Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. rugpjūčio 16 d., 6 vai. 50 min., Varėnos r. sav., kelyje Pirčiupiai-Eišiškės I-ame kilometre, vairavo transporto priemonę, Volkswagen JETTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,75 promilių girtumo laipsnis), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nutarimo argumentais, jog byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia apelianto kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Duomenys abejotini, Institucija suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji pagal ATPK privalo įrodyti (pateikti įrodymus), jog asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, o kitų neabejotinų įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje buvo betarpiškai

apklaustas pats policijos pareigūnas Ž. S., kuriam buvo rodomi alkotesterio antgaliai (neoriginalus antgalis (su įpakavimu) bei originalus antgalis). Būtent Ž. S. kategoriškai patvirtino, jog naudojami tokie pat antgaliai, t. y. tiek neoriginalūs, ant kurių įpakavimo nėra jokių simbolių (atžymų), bei originalūs, kurie iš esmės skiriasi (yra kitokios formos), jis tik negalėjo nurodyti, koks antgalis buvo naudojamas nagrinėjamu atveju, tačiau neneigė ir pripažino, jog galėjo būti naudojamas ir neoriginalus antgalis. Byloje pateikti alkotesterio „Lion Alcometer 500“ gamintojo raštiški patvirtinimai bei šio alkotesterio naudojimo instrukcija, kurioje aiškiai nurodyta, jog naudojant neoriginalius antgalius, alkotesterio parodymai gali būti iškraipomi (netikslūs). Akivaizdu, jog šiuo atveju abejonės dėl naudotų alkotesterių antgalių nėra panaikintos, priešingai jos yra pripažintos paties Institucijos pareigūno Ž. S.. Tuo tarpu visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį verdiktą ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti pažeidimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubia pro reo). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismui 2013-12-20 nutartyje nurodžius, jog yra pakankamai duomenų, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, apylinkės teismas, priimdamas naują nutarimą, jau ir negalėjo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų, t. y. vertino juos taip, kaip nurodyta minėtoje nutartyje, o ne pagal vidinį įsitikinimą, nenustatinėjo kitokių svarbių bylai aplinkybių (pvz., prieštaravimų, susijusių su Ž. S. parodymais ir Institucijos pateiktais įrodymais, dėl alkotesterių antgalių), todėl nutarimą priėmė, nepašalinęs abejonių dėl aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Kadangi byloje jau išnaudotos visos galimybės gauti kitus, abejonės nekeliančius duomenis dėl A. A. padaryto pažeidimo, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla nutraukta pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. normą.

Motyvuojamoji dalis

A. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302u str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo neigia ir nurodo, kad teismas išvadas dėl jo kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą grindė neteisėtais įrodymais (netiksliais alkotesterio parodymais ir neįgalioto asmens surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. A., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. A. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl techninių priemonių, nustatant A. A. girtumą, tikslumo ir patikimumo buvo išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme. A. A. 2013-08-16, 6 vai. 53 min., 0,75 promilių girtumas buvo nustatytas alkoholio kiekio

matuokliu „lion alcometer 500“, testo Nr. 0574. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. nurodo, kad toks tikrinimas yra policijos <...> pareigūnų,<...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <...>, yra neblaivus (girtas). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1240278 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas A. A. girtumas, patikros metu buvo tinkamas naudoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnas Ž. S., tikrinęs apelianto alkoholio kiekį, buvo supažindintas su alkoholio kiekio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija ir buvo išlaikęs įskaitą. Kad A. A. patikros metu Ž. S. laikėsi matavimo prietaiso „lion alcometer 500“ naudojimosi taisyklių, patvirtina jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad prieš tikrinant A. A. neblaivumą, jo buvo paklausta, ar jis yra vartojęs alkoholio. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Ž. S. patvirtino, kad prieš tikrindamas girtumą klausė A. A., ar jis vartojo alkoholio, ar rūkė, šis jam atsakė, kad alkoholio nevartojo, vėliau sakė, kad vartojo iš vakaro, ar sakė, kad rūkė, neprisimena. Taigi darytina išvada, kad alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu A. A. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam nustatytu 0,75 promilės girtumu sutiko, tai patvirtindamas savo parašu, taip pat pirminiame paaiškinime nurodęs, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi. Pažymėtina, kad įvairios versijos ir interpretacijos dėl nepatikimų alkotesterio parodymų buvo iškeltos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kur teismas, tenkindamas visus gynybos reikalavimus, išnaudojo visas procesines galimybes apelianto nurodytiems prieštaravimams pašalinti, neaiškumams išspręsti –buvo apklausti visi bent kiek bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos turėję liudytojai, išreikalauti visi būtini dokumentai, todėl apelianto argumentai, kad teismas bylą ištyrė neobjektyviai yra absoliučiai nepagrįsti. Vien tik tai, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė apeliantui nepalankias išvadas, nėra pagrindas teigti, jog teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas.

Apeliantas alkotesteriu gautų duomenų nepatikimumą grindžia ir tuo, kad matuojant jo neblaivumą galėjo būti naudotas neoriginalus (A. A. nurodo, kad jo neblaivumas buvo tikrintas apvaliu antgaliu, be jokių atžymų) alkotesterio vienkartinis oro mėginio paėmimo antgalis, dėl ko galėjo būti iškraipyti gauti rezultatai. Šiems argumentams pagrįsti, apygardos teismo vertinimu, visiškai nepagrįstai remiamasi policijos pareigūno Z. S. teisme duotais parodymais, kuriuos apeliantas savaip aiškina ir subjektyviai vertina. A. A. skunde teigiama, kad minėtas policijos pareigūnas, apklausiamas teisme, kategoriškai teigė, jog darbe naudojami ir neoriginalūs alkotesteriu antgaliai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas, atlikęs apelianto neblaivumo patikrinimą, teisme nurodė, jog neprisimena, kurį iš antgalių šiuo konkrečiu atveju naudojo, jie būna apvalūs ir didesni, su kojelėm, jie turi būti sterilūs, supakuoti, antgalius jiems išduoda. Taigi tokie policijos pareigūno parodymai tikrai nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl neoriginalaus antgalio panaudojimo galimybės, tuo labiau, kad byloje esanti Institucijos pateikta medžiaga patvirtina, jog policijos patrulių naudojami alkoholio kiekio matuokliai ir jų sudėtinės detalės yra originalios, įsigytos įstatymų nustatyta tvarka iš oficialių matavimo prietaisų platintojų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog lygaus vamzdelio formos antgaliai yra seno pavyzdžio, dabar gamintojas yra pakeitęs antgalių formą, tačiau abiejų rūšių antgaliai yra skirti alkotesteriams „lion alcometer 500“ ir jie neturi įtakos rezultatų tikslumui ir patikimumui (b. 1. 63-77). Vertinant apelianto keliamą versiją dėl neoriginalaus alkoholio matuoklio antgalio panaudojimo, svarbu pažymėti ir tai, jog naudojant ne konkrečiam alkoholio kiekio matuokliui skirtu vienkartiniu antgaliu, prietaisas yra mechaniškai sugadinamas. Taigi A. A. apeliacinio skundo motyvai dėl netikslių alkotesterio parodymų yra motyvuotai paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos

analize, jų viseto įvertinimu, ir aukštesniojo teismo vertinami kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skundo argumentai, kad jokia ATPK teisės norma nenumato, jog Institucija, surašiusi netinkamą administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę surašyti kitą (dar vieną) protokolą, o teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, kuomet yra du galiojantys administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl to paties įvykio, pažeidė ATPK 7 str. 2 d. numatytą teisėtumo reikalavimą, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ATPK 280 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra protokolas surašytas ar yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo grąžino iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kadangi nustatė esminį procesinį pažeidimą – administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neįgalioto asmens, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitiko įstatymo reikalavimų, ir šio pažeidimo pats teismas negalėjo ištaisyti. Taigi naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. A. buvo surašytas pagrįstai, siekiant ištaisyti padarytus procesinius pažeidimus, o ankstesnis administracinio teisės pažeidimo protokolas neteko galios, todėl skundo argumentai dėl dviejų galiojančių administracinių teisės pažeidimų protokolų, nėra teisingi.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.