Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios R. S. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria R. S., kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su kitais asmenimis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 4420 g. miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, po ko 2014 m. gegužės 9 d., apie 01.00 val. dalį – labai didelį kiekį ne mažiau kaip 120 g. miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, R. S. kartu su R. A. automobiliu „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (prancūziški numeriai), gabeno iki pastato, esančio Savanorių pr. 3, Vilniuje, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kuomet R. S. sulaikymo metu išmetė rankinę, kurioje buvo 120 g. miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kitą labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 800 g. miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, ji R. S. kartu su R. A. ir M. A. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gegužės 9 d., kai apie 02.20 val., atliktos kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, likusią dalį – labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 3500 g. miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, ji – R. S. kartu su R. A. ir M. A. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gegužės 9 d., kai apie 04.45 val., atliktos kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos heroino, t. y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad neteisėtai, neturėdama leidimo iki 2014 m. gegužės 9 d. 4.45 val. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 10 pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 12-o kalibro lygiavamzdžių B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, ir 20 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7i62x2S) šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų (pistoletų ir pistoletų kulkosvaidžių), t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

R. S. sulaikyta 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kuris vėliau buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje kaltinamosios R. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad R. S. padarė jai inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo A. B. parodymai, apžiūros ir kratos protokolai, specialisto išvados, iš dalies ir pačios suimtosios parodymai ir kiti bylos duomenys. Kiek šie duomenys patikimi ir teisingi, ir, ar kaltinamoji iš tikrųjų padarė šias veikas, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajai buvo pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog būdama laisvėje ji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to konstatuojant, jog paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tokia apygardos teismo išvada yra pagrįsta tik iš dalies.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamu pagrindu skirti ar pratęsti suėmimą, jei iš minėtų duomenų galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

R. S. kaltinama padarius apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikų, buvo registruota darbo biržoje, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pažyma, kad ji turi sveikatos sutrikimų (epilepsija, depresija), jai reikalingas gydymas. Šie duomenys neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos socialiniai ryšiai yra silpni. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie jos turimus ryšius užsienyje. Taigi šiuo atveju baudžiamojo įstatymo numatyta kaltinamajai R. S. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad būdama laisvėje R. S., vengdama teismo proceso ir gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo terminas kaltinamajai R. S. pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nepagrįstai.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji R. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

R. S. kaltinama tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji yra teista dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, teistumas neišnykęs. Šioje byloje ji kaltinama iš esmės analogišku nusikaltimu, padarytu bendrininkų grupe, kratų metu pas ją rasti itin dideli kiekiai (apie 4420 g.) narkotinių medžiagų, ji niekur nedirbo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji lėšų pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos, o tai suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad būdama laisvėje ji gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Byloje nustatytas kaltinamosios R. S. polinkis nusikalsti neleidžia spręstis, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Dėl to vien tik sumokėtas gana didelis užstatas, nesant jokių kitų kaltinamosios teigiamą asmenybę charakterizuojančių duomenų, nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Procesinės prievartos priemonės skiriamos, atsižvelgiant į asmeniui inkriminuojamos veikos pavojingumą, jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į šiomis priemonėmis siekiamus tikslus ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas individualias aplinkybes, dėl to nagrinėjamoje byloje kitiems kaltinamiesiems parinktos kitokios procesinės prievartos priemonės savaime nereiškia, kad analogiška priemonė turėtų būti taikoma ir R. S..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apygardos teismas, siekdamas sulaikyti kaltinamąją R. S. nuo naujų visuomenei itin pavojingų nusikalstamų veikų darymo, pagrįstai pratęsė paskirto suėmimo terminą dar trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo būtinosios sąlygos buvo (už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinama R. S., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti dėl anksčiau nurodytų priežasčių), kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamosios R. S. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.