- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-325-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Romualdas Januška (pran.)
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės(kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovei D. V., atsakovui A. M., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-830/2010 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. M., tretysis asmuo Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. Biržų rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas A. M. yra jos dukters E. V., gimusios 2007 m. liepos 5 d., tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo iki ieškinio padavimo teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas A. M. yra ieškovės dukters E. V., gimusios 2007 m. liepos 5 d., tėvas ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei E. V. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2007 m. lapkričio 13 d. iki jos pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 1 000 Lt nuo 2007 m. liepos 5 d. iki ieškinio padavimo. Be to, teismas iš atsakovo priteisė 160,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę D. V.. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji gauna nedideles, bet pastovias pajamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra darbingas ir nepilnamečiam vaikui privalo teikti išlaikymą - 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir, vadovaujantis CK 3.200 str., iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teisme dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti išlaikymą E. V. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas tinkamai neįvertino jo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą po 250 Lt į mėnesį. Šiuo metu jis nedirba, jokių pajamų negauna, gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Šeimoje dirba tik jo tėvas, gaunantis į mėnesį 600 Lt pajamas. Atsižvelgiant į bylos duomenis, ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė, negu jo. Ieškovė nurodo, jog vaikui išlaikyti reikia 600 Lt. Teismas, nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, neteisingai paskirstė tėvams tenkančią prievolės dalį ir tai prieštarauja CK 3.192 str. 2 d. numatytam proporcingumo principui.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovas nesutinka su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo E. V., gimusiai 2007 m. liepos 5 d.
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Atsakovas A. M. sutinka teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. V., bet ginčija priteistą išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškė, kad sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 150 Lt į mėnesį, o daugiau mokėti negali, nes neturi darbo. Iš pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos(b.l. 157) matyti, kad apeliantas pajamų neturi, o Panevėžio darbo biržos pažyma(b.l. 155) patvirtina, kad tik 2008 m. jis buvo registruotas darbo biržoje ir yra gavęs nedarbo draudimo išmoką. Įrodymų, kad atsakovas gauna kokias nors kitas pajamas byloje nėra. Nekilnojamojo turto jis neturi(b.l. 136). Ieškovė nekilnojamojo turto taip pat neturi(b.l. 168). Ji nedirba ir yra registruota darbo biržoje, gauna 315 Lt nedarbo draudimo pašalpą ir 91 Lt pašalpą vaikui (b.l. 169-170). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, kuri gauna nedideles, bet pastovias pajamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 -04-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05- 26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tokiu būdu, sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005m. birželio 23d. nutarimas Nr.54, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo darbinė veikla liudija, kad jis, būdamas darbingas, vengia pastovesnio darbo, turėti darbinių pajamų ir jo bloga turtinė padėtis negali būti pagrindu priteisti tokio dydžio išlaikymą, kuris neužtikrintų būtinų vaiko poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui 300 Lt kas mėnesį teikti negali. Atsakovas, būdamas darbingas, esantis jauno amžiaus (gim. 1982 m.), turi galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų, iš kurių gali teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą privalo teikti abu tėvai, išlaikymo suma sudarytų 500 Lt į mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši suma akivaizdžiai nėra didelė ir yra mažesnė negu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikomas reikalingu vaiko išlaikymo dydis, tačiau galėtų užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas bei jo poreikių tenkinimą.
CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaiko teisė į išlaikymą, o tuo pačiu ir tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsiranda nuo vaiko gimimo dienos ( CK 3.137 str. 3 d. ). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis, pagrįstai iš atsakovo priteisė 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo jo dukters E. V. gimimo 2007 m. liepos 5 d. iki ieškinio pateikimo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto A. M. priteistina 4,05 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. (CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M. 4,05 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.