- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-365-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. M. K.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. PĮ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. K. ieškinį atsakovui A. S. PĮ ir atsakovo A. S. PĮ priešieškinį ieškovei J. M. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. S. personalinės įmonės sumokėtą 8000 Lt negražintą pinigų sumą, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno sprendimo įvykdymo ir priteisti 240 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, kad su atsakovu 2007-07-02 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti pirtį jos nurodytoje ir jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje Lazdijų rajone, Gudeliškių kaime, o ji įsipareigojusi priimti statinį ir sumokėti už jį. Sutarties sudarymo dieną ji sumokėjo atsakovui 8000 Lt avansą, likusią darbų kainą – 12500 Lt - įsipareigojo sumokėti objekto pridavimo dieną. Atsakovas pastatyti pirtį įsipareigojo iki 2007-09-10, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje nustatytu terminu neįvykdė iki šiol.
Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė pripažinti jam teisę disponuoti pagal sutartį pagamintos pirties dalimi (statybinėmis medžiagomis ), priteisti jam iš ieškovės jo patirtus 5080 Lt dydžio nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ne dėl nuo jo kaip vykdytojo priklausančių aplinkybių pirties gaminimas buvo sustabdytas. Nurodė, jog ieškovės atstovas, jos sūnus R. K. , pagal sutarties sąlygų 4 p. privalėjo atvykti ir nurodyti durų angas pirties išorinėje ir vidinėje sienose, tačiau tai daryti vengė, kviečiamas sutartu laiku neatvykdavo. 2007 m. spalio mėnesį sužinojo, kad nei ieškovė, nei jos atstovas neparengė pirčiai pamatų. Todėl atsiradus tokioms sąlygoms, atsakovas sutiko grąžinti avansą. Taip pat prašo priteisti susidariusius ir ateityje susidarysiančius nuostolius – 5080 Lt. Savo nuostolius pagrindžia pateikiamu pagamintos pirties perdarymo į kitą gaminį tiesioginių išlaidų paskaičiavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Iš šalių sudarytos 2007-07-02 sutarties nustatė, kad nuo jos sudarymo dienos buvo numatytas 70 dienų terminas daiktui pagaminti, įvykdymo terminas buvo nustatytas 2007 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų tinkamai vykdęs sutarties sąlygas ir pirties namelį būtų pagaminęs iki 2007-09-10 ir pristatęs į statybos vietą. Atsakovas trukdžiu nurodė sutarties 2 priedo 4 punktą – po pirmojo sienojų vainiko sumontavimo ieškovės atstovas turėjęs atvykti ir nustatyti lauko ir vidinių durų atstumus, tačiau teismas pabrėžė, jog pačiame priede nėra numatyta jokių pareigų ieškovės atstovui atvykti pas atsakovą dėl šių atstumų nustatymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų kvietęs ieškovę ar jos atstovą nustatyti šiuos atstumus ir kad šių atstumų nustatymas būtų buvęs kliūtimi toliau vykdyti sutartį. Iš pateikto prie sutarties priedo Nr.1 nustatė, kad brėžinyje buvo pažymėtos durų vietos ir iš sutarties turinio matyti, kad labai tikslus durų vietų pažymėjimas nėra pabrėžtas. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog durų atstumų išmatavimai buvo palikti atsakovo dispozicijai, pagaminus pirmąjį sienojų vainiką, t.y. surinkus pirmojo sienojų vainiko karkasą, ir nustatyti durų vietą, atsižvelgus į sienojų pločius pagal priede Nr.1 numatytas durų vietas. Iš atsakovo paaiškinimo nustatė, kad ieškovės atstovo neatvykimas nustatyti šių atstumų nesutrukdė atsakovui gaminti kitus sienojų vainikus. Iš ieškovės nurodymo ir atstovo parodymų teismas nustatė, kad ieškovė ir po rugsėjo 10 d. tikėjosi tinkamo sutarties įvykdymo, t.y. atsakovui faktiškai buvo dar suteiktas neapibrėžtas terminas sutarčiai įvykdyti ir būtent atsakovui neįvykdžius prievolės, užsakovas turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo (LR CK 6.658 str.3d.). LR CK 6.658 str. 2d. numatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų įspėjęs užsakovą dėl aplinkybių, numatytų LR CK 6.659 str. buvimą ar pareigą, užsakovui numatytą LR CK 6.660 str. pagal sutartį teikti pagalbą rangovui atliekant darbus. Iš sutarties matyti, kad joje nebuvo fiksuotas užsakovo pagalbos reikalingumas rangovui. Atsakovas 2007-11-19 pranešimu apie sutarties nutraukimą nurodė priežastį – užsakovo priešpriešinių pareigų neįvykdymą: pamatų nesumontavimą per 60 d., statybos teisėtumo klausimą ir pirties sienojų pardavimo klausimą atsakovui. Tačiau teismas pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptarta prievolė ieškovei sumontuoti pamatus. Sutarties priedo Nr. 2 7 punkte nurodyta, kad gamintojas neatsako už projektavimo ir statybos darbų teisėtumą, tai įrodo, kad rangovui nebuvo uždėta prievolė aiškintis statybos teisėtumo klausimo. Sutartyje buvo nurodyta, kad produkcija nuosavybės teise perduodama užsakovui nuo faktinio perdavimo momento, t.y. pirties savininke ieškovė galėjo tapti tik po galutinio atsiskaitymo su rangovu ir pirties perdavimo užsakovei. Todėl toks atsakovo reikalavimas užsakovui dėl nuosavybės teisių pardavimo į pirties sienojus buvo nepagrįstas, kadangi pirties sienojai ieškovei nebuvo perduoti ir atsakovas 2007-11-19 pranešimu nutraukęs sutartį, sienojais turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę ir jis pažeidė prievolę (LR CK 6.63 str.), nutraukus sutartį, jis turėjo užsakovei grąžinti sumokėtą avansą (LR CK 6.670 str.). Atsakovas neįrodė, kad užsakovė būtų netinkamai vykdžiusi šalių sudarytą sutartį ir dėl to atsakovui būtų sąlygos, numatytos LR CK 6.660 str. 2 d., reikalauti iš užsakovės sumokėti sutartyje numatytą kainą bei atlyginti nuostolį ar nutraukti sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. PĮ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir tenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti jo naudai iš ieškovės J.M. K. 5080 Lt nuostolių. Su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas atsižvelgė tik į užsakovo interesus ir bylą išsprendė vadovaudamasis nuostata „užsakovas visada teisus". Pažymi, kad buvo nepagrįstai nuspręsta, jog jis neįrodė kvietęs užsakovę nurodyti durų atstumus ir padaryta išvada, kad šių atstumų nustatymas nebuvo svarbus užsakymo vykdymui, o užsakovės neatvykimas netrukdė tęsti darbą toliau. Teismo išvada, kad durų išdėstymo klausimas buvo paliktas atsakovo dispozicijai yra nepagrįsta, nes ši pareiga ir atsakomybė spręsti būsimą vidaus įrengimo klausimą nebuvo numatyta sutartyje, to nepatvirtino ir ieškovės atstovas – sūnus R. K. . Prie sutarties pridėtas brėžinys nubraižytas sutarties sudarymo metu, nesilaikant mastelio ir abiems pusėms žinant, kad durų vieta keisis, nes R. K. manė, kad išorinių durų vietoje montuos laiptus į palėpę, tuomet duris reikėtų paslinkt. Todėl durų išdėstymo klausimą turėjo išspręsti užsakovai. Teismas nustatė, jog sutartis buvo pradėta vykdyti laiku ir atlikta darbų daugiau negu gauta avanso. Be to, pagaminta pirties dalis yra nepanaudota iki šiol, praradusi prekinę vertę. Todėl apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad šią pirties dalį atsakovas galėjo panaudoti kito užsakymo vykdymui ir išvengti nuostolių. Panaudojęs medžiagas be užsakovo sutikimo atsakovas būtų apkaltintas visišku užsakymo nevykdymu. Be to, užsakymas, kuriam galėjo panaudoti dalį medienos nebuvo gautas iki šiol. Medžiaga tapo bevertė, nes vasaros pjovimo paruoštų ir išfrezuotų sienrąsčių, neturint sąlygų, išsaugoti yra neįmanoma. Teismas neteisėtai nekreipė dėmesio į tai, kad įvykdyti sutartį pastatyti pastatą, kai nėra pamatų, yra neįmanoma. Remiantis bylos medžiaga buvo nustatyta, kad pamatai nebuvo sumontuoti. R. K. teisme patvirtino, kad „turėjęs paruošti polius pagal pirties kampus", tačiau ieškovė tvirtina, kad tokia pareiga nebuvo numatyta. Sutarties priede buvo aiškiai nurodyta, kokius darbus turėjo atlikti gamintojas: sumontuoti pastatą pas gamintoją, sumontuoti pastatą pas užsakovą, sumontuoti gegnes ir pateikti stogo paklotą. Sutarčių sudarymo praktikoje ir tipinėje sutartyje nėra nurodoma, kokių darbų gamintojas neatlieka, todėl, kad atsakovas sumontuos pamatus, uždengs stogą ir t.t., ieškovė neturėjo pagrindo manyti. Savo pareigą „paruošti polius" pripažino jos sūnus, bet iš bylos medžiagos aišku, kad to nepadarė. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovui nebuvo uždėta pareiga tikrinti statybos darbų teisėtumą. Pažymi, kad jokiu tarpusavio susitarimu negalima nuimti atsakomybės nuo gamintojo, kuris nesilaiko LR įstatymų, kurie numato griežtas sankcijas gamintojui, be leidimo pastačiusiam bet kokį pastatą žemės ūkio paskirties žemėje arba apsauginėje vandens telkinio riboje. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovas neįrodė pranešęs užsakovui, kad negali toliau vykdyti sutartį dėl kitos šalies savo pareigų nevykdymo, nes to nepadarė raštu. Tačiau LR CK nenumato išskirtinai raštiško pranešimo, o ieškovės atstovas R. K. patvirtino, kad bendravo su atsakovu telefonu dar sutarties laikui nepasibaigus, t.y. žinojo, kad pastatas statomas ir būtinas jo priešpriešinių pareigų vykdymas. Tai, kad ieškovė ir jos atstovas nei karto po sutarties sudarymo neatvyko į atsakovo įmonę, nors tokia pareiga buvo numatyta, neatsakinėjo į skambučius telefonu, nesudarė sąlygų grąžinti ieškovei pinigus, pažeidė sutarties vykdymo principus, nurodytus LR CK 6.200 straipsnyje, tuo padarydami atsakovui materialinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti, paliekant skundžiamą teismo sprendimą galioti pilna apimtimi. Nurodo, jog atsakovo teiginiai, kad R. K. patvirtino, jog būtinas priešpriešinių pareigų vykdymas, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Taip pat nebuvo tarp jos atstovo ir atsakovo susitarimo, jog jos atstovas atvyks sumontavus pirmąjį sienojų vainiką. Sutarties 4 p. numatyta: „lauko ir vidinių durų atstumus nustatyti sumontavus pirmą vainiką". Taigi, šalys sutarė, kad atsakovui padarius pirmąjį sienojų vainiką, jis praneš apie tai R. K. tam, kad būtų galima nustatyti lauko ir vidinių durų atstumus. Tačiau ieškovė ir jos atstovas negavo jokio pranešimo. Pirmą pranešimą iš atsakovo gavo tik 2007-11-19 dieną (praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po galutinio sutarties įvykdymo termino), kuriame, vietoj to, kad atsakovas nurodytų, kad ketina įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus arba gražinti sumokėtą 8000 Lt avansą, informavo apie sutarties nutraukimą. Todėl visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė ir jos atstovas nevykdė pareigos atvykti pas atsakovą, nereagavo į tik jam žinomus raštiškus pakvietimus ir telefoninius skambučius. Atsakovas, neinformuodamas ieškovės apie susidariusias kliūtis ir taip nesuteikdamas galimybės jam padėti susidariusias problemas išspręsti, neabejotinai prarado teisę į nuostolių atlyginimą, jei ir tokių turėjo. Be to, LR CK 6.682 str. l d. numato, kad statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Atsakovas neteisingai komentuoja liudytojo R. K. žodžius, nes jis teismo posėdyje buvo nurodęs, kad polius buvo sutaręs paruošti tik po pirmo vainiko. Pagal sutarties Priede (Nr. 2) numatytą 5 p. atsakovas pirtį pirmiausiai turėjo sumontuoti pas save, o pagal 6 p., sumontavus pirmąjį sienojų vainiką, pranešti apie šio veiksmo atlikimą tam, kad būtų nustatyti lauko ir vidinių durų atstumai. Tačiau atsakovas per sutartyje numatytą 70 dienų įvykdymo laikotarpį nesugebėjo sumontuoti pas save pirmo sienojų vainiko bei informuoti apie tai ieškovės, todėl pirties polių ruošimas liko beprasmis. Atsakovo teiginys, jog ieškovė privalėjo po pirmo vainiko sumontavimo pateikti namų valdos dokumentų kopiją, kurioje būtų pažymėta pastato vieta, nebuvo numatyta nei rašytinėje sutartyje, nei aptarta žodžiu. Be to, atsakovas kaip gamintojas turėtų žinoti, kad sutarta pastatyti pirtis pagal galiojančius teisės aktus yra laikoma nesudėtingu statiniu, todėl leidimas tokio statinio statybai būtų buvęs reikalingas tik tuomet, jei jis būtų statomas saugomose ar paveldo objekto teritorijose. Kadangi sutarta pirties pastatymo vieta nepatenka į minėtas saugomas teritorijas, todėl leidimas tokio statinio statybai yra nereikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas - neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (LR CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Ieškovė ir atsakovas 2007 m. liepos mėn. sudarė sutartį Nr.3, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovei pirtį, o ieškovė įsipareigojo ją priimti ir apmokėti sutartyje sutartą kainą (b.l.6). Nors sutartyje nenurodyta tiksli jos sudarymo diena, tačiau ieškovė 2007-07-02 sumokėjo atsakovui 8000 Lt dydžio avansą (b.l.5), todėl ši diena laikytina sutarties sudarymo diena ir nuo šios dienos atsakovui atsirado pareiga pagaminti ieškovei pirtį, kurią turėjo pagaminti per 70 dienų. Tarp šalių sudaryta sutartis yra statybos rangos sutartis, kuriai taikytinos rangą ir statybos rangą reglamentuojančios teisės normos, o kadangi ieškovė yra fizinis asmuo, pirtį perkanti savo asmeniniams poreikiams, nes byloje priešingų įrodymų nėra, todėl šalių santykiams taikytinos taip pat vartojimo bei vartojimo rangos santykius reglamentuojančios teisės normos. Tarp šalių sudarytos sutarties priedo Nr.2 (b.l.8) 4 p. numato, kad lauko ir vidinių durų atstumai bus nustatomi sumontavus pirmą vainiką. Tokia minėtos sąlygos konstrukcija yra ydinga ir neaiški, nes konkrečiai nenurodo, kokia tvarka ir būdu tai atliekama. Tokiu atveju pagal LR CK 6.193 str. 4 d. ši sutarties priedo sąlyga turi būti aiškinama ieškovės naudai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pats turėjo nustatyti lauko ir vidinių durų atstumus. Atsakovui negalint pačiam to padaryti, jis turėjo teisę pasikviesti ieškovę ar jos atstovą tai atlikti kartu. Atsakovas nurodo, kad kvietė ieškovę ir jos atstovą atvykti, kad nustatyti minėtus atstumus, ieškovė ir jos sūnus R. K. , apklaustas byloje liudytoju, tai neigia, todėl pripažintina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai informavo ieškovę apie pirmojo vainiko sumontavimą. Kadangi sutartis nenumato informavimo būdo, todėl atsakovas tai galėjo padaryti tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau bet kuriuo atveju privalo įrodyti tokio informavimo faktą (LR CPK 178 str.). Įrodymų apie tai atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog jis būtų kvietęs ieškovę ar jo sūnų minėtiems atstumams nustatyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas sutartyje nustatytu terminu pirties pastato nepagamino net pas save dirbtuvėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nepagamino sutartu laiku pirties, todėl aplinkybė, kad ieškovė neįrengė būsimoje pirties vietoje polinių pamatų, nebeturi teisinės reikšmės bylai. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis turėjo kontroliuoti ar pirties statyba yra teisėta. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas tokia teisė atsakovui nebuvo suteikta. Kita vertus, jis būsimos statybos teisėtumo ir kitus su tuo susijusius klausimus turėjo išsiaiškinti ir įsitikinti prieš sudarydamas sutartį. Atsakovo pranešimas ieškovei dėl sutarties nutraukimo buvo surašytas 2007-11-19, t.y. jau pasibaigus pirties pastatymo terminui, iki termino pabaigos atsakovas tokių dokumentų nebuvo pareikalavęs. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo jos sumokėtą 8000 Lt avansą.
Tarp šalių sudarytos sutartis nustatė, kad gaminys ieškovei perduodamas nuosavybėn nuo faktinio perdavimo momento. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pirties statinys ar jo dalis būtų perduoti ieškovei, todėl ieškovė nuosavybės teisės neįgijo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio pirmąjį reikalavimą dėl pripažinimo jo teisės disponuoti pagal sutartį pagamintos pirties dalimi. Kadangi atsakovas pažeidė sutartį ir joje nustatytu terminu nepagamino pirties, neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl nuostolių iš ieškovės priteisimo. Atsakovas neįrodė LR CK 6.660 str. 2 d. nurodytų pagrindų reikalauti nuostolių iš ieškovės buvimą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 320 str. 1 d.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei turi būti priteistos jos patirtos 200 Lt dydžio išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. M. K. iš atsakovo A. S. personalinės įmonės 200 (du šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.