Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuotieji asmenys – antstolė E. M., L. R. ir L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

8. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1997 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo, mirties liudijimo, 1997-11-07 kopijas, siekdama pagrįsti, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. manė, jog jos ir skolininko santuoka yra nutraukta. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantė nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikti įrodymai reikalingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės teikiamus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su byloje esančiais įrodymais.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo 9 vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš skolininko L. R.. Vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojai UAB „Gelvora“ iš skolininko L. R., 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko L. R. sutuoktinės L. R. gaunamas pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus, išskaičiuojant ½ dalį gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Patvarkymu antstolė informavo skolininką, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus sutikimo, antstolė 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojams ir skolininko sutuoktiniui per vieną mėnesį nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė, todėl antstolė 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Išieškotoja UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesiaiškino bylos aplinkybių, pasitikėjo pateiktu faktų deklaravimu, nekvietė apeliantės į teismo posėdį, kuriame ji galėjo duoti reikiamus paaiškinimus, t. y. paaiškinti ir pateikti įrodymus, kad apeliantė su L. R. negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu jis pripažintas nežinia kur esančiu, (duomenys neskelbtini) L. R. pripažintas mirusiu ir išduotas mirties liudijimas. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad santuoka nutrūkusi.

13. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantės į teismo posėdį kviesti pirmosios instancijos teismas neprivalėjo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, kuri pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.

14. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, iš turimų duomenų – vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatė, kad skolininkas L. R. ir L. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II tomo, lapai 9, 18). Duomenų apie galiojančias skolininkės ir sutuoktinio vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II tomo 19 lapas).

16. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

17. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi sutuoktinių gaunamos pajamos yra priskirtinos bendrai jungtinei nuosavybei, todėl abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendros, t. y. sutuoktinis gali pretenduoti į savo sutuoktines gaunamų pajamų, kaip jam priklausančio turto, dalį (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalis).

18. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje konstatavęs, kad santuoka tarp L. R. ir L. R. nėra nutraukta, vedybinė sutartis nėra sudaryta, kitaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pagrįstai sprendė, kad skolininko L. R. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. R., sudaro ½ dalis sutuoktinės L. R. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus.

20. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus duomenis ir įrodymus, taip pat teismas pats išsireikalavo papildomus duomenis (CPK 179 straipsnio 2 dalis), kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu L. R. pripažintas nežinia kur esančiu. (duomenys neskelbtini) gyventojų registre buvo įregistruotas faktas apie L. R. mirtį, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo L. R. paskelbtas mirusiu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas mirties įrašas (akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo panaikintas (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. R. buvo paskelbtas mirusiu. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties pagrindu buvo anuliuotas Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis L. R. bylos nagrinėjimo metu – (duomenys neskelbtini) – mirė.

21. Pažymėtina, kad iš Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl sprendimo paskelbti jį mirusiu panaikinimo, byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta jo sutuoktinė (apeliantė) L. R., kuri minėtame teismo posėdyje dalyvavo kartu su savo atstove A. Z.. L. R. atstovė byloje nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui. Minėtos aplinkybės rodo, kad apeliantė apie tai, kad sutuoktinis yra gyvas nuo (duomenys neskelbtini) žinojo, taip pat turėjo suprasti, kad jų santuoka yra galiojanti ir nėra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dėl sutuoktinio mirties. Visą laikotarpį iki šios bylos nagrinėjimo nei apeliantė, nei skolininkas nėra kreipęsi dėl santuokos nutraukimo, todėl jų santuoka iki (duomenys neskelbtini) (sutuoktinio L. R. mirties) buvo galiojanti, sutuoktiniai nėra pakeitę įstatymų nustatyto turto teisinio režimo kitais būdais.

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą, neturėjo visų duomenų, tačiau iš esmės papildomi duomenys apeliacinėje instancijoje patvirtina, kad santuoka L. R. ir L. R. iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo nutraukta, jokių kitų pagrindų, numatytų CK 3.100 straipsnyje nebuvo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininko L. R. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. R., sudaro ½ dalis sutuoktinės L. R. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.