Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės likviduojamos 170-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6554-232/15 pagal ieškovų R. G. ir V. G. bei kitų bendrijos narių pareiškimą atsakovei 170-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. G. ir V. G. (pareiškimą pasirašė dar 51, 170-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – ir GNSB) narys) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo bei prašymu paskirti ekspertus, kurie ištirtų ar atsakovė 170-oji GNSB, jos valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, o nustačius, kad bendrijos, jos valdymo organų veikla yra netinkama, priimti sprendimą likviduoti atsakovę, likvidatoriumi paskiriant T. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė likviduoti atsakovę 170-ąją GNSB, jos likvidatore paskirdamas T. B.. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 22 d.Vilniaus apygardos teisme 2015 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovės likvidatorės T. B. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašoma nustatyti likvidatorei T. B. 434,43 Eur dydžio atlyginimą nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat sumažinti atlikto GNSB veiklos tyrimo kainą 20 proc., t. y. iki 6 000 Lt (arba 1 737,72 Eur), likusią sumą grąžinant GNSB.Atsakovės likvidatorė nurodė, kad tenkinus ieškovų reikalavimą, nebuvo išspręstas klausimas dėl atlyginimo likvidatorei nustatymo. Įsiteisėjus 2015 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimui, T. B. tęs jau pradėtus darbus, vykdys GNSB likvidavimo procedūras, iš esmės vykdys valdymo organų funkcijas, be to, iki minėto teismo sprendimo priėmimo T. B. vykdė visišką bendrijos turto administravimą ir teismo nutartimi jau buvo nustatytas 434,43 Eur dydžio atlyginimas. Atsakovė taip pat nurodė, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebuvo atliktas visa apimtimi pagal visus užduotus klausimus dėl nuo teismo ekspertės ar bylos šalių nepriklausančių aplinkybių, tačiau nepaisant to, teismas neišsprendė klausimo dėl teismo ekspertizės kainos sumažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. papildomu sprendimu nustatė 170-osios GNSB likvidatorei T. B. 434,43 Eur mėnesinį atlyginimą nuo sprendimo, kuriuo ji buvo paskirta likvidatore, įsiteisėjimo dienos iki šios bendrijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar likvidatorės atšaukimo iš pareigų teisės aktų nustatytais pagrindais, o kitoje dalyje prašymą dėl papildomo sprendimo atmetė.Teismo vertinimu, paskirtosios likvidatorės prašomas atlyginimo dydis nėra nepagrįstai didelis, be to, tokio dydžio atlyginimas buvo nustatytas, kai T. B. vykdė visišką bendrijos turto administravimą.Teismas nurodė, kad šioje byloje ekspertizė paskirta ieškovų iniciatyva, patys ieškovai prašė paskirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Auditas ir konsultacijos“ teismo ekspertę A. K., kuri pateikė sutikimą dėl ekspertizės atlikimo bei preliminarią ekspertizės kainą. Teismas pažymėjo, kad kartu su ekspertizės aktu ir ekspertės atlikta GNSB veiklos ataskaita, teismui buvo pateikta sąskaitą faktūra 30 000 Lt sumai, kuri perduota apmokėti teismo Finansų skyriui. Teismas akcentavo, kad nei gavus ekspertizės išvadas, nei nagrinėjant bylą teisme iš esmės, prašymai dėl ekspertizės kainos sumažinimo nebuvo pareikšti, šalys sutiko su ekspertės išvadomis. Savo ruožtu pagal galiojantį reguliavimą papildomas sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti priimamas tik tais atvejais, kai kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime liko neišspręstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė 170-oji GNSB, atstovaujama likvidatorės T. B., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. papildomo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl atlikto tyrimo kainos sumažinimo, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – atlikto 170-osios GNSB veiklos tyrimo kainą sumažinti iki 1 737,72 Eur, likusią sumą grąžinant atsakovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ekspertė teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 25 d. veiklos tyrimo ataskaitą, nurodydama, kad iš 7 jai užduotų klausimų net į 5 klausimus, konkrečiai į antrą, trečią, penktą, šeštą ir septintą, nėra galimybės duoti konkrečių atsakymų. Tokias išvadas ekspertė motyvavo tuo, kad jai nebuvo pateikta pakankamai medžiagos. Tačiau teismas apmokėjo ekspertės pateiktą sąskaitą pagal pradinę kainą, t. y. 8 688,60 Eur, nors išvadoje nebuvo atsakyta į 5 klausimus, o būtent šie atsakymai, skaičiuojant pradinę tyrimo kainą, ekspertės buvo įvertinti kaip sudarantys didžiausią darbo apimtį bei didžiąją kainos dalį. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla, veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nelaikomas atskiru materialiniu teisiniu reikalavimu, o laikytinas procesiniu reikalavimu, neatsiejamai susijusiu su ieškinio dalyku. Byloje patirtos, bet šaliai nepriteistos išlaidos negali būti kitos bylos ieškinio dalyku. Ekspertams išmokėtos lėšos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Vadovaujantis įstatymo, reglamentuojančio išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, analogija, teismas neturėtų toleruoti per didelio ir nepagrįsto šalių išlaidavimo ekspertų atlyginimui.Byloje paskirtas atsakovės veiklos tyrimas turėjo apimti itin didelį dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertei nurodyti klausimai buvo susiję su juridinio asmens veiklos tyrimu nuo pat 1993 metų, sistemintina medžiaga turėjo apimti ilgesnį nei 20 metų laikotarpį, o tam, kad būtų atsakyta į klausimus, kurie išvadoje liko neatsakyti, buvo būtina iš naujo suvesti atsakovės buhalterinę apskaitą nuo 1993 metų. Tačiau šis darbas ekspertės nebuvo daromas, nors būtų užėmęs mažiausiai 80–90 procentų viso tyrimo laiko, kuris buvo įvertintas preliminarioje kainoje.Galiojantis reglamentavimas nenumato teismui draudimo atlikti ekspertizės akto ar veiklos tyrimo pagrįstumo vertinimą kaštų ir sąnaudų prasme ir nedraudžia spręsti dėl kainos sumažinimo po ataskaitos pateikimo teismui. Paskirus ekspertizę, santykiai susiklosto ne tarp šalių ir eksperto, bet tarp teismo ir eksperto, nes būtent teismas apmoka ekspertės išlaidas pagal pateiktą sąskaitą. Taigi teismui kyla ir kainos pagrįstumo kontrolės pareiga, siekiant neleisti šalims piktnaudžiauti išlaidomis, o ekspertui nepagrįstai pasipelnyti. Tačiau teismas to nepadarė ir todėl priėmė klaidingą sprendimą apmokėti visą ekspertės nurodytą kainą. Teismo proceso metu atsakovės patirtos veiklos tyrimo išlaidos yra priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms ir teismas turi ex officio vertinti tokių išlaidų pagrįstumą, neatsižvelgiant į tai, kad šalys nėra išreiškusios atskiro formalaus prašymo dėl išlaidų mažinimo. Be to, ekspertei sumokėta kaina buvo surinkta iš bendrijos, administruojančios 4 daugiabučius namus, narių – fizinių asmenų, o 8 688,60 Eur suma yra itin didelė fiziniams asmenims. Ieškovai R. G. ir V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir pagal bendrą principą „pralaimėjęs moka“ yra priteistinos iš ginčą pralaimėjusios šalies, tačiau teismas sprendžia, ar civilinėje byloje sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių patirtos išlaidos, pavyzdžiui išlaidos, sumokėtos advokato pagalbai, gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.Teismo ekspertė A. K., įvertinusi juridinio asmens tyrimui suformuluotus septynis klausimus, nurodė preliminarią kainą – 30 000 Lt (8 668,60 Eur). Tokia itin didelė kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad tiriama dokumentacija turėjo apimti laikotarpį nuo pat 1993 metų. Tokios informacijos susisteminimas, turėtų įtakos ir ekspertės laiko sąnaudoms, kas tiesiogiai koreliuoja su ataskaitos kaina. Tačiau teismo ekspertė, atsakydama į septynis jai užduotus klausimus, kategoriškas išvadas pateikė į 2 klausimus. Ekspertei sugaišus mažiau laiko, juridinio asmens veiklos tyrimo kaina turėjo būti proporcingai mažinama. Tačiau teismo ekspertė, nepaisydama mažesnių savo veiklos sąnaudų, nepagrįstai išrašė 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sąskaitą, kurią teismas visiškai apmokėjo.Iš fizinių asmenų surinkta 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suma bendrijos nariams yra itin reikšminga. Ieškovai, būdami 170 GNSB nariais, kurių įmokėtos lėšos buvo panaudotos apmokant juridinio asmens veiklos tyrimą, yra tiesiogiai suinteresuoti, kad bendrijos lėšos nebūtų nepagrįstai švaistomos, apmokant už paslaugas, kurios nebuvo realiai suteiktos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl ekspertei sumokėtos ekspertizės kainos sumažinimo ir likusios sumos (po sumažinimo) grąžinimo ekspertizės išlaidas apmokėjusiai GNSB.Šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnio 1 dalis). Sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą atlikus ekspertizę (CPK 91 straipsnio 2 dalis).CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.Pažymėtina, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovų pasirinktai ir teismo paskirtai ekspertei A. K. atlikus ekspertizę (juridinio asmens veiklos tyrimą) ir paruošus ataskaitą, teismui buvo pateikta 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sąskaita faktūra už ekspertizės atlikimą, kuri pirmosios instancijos teismo buvo perduota apmokėti teismo Finansų skyriui. Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jokių reikalavimų dėl ekspertizės kainos sumažinimo ar argumentų dėl mokėtinos sumos neadekvatumo, nei grįžus bylai iš ekspertizės ir gavus sąskaitą faktūrą, nei vėliau, bylą nagrinėjant iš esmės, teismui pateikta nebuvo, o kadangi, kaip matyti iš mokėjimo nurodymo, ekspertizės kainą sumokėjo 170-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurios nariais (taigi ir faktiškais kainos mokėtojais) yra ieškovai (fiziniai asmenys), šių išlaidų (patirtų ekspertizei atlikti) atlyginimo laimėjusiai šaliai klausimas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendime, kuriame tenkintinas ieškinys ir nuspręsta likviduoti bendriją, atskirai nebespręstas.Tačiau, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad faktiškai pirmosios instancijos teismas, Finansų skyriui pateikęs apmokėti 30 000 Lt sąskaitą faktūrą, išrašytą ekspertės, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o ieškovai ir atsakovė, manydami, kad ekspertei teismo nuspręsta išmokėti suma neatitinka adekvatumo, protingumo principų ir teismas turėjo ex officio spręsti dėl šios sumos sumažinimo ir likusios sumos grąžinimo šaliai, turėjo ginčyti 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą, savo ruožtu papildomo sprendimo priėmimas, kuriuo teismas pakeistų jo faktiškai pripažintos pagrįstos ir ekspertei jau sumokėtos sumos dydį, iš esmės reikštų savo paties sprendimo peržiūrėjimą ir atitinkamai netinkamą CPK 270 straipsnio (papildomo sprendimo instituto) taikymą.Be to, kaip jau minėta pirmiau, atnaujinus bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo, nei ieškovai, nei atsakovė nereiškė jokių prašymų dėl ekspertizės kainos sumažinimo, nekėlė klausimų dėl ekspertės paprašytos sumokėti kainos adekvatumo darbo apimčiai, tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 270 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildomas sprendimas gali būti priimtas tuo atveju, kai kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas, o šiuo atveju ne tik nebuvo šalių paaiškinimų ekspertizės kainos atžvilgiu, bet ir negalima teigti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas apskritai nebuvo išspręstas (žr. 17 punktą). Savo ruožtu šalių nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo rezultatu turi būti peržiūrimas instancine tvarka, o ne per sprendimo trūkumų ištaisymo (papildomo sprendimo priėmimo) institutą.Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo poziciją atsisakyti priimti papildomą sprendimą dalyje dėl apmokėtos ekspertizės kainos sumažinimo.Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė ir ieškovai akcentuoja tą faktą, jog ekspertė iš septynių jai užduotų klausimų kategoriškai atsakė tik į du, o atsakydama į likusius klausimas nurodė, kad dėl medžiagos trūkumo pateikti atsakymų nėra galimybės, ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, savaime nereiškia, jog ekspertės nustatyta kaina yra neadekvati ir besąlygiškai mažintina. Kaip matyti iš ekspertės pateiktos veiklos tyrimo ataskaitos, nepaisant to, kad atsakymų į konkrečius klausimas pateikti vis dėlto nepavyko, ekspertė vertino visą jai pateiktą medžiagą, nagrinėjo ir tyrė su kiekvienu klausimu susijusius aspektus, taigi atliko darbą bei užgaišo laiko ir klausimams, į kuriuos nedavė konkrečių atsakymų, todėl apeliantė ir ieškovai visiškai nepagrįstai, nepateikdami jokių pagrindžiančių įrodymų, teigia, kad nesuteikus ekspertei tam tikrų reikalingų duomenų (medžiagos), ekspertės realiai nebuvo daromas darbas, kuris būtų užėmęs mažiausiai 80–90 procentų viso tyrimo laiko, įvertinto preliminarioje kainoje. Pažymėtina, kad byloje esančiame pačios A. K. pateiktame sutikime atlikti ekspertizę, ekspertė nėra nurodžiusi, kokiems klausimams kiek konkrečiai laiko jai prireiktų ir atitinkamai kokią kainos dalį sudaro atsakymų į antrą, trečią, penktą, šeštą ir septintą klausimus paruošimas, todėl apeliantės vertinimas, kad ekspertės darbas faktiškai sudarė tik 20 procentų iš pradžių planuotos darbo apimties ir laiko, yra deklaratyvus, taigi nepakankamas jos argumentams pagrįsti.Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, pagrindžiančius, kad nagrinėjamu atveju apeliantės skundžiamu klausimu apskritai negalėjo būti priimtas papildomas sprendimas, teisėjų kolegija dėl kitų šalių nurodytų motyvų (be kita ko ekspertizės kainos dydžio reikšmingumo GNSB nariams), kaip nedarančių įtakos šio bylos teisiniam rezultatui, plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.