant vairuotojo sėdynės. Po to, D. M. sudavė ranka du kartus E. K. į veidą, matė kaip pataikė į lūpą. Iškvietė policiją ir išvažiavo su vyru į namus (1 t., b. l. 66-69, 70-73).

Liudytojo V. N. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės mėn., dienos nepamena, apie 22 val., buvo kartu su M. M., kai M. paskambino jo tėvas D. M.. Po pokalbio kartu su buvusiais draugais Ž. B., B. D., R. J. palydėjo M. iki jo namų. Palydėję iki namų, visi liko stovėti netoli M. namų kiemo, gatvės šalikelėje. M. nuėjo pakalbėti su savo tėvu, o jie stovėjo ir laukė, nes manė, kad M. sugrįš. Jiems ten bestovint, juos visus pasikvietė M. tėvas. Visi nuėjo į M. kiemą. Jis ten neliko, nes trumpai pabuvęs, nuėjo už jų namo, nes norėjo pasikrauti savo mobilų telefoną. Jis krovėsi savo telefoną, o ką darė draugai, nesigilino. Bebūnant už namo, išgirdo šaukiant vyrą. Nuėjęs pamatė, kad ant gatvės, netoli įvažiavimo į M. kiemą, stovėjo automobilis, o prie jo buvo Ž. B., D. M.. Matė, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo E.. Kažkur buvo ir E. žmona N.. Kur tuo metu buvo jo draugai, nebepamena. Girdėjo, kad E. grasino Ž., o šis šaukė ant E.. Vyko žodinis konfliktas. Kad būtų naudojamas kurio nors atžvilgiu fizinis smurtas, nematė. E. pradėjus automobiliu važiuoti, Ž. pasakė, kad nepaliktų savo moters. Tuomet E. pakvietė sėstis į automobilį savo žmoną. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino, nematė (1 t., b. l. 93-96).

Liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksliai datos nepamena, buvo penktadienis, vakare, apie 23 val., pas jos sūnų M. atėjo jo draugai. Visi buvo kieme, šokinėjo ant batuto. Per atdarą langą, būdama namuose, girdėjo kaip D. M. kažkam skambino telefonu ir kalbėjo. Girdėjo, kad kvietė atvažiuoti, išsiaiškinti. Tačiau su kuo jis kalbėjo telefonu, nesuprato. Netrukus pastebėjo, kad prie jų namo kiemo atvažiavo kaimynas E. K. su savo žmona N.. Matė, kad E. pasistatė automobilį ant gatvės, ties jų įvažiavimu, o D. nuėjo iki jų ir jie kalbėjosi. Tuo metu M. visi draugai stovėjo prie jų namo kampo, netoli įėjimo durų, girdėjo kaip jaunimas kalbėjosi tarpusavyje "einam, einam, padėsim, kaip čia bus". Jiems paliepė niekur nesikyšti. Po kokių dviejų minučių išgirdo, kad lauke pradėjo garsiai rėkauti Nerijus, E., Ž.. Ji išėjo laukan ir nuėjo iki K. automobilio. Arčiausiai automobilio buvo Ž. B., kuris nusirengęs maikutę "šokinėjo" priešais E., kviesdamas jį ateiti, sakydamas, "aš tau duosiu". E. tuo metu sėdėjo automobilyje vairuotojo sėdynėje, pro duris buvo iškišęs kojas. N. išsitraukė telefoną ir pasakė, kad kvies policiją. Kuomet ji prie jų nuėjo, jokio fizinio smurto niekas nevartojo. Tik girdėjo kaip E. Ž. pasakė, kad "tu man už dantį sumokėsi". Suprato, kad jau kažkas įvyko, ko pasekoje buvo išmuštas E. dantis. Po to išvažiavo E. su N., bei po kiek laiko atvyko jau su policija. Tuomet suprato, kad visame konflikte dalyvavo ir D., kad jis pavartojo fizinį smurtą. Iki tol jie su D. su E. ir N. palaikė draugiškus santykius (1 t., b. l. 99-102).

Nepilnamečio liudytojo B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės 24 d., vakare, kartu su draugais lydėjo draugą M. M. namo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje Jie atėjo į kiemą ir tuo momentu į kiemą atvažiavo K. E.. E. K. atvažiavus, jo laukė M. tėtis D. M.. E. K. ir D. M. pradžioje šnekėjo, paskui susistumdė, tačiau kuris kurį pastūmė, nematė, nes kartu su M. ir kitais vaikinais stovėjo ratu. Vienas iš jų, t.y. Ž. nubėgo prie jų norėdamas juos išskirti. Jam pribėgus, E. išsigando ir spyrė Ž. du kartus. Kadangi Ž. yra impulsyvus, jis užsimojo ranka ir sėdinčiam lygtais E. automobilyje, smūgiavo vieną kartą į veidą, ar pataikė nepastebėjo. Kiek žino atvažiavo policija išsivežė Ž., D. (1 t., b. l. 115-118).

Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., laukiant savo sūnaus B. D., prisnūdo ir iš miego prikėlė jai nepažįstamo asmens skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepus, prisistatė, kad skambina kaimynas E., kuris pradėjo į telefoną ragelį šaukti, kad jos sūnus Benas ir dar keletas vaikinų kartu su M. prisidirbo, jį užpuolė ir rašys pareiškimą. Taip pat paminėjo, kad jos sūnus, bei kiti asmenys kitos dienos rytą, t. y. 2019-05-25 jam atneštų iš visų surinktus 2500 eurų, nes jam visus dantis išdaužė. Ji paskambino savo sūnui Benui ir liepė staigiai grįžti į namus. Bekalbant telefonu su E., girdėjo kaip jis grasino ten buvusiems jaunuoliams, kad su jais po vieną susidoros, nes žino kur vaikinai gyvena, atvažiuos kažkokie jo berniukai ir šaukė" ilgai nebegyvensit, pasigausiu po vieną". Po tokių žodžių, nieko nelaukusi, nuskubėjo pas E. K. į namus, valyti kraujo. Atėjus pas E. K. ir jį apžiūrėjusi, jokio kraujo nematė. Daugiau nieko apie tą įvykį pasakyti neturi (1 t., b. l. 121-124).

Nepilnamečio liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gegužės 24 d., po 22.00 val. (S) kaime, prie draugo M. M. namų, jis buvo su draugais. Jiems kalbant, automobiliu privažiavo K., kuris gyvena tame pačiame kaime. K. atvažiavęs šaukė ant D., kuris yra M. tėtis. Dėl ko šaukė ir ką šaukė, negirdėjo, nes tuo momentu buvo įnikęs į telefoną. Kiek paskui matė, abu vyrai pradėjo tarpusavyje stumdytis, beveik muštis. Tada Ž. B. priėjo prie jų ir ėmė juos skirti. K. lygtais išsigando ir griūdamas į savo automobilį „Opel Zafira“ pradėjo spardytis kojomis. Kiek matė spyrė du kartus Ž., ir lygtai pataikė į koją. Ž. susinervavo ir kumščiu, sudavė į galvos sritį, tačiau kur pataikė nematė. E. K. įlipęs į mašiną pradėjo jiems grasinti. Dėl to įvykio buvo iškviesta policija, tačiau jis išėjo į namus. Daugiau pasakyti nieko neturi (1 t., b. l. 131-134).

E. K. protokolu – pareiškimu iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jį sumušė Ž. B., kuris sudavė kumščiu vieną kartą į lūpą bei D. M., kuris sudavė delnu du kartus į smilkinį. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo Ž. B. ir D. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b. l. 14-18 ).

Įtariamojo D. M. ir nukentėjusiojo E. K. susitaikymo protokolu iš kurio matyti, kad D. M. susitaikė su E. K.. E. K.prašo nutraukti ikiteisminio tyrimo bylą, nes D. M. jo atsiprašė, su juo susitaikė, pretenzijų nereiškia (1 t., b. l. 46-47).

Įtariamojo Ž. B. ir nukentėjusiojo E. K. susitaikymo protokolu iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. K.su Ž. B. susitaikė. E. K. nurodė, kad Ž. B. jo atsiprašė, jam daugiau jokių pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereiškia ir prašo ikiteisminio tyrimo bylą Ž. B. atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 56-58 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad E. K. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojime nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 140).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos J. D. tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, jog išanalizavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis E. K., pokalbių išklotinę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 23d. kontakto su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamasis D. M., nebuvo. 2019 m. gegužės 24 d. 22:33 val. išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 14s. 22:44 val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 43s. 22:45 val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 33s. 22:55val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 20s. 22:55val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 255 s. 23:09val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 27s. 23:19val. išeinantis skambutis į D. M. numerį. Pokalbio trukmė 40s. 23:21val. įeinantis skambutis iš D. M. numerio. Pokalbio trukmė 43s. 23:27val. išeinantis skambutis į D. M. numerį. Pokalbio trukmė 296 s. (1 t., b. l. 163).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, jog Ž. B. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame kelyje, paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 171-172).

Ž. B. 2019 m. gegužės 25 d., 00.56 val., nustatytas 0.00 promilių girtumas (1 t., b. l. 189).

D. M. 2019 m. gegužės 25 d., 1.00 val., nustatytas 2.14 promilių girtumas. (2 t., b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. B. ir D. M. smurtavo prieš E. K.. Kaltinamųjų Ž. B. ir D. M. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo E. K. ir liudytojų N. K., V. N., V. K., B. D., V. D., R. J. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis Ž. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Ž. B. neteistas (1 t., b. l. 186-187), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 178), nedirbantis (1 t., b. l. 177), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų Ž. B. atžvilgiu nėra gavusi (1 t., b. l. 179), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas nepatenkinamai (1 t., b. l. 183-184). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (1 t., b. l. 56-58). Nukentėjusysis kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, jam jokių pretenzijų neturi, tai nukentėjęs patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis Ž. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. K., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaltinamajam Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 35-37), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Ž. B. laikinajame sulaikyme buvo nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00.20 val. iki 2019 m. gegužės 25 d. 12.32 val. (viena para) ( 1 t., b. l. 195-196, 2 t., b. l. 12-13, ).

Kaltinamasis D. M. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. D. M. nėra anksčiau šiuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu keturi metai ir pripažintas pavojingu recidyvistu.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam D. M., taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (2015-03-31 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nereiškė, sutiko taikytis. Tai rodo, kad atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkte numatytas sąlygas. Tačiau būtina įvertinti ar atitinka minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą sąlygą, t.y. ar yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas 5 kartus (2 t., b. l. 51-57), paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2018 m. liepos 3 d. (2 t., b. l. 55), naują veiką padarė praėjus kiek daugiau nei dešimt mėnesių nuo bausmės atlikimo už analogiškos veikos padarymą bei turėdamas neišnykusį teistumą, be to ir ankstesniais nuosprendžiai buvo pripažintas kaltu dėl fizinio smurto naudojimo viešoje vietoje, bei grasinimo nužudyti, baustas administracine tvarka, (2 t., b. l. 50), todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 38 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija rašte dėl charakterizuojančios medžiagos nurodė, kad Šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai. D. M. pagrindinės šeimos pajamos socialinė pašalpą ir išmoka už vaikus. Apsilankymo šeimoje metu socialinė darbuotoja D. M. dažnai randa neblaivų, bendrauja nenoriai, viskuo nepatenkintas, ūmaus charakterio. Šeima įtraukta į šeimų, patiriančių riziką apskaitą. (2 t., b. l. 48), į tai, kad nukentėjusysis atleido D. M., jam jokių pretenzijų neturi, į tai, kad kaltinamasis sutiko gydytis nuo alkoholizmo, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, ir jam, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami atitinkami įpareigojimai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 110-112), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

D. M. laikinajame sulaikyme buvo nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00.20 val. iki 2019 m. gegužės 25 d. 16.01 val. (viena para) ( 2 t., b. l. 84-85, 2 t., b. l. 101-102, ).

Dėl daiktų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su ūkio subjektų pateikta informacija (1 t., b. l. 161), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinių nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidas sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 7,60 Eur. Ši suma lygiomis dalimis priteistina iš kaltinamųjų Valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00.20 val. iki 2019 m. gegužės 25 d. 16.01 val. (viena para), ir laikyti, kad D. M. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

D. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

D. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Ž. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti Ž. B., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską su ūkio subjektų, pateikta informacija įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš D. M. ir Ž. B., po 3,80 Eur proceso išlaidų Valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).