Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K.-N. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas.

5. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-4, kuriuo pareiškėjai pritaikytos paramos neskyrimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos bei nutrauktas projekto administravimas, taip pat dėl Rašto Nr. BRK-222, kuriuo apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota, Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Agentūros veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. R. K.-N. 2013-04-25 Švenčionių VVG pateikė Vietos projekto paraišką pagal Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ vietos plėtros strategijos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai/kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – Paraiška), kuria prašė 100 000 Lt paramos projektui „Edukacinio centro „Amatų būtovė“ sukūrimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti. Nurodė, kad viena iš remiamų veiklos sričių – tradicinių amatų puoselėjimas ir tradicinių amatų centrų plėtra bei kad kartu su paskutiniuoju mokėjimo prašymu pateiks tradicinių amatų (kepimo, žvakininkystės, siūlų dažymo, siuvinėjimo ir mezgimo) tautinio paveldo produktų sertifikatus (Paraiškos III dalies 3, 4, 5 ir 7 punktai, IX dalies 22 punktas). Be kita ko, įsipareigojo raštu pranešti Švenčionių VVG apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, negalėdama vykdyti veiklos dėl svarbių priežasčių, užtikrinti Projekto veiklos tęstinumą, o apie minėtas svarbias priežastis nedelsdama pranešti Švenčionių VVG ir pateikti jas patvirtinančius dokumentus (Paraiškos XI dalies 17.3 ir 17.19 punktai).

6.2. Agentūros direktoriaus 2013-10-03 įsakymu Nr. BR1-1045 Projekto vykdymui skyrė 100 000 Lt paramos. Agentūra 2015-01-27, 2015-05-19 ir 2015-07-24 pareiškėjai pagal jos teiktus mokėjimo prašymus išmokėjo, atitinkamai, 8 289,68 Eur, 10 626,88 Eur ir 3 877,04 Eur (iš viso 22 793,60 Eur) paramos.

Dėl skundo teismui padavimo termino

8. Nustatyta, kad Agentūra Sprendimą Nr. SKP-4 priėmė 2016-01-08, pareiškėją apie šį sprendimą Raštu Nr. BRK-222 informavo 2016-01-13, o skundą teismui pareiškėja pateikė 2016-03-24, t. y. praleidusi ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Kita vertus, tokį vėlavimą iš esmės nulėmė tai, kad Sprendime Nr. SKP-4 buvo nurodyta galimybė jį skųsti Ministerijai, o pastaroji 2016-03-02 Raštu Nr. 3IN-266(8.1) pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, konstatavusi, kad dalyvavo Sprendimo Nr. SKP-4 priėmime. Nurodytos su skundo padavimu susijusios faktinės aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, patvirtina, kad, siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir nuginčyti Sprendimą Nr. SKP-4, pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga, sąžininga, atidi ir aktyvi. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-4

9. Pareiškėja, be kita ko, ginčija Sprendimą Nr. SKP-4 kuriuo jai pritaikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo ir dalies paramos neskyrimo sankcijos bei nutrauktas Projekto administravimas. Pareiškėjos teigimu, šis sprendimas yra nemotyvuotas, nes edukacinio amatų centro pastatas yra naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, parama buvo panaudota tinkamai ir atitiko jos skyrimo tikslus. Tuo tarpu jokie paramos administravimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato reikalavimo pateikti statybos darbų užbaigimo aktą, o teisės aktuose nustatyto tradicinių amatų sertifikavimo reikalavimo yra objektyviai neįmanoma įvykdyti. Agentūra ir Ministerija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nurodo, jog Agentūros Sprendimas Nr. SKP-4 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tinkamomis finansuoti gali būti laikomos tik tokios išlaidos, kurios yra atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų, o pagal Statybos įstatymą pastatas negali būti naudojamas, kol nėra pateiktas jo statybos užbaigimo aktas, kurio pareiškėja Agentūrai nėra pateikusi. Be to, prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus pareiškėja Ministerijai pateikė jau po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, todėl sertifikatų neišdavimo aplinkybės yra pačios pareiškėjos netinkamo veikimo ar neveikimo pasekmės. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Agentūra pagrįstai nustatė, kad su galutiniu mokėjimo prašymu nepateikdama edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo akto, taip pat tautinio paveldo produktų sertifikatų pareiškėja pažeidė paramos administravimo bei skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, ir dėl to Sprendimu Nr. SKP-4 pareiškėjai pritaikė paramos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcijas bei nutraukė Projekto administravimą.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės) ir Švenčionių VVG valdybos 2013-02-25 posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintos Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ vietos plėtros strategijos „Vietos plėtros 2009-2014 metų strategija“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai/kaimo turizmo veiklos skatinimas“ supaprastintosios specialiosios taisyklės (toliau – Specialiosios taisyklės).

11. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad paramos lėšomis gali būti finansuojamos tos su Projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, kurios yra atliktos ne tik siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Projekto tikslus bei uždavinius ir Paraiška prisiimtus įsipareigojimus, bet ir laikantis su tuo susijusioms veikloms nustatytų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, jog nuostata, kad Projekto investicijos turi būti atliktos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, negali būti aiškinama siaurai, t. y. taip, kad paramos gavėjas turi vykdyti tik tuos reikalavimus, kurie yra įtvirtinti konkrečią paramos programą, priemonę ar veiklą bei jos finansavimą ir administravimą reglamentuojančiuose nacionaliniuose ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktuose. Priešingai, pastaruosiuose nustatytų reikalavimų negalima vertinti atsietai nuo viso kito teisinio reguliavimo, ypač to, kuris reguliuoja specifinius teisinius santykius, tokius, kaip statyba, teritorijų planavimas, leidimų ir licencijų išdavimas ir t. t. Taigi kiekvienu atveju paramos gavėjai privalo laikytis tiek programos, priemonės ar veiklos, kuriose dalyvauja, administravimo taisyklių, tiek dalyvaujant jose atsirandančius specifinius teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

12. Agentūra Sprendimu Nr. SKP-4 pareiškėjai taikomas paramos neskyrimo ir susigrąžinimo sankcijas, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad kartu su galutiniu mokėjimo prašymu bei galutine Projekto įgyvendinimo ataskaita pareiškėja nepateikė edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo dokumentų, todėl šis pastatas negalėjo būti naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, o nevykdydama Projekte numatytos veiklos, pareiškėja negali pasiekti jame nustatytų tikslų ir uždavinių.

13. Iš Paraiškoje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja paramos prašė Projekto, kurio įgyvendinimo metu turėjo būti pastatytas edukacinio amatų centro pastatas, skirtas paslaugoms, susijusioms su tradicinių amatų puoselėjimu, teikti, įgyvendinimui. Taigi Projekto tikslai ir uždaviniai bei juo pareiškėjos prisiimti įsipareigojimai gali būti laikomi įvykdytais tik tuo atveju, jei Projekte numatytas edukacinio amatų centro pastatas yra pastatytas, užregistruotas ir jį galima naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamai, statybos teisiniai santykiai yra sureglamentuoti Statybos įstatymu (2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1713 redakcija), kuriame nustatyta, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą (24 straipsnio 1 dalis). Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies norma yra įtvirtinta, kaip statinio naudotojo pareiga. Iš šių Statybos įstatymo nuostatų matyti, jog neypatingas negyvenamosios paskirties pastatas teisėtai pagal paskirtį (šiuo atveju teikti su tradicinių amatų puoselėjimu susijusioms paslaugoms) gali būti naudojamas tik statinio naudotojui įvykdžius statinio statybos užbaigimo procedūras, t. y. VTPSI išdavus statybos užbaigimo aktą, o šios pareigos neįvykdžius – statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į šias Statybos įstatymo nuostatas bei į aukščiau pateiktą su paramos pagal pareiškėjos pateiktą Paraišką administravimu susijusį teisinį reguliavimą, pareiškėjos argumentai, kad teisės aktai nenumato reikalavimo pateikti statybos darbų užbaigimo akto, atmestini, kaip nepagrįsti.

14. Byloje nustatyta, kad 2015-08-10 su galutiniu mokėjimo prašymu bei galutine Projekto įgyvendinimo ataskaita pareiškėja edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo dokumentų nepateikė ir tik Agentūrai elektroniniu laišku dėl šių duomenų pateikus papildomą paklausimą pareiškėja 2015-11-13 pateikė VTPSI 2015-11-11 išduotą pažymą Nr. PASS-00-151111-01254 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių bei 2015-11-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/1726110 apie edukacinės paskirties pastato įregistravimą. Matyti, jog šie dokumentai buvo išduoti gerokai vėliau nei baigėsi Projekto įgyvendinimo terminas. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, VTPSI pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra išduodama kaip pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigtą statyti ar rekonstruoti neypatingą statinį ir daiktines teises į jį. Todėl pareiškėjos 2015-11-13 Agentūrai pateikti dokumentai nepagrindžia edukacinio amatų centro pastato statybos užbaigimo ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį Statybos įstatymo 40 straipsnio prasme. Tuo tarpu tinkamas statybos baigimą patvirtinantis dokumentas – Projekte numatyto edukacinio amatų centro statybos užbaigimo aktas – VTPSI pareiškėjai buvo išduotas tik 2016-07-18, t. y. praėjus metams nuo tada, kai Projektas turėjo būti baigtas įgyvendinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Agentūra Sprendime Nr. SKP-4 pagrįstai konstatavo, kad edukacinio amatų centro pastatas pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. po 2015-08-10, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir dėl to negalėjo būti pasiekti Projekte nustatyti tikslai ir uždaviniai, bei už tai taikė paramos neskyrimo ir susigrąžinimo sankcijas.

15. Agentūra Sprendimu Nr. SKP-4 pareiškėjai paramos neskyrimo ir paramos susigrąžinimo sankcijas taip pat pritaikė už tai, kad pareiškėja neįvykdė Paraiška prisiimto įsipareigojimo kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikti tradicinių amatų (kepimo, žvakininkystės, siūlų dažymo, siuvinėjimo ir mezgimo) tautinio paveldo produktų sertifikatus. Ginčo dėl to, kad šių tautinio paveldo produktų sertifikatai nebuvo pateikti kartu su galutiniu mokėjimo prašymu byloje nėra, tačiau pareiškėja motyvuoja, kad šio reikalavimo objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Pareiškėjos teigimu, tautinio paveldo produktų sertifikatai jai nebuvo išduoti, nes ji nebuvo žinoma konkrečiame regione, neturėjo dalyvavimo parodose, mugėse ir kituose renginiuose patirties, tačiau šių reikalavimų pareiškėja ir negalėjo atitikti, kadangi tik įgyvendinusi Projektą planavo pradėti naują tradicinių amatų puoselėjimo veiklą. Šie pareiškėjos argumentai vertinti kritiškai, kadangi, teikiant Paraišką reikalavimas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikti tautinio paveldo produktų sertifikatus pareiškėjai buvo žinomas ir ji įsipareigojo šį reikalavimą įvykdyti (žr. Paraiškos III dalies 4 punktą ir IX dalies 22 punktą). Iš Paraiškoje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad Projekto įgyvendinimui buvo numatytas 2 metų laikotarpis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis laiko tarpas buvo pakankamas imtis su numatomos vykdyti amatų puoselėjimo veiklos produktų sertifikavimu susijusių veiksmų (ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-05-21 nutarimu Nr. 529 patvirtinto Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų atestavimo ir prašymų sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas ir atestuoti tradicinių amatų meistrus nagrinėjimo tvarkos aprašo 11–13 punktuose įtvirtintus sertifikavimo procedūrų terminus), tačiau pareiškėja visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį tokių veiksmų nesiėmė ir į Ministeriją dėl lietinių žvakių, plikytos duonos, servetėlių (pagal 2 atskiras sertifikavimo pozicijas), staltiesių, pirštinių, kojinių, puošybos detalių ir vilnonių verpalų sertifikavimo pirmą kartą kreipėsi tik 2015-08-18 prašymu, t. y. jau pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Tokį savo delsimą pareiškėja Švenčionių VVG pateiktame 2015-08-10 rašte paaiškino aplinkybe, kad Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos posėdžiai vasarą nevyksta, nurodė, kad Paraiškoje nurodytus produktus sertifikuos 2015 m. lapkričio mėnesį, tačiau pakartotinį prašymą sertifikuoti tautinio paveldo produktus Ministerijai pateikė tik 2015-11-20. Agentūrai 2015-11-13 teiktame paaiškinime pareiškėja nurodė šių įsipareigojimų neįvykdžiusi dėl to, kad nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio sirgo, lankėsi pas gydytojus ir buvo nedarbinga, negalėjo vykdyti individualios veiklos bei pateikti visos praktinės medžiagos su produktais sertifikavimui. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nevykdė Specialiosiose taisyklėse (taip pat Paraiškoje) įtvirtinto reikalavimo informuoti apie bet kokius su Projekto vykdymu susijusius pasikeitimus ir (ar) aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės vykdyti Projekte numatytos veiklos, nebuvo aktyvi, neveikė kaip apdairi, sąžininga ir atsakinga paramos gavėja. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad tautinio paveldo produktų sertifikatai pareiškėjai nebuvo išduoti ne tik dėl tos priežasties, kad pareiškėjos gaminiai nėra žinomi jos gyvenamosios vietovės apylinkėse, regione ar kad su savo gaminiais, kuriuos pateikė sertifikuoti, pareiškėja nedalyvauja mugėse ar parodose, kituose renginiuose, bet ir dėl to, kad pareiškėjos pateiktų produktų raštai, spalvos ir jų deriniai neatitiko tradicinių liaudies meno kūrinių raiškos, žvakės buvo nekokybiškos, netolygiai išlietos, natūraliam siūlų dažymui trūko specifinių šio amato žinių, o aprašytas plikytos duonos gamybos būdas neatitiko tautinio paveldo produkto atitikties specifikacijos, t. y. dėl to, kad pareiškėjos pateiktų produktų pavyzdžiai iš esmės neatitiko tautinio paveldo produkto sampratos. Šios aplinkybės (išskyrus puošybos detales, kurioms 2016-12-15 išduotas tautinio paveldo produkto sertifikatas Nr. 00807) dar kartą konstatuotos 2016-11-25 įvykusio Ministerijos Sertifikavimo komisijos posėdžio metu (žr. 2016-12-06 posėdžio protokolą Nr. 8D-607(5.50)). Visa tai tik patvirtina išvadą, kad pareiškėja Projekto įgyvendinimo laikotarpiu neveikė kaip atsakinga paramos gavėja ir naudotoja.

16. Atitinkamai, nustačius, kad iki Projekto įgyvendinimo pabaigos pareiškėja neįvykdė reikalavimo gauti ir pateikti tautinio paveldo produktų sertifikatus (negavo ir nepateikė nė vieno), laikytina, kad pareiškėja negalėjo vykdyti pagrindinės Projekto veiklos – tradicinių amatų puoselėjimo, todėl negalėjo pasiekti Projekto tikslo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Agentūra Sprendimu Nr. SKP-4 pagrįstai pareiškėjai pritaikė išmokėtos 22 793,60 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir 5 812,92 Eur paramos sumos neskyrimo sankciją bei nutraukė Projekto administravimą. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo šį Agentūros sprendimą panaikinti. Taip pat atmestinas pareiškėjos prašymas įpareigoti Agentūrą išmokėti 5 812,92 Eur paramos sumą.

Dėl Agentūros Rašto Nr. BRK-222 ir Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1)

18. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2013-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-327/2011; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS146-201/2009, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).

19. Pareiškėja teismo prašo panaikinti Agentūros Raštą Nr. BRK-222. Nustatyta, kad šiuo raštu Agentūra tik informavo pareiškėją apie tai, kad Sprendimu Nr. SKP-4 jai buvo pritaikytos išmokėtos paramos susigrąžinimo ir jos neskyrimo sankcijos bei nutrauktas Projekto administravimas. Vadinasi, Agentūros Raštas Nr. BRK-222 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.

20. Taip pat pareiškėja teismo prašo panaikinti Ministerijos Raštą Nr. 3IN-266(8.1), kuriuo buvo informuota apie tai, kad Ministerija nenagrinės jos skundo dėl Agentūros veiksmų. Pagal Administravimo taisyklių 216 punktą pareiškėja formaliai turėjo teisę ginčyti minėtą Ministerijos raštą, tačiau iš jos skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja nesiekia jos skundo išnagrinėjimo Ministerijoje (reikalavimo įpareigoti Ministeriją atlikti kokius nors veiksmus neformuluoja). Priešingai, skundu pareiškėja siekia, kad tarp jos ir Agentūros kilęs ginčas teisme būtų išnagrinėtas iš esmės. Atitinkamai, teismui šioje byloje išsprendus Agentūros Sprendimo Nr. SKP-4 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1) vertinimas būtų savitikslis ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų.

21. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos skundą dėl Agentūros Rašto Nr. BRK-222 negalėjo būti pradėtas, šioje byloje nėra argumentų, pagrindžiančių Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1) vertinimą kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl bylos dalis dėl Agentūros Rašto Nr. BRK-222 ir Ministerijos Rašto Nr. 3IN-266(8.1) nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 101 straipsnio 1 punktas).

22. Netenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 34 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atnaujinti terminą skundui paduoti.

Bylos dalį dėl prašymų panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-13 raštą Nr. BRK-222 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-03-02 raštą Nr. 3IN-266(8.1) nutraukti.

Likusią pareiškėjos R. K.-N. skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.