- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-1634-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01800-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. B.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – L. B., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. AD5-784 (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) atlikti pakartotinį patikrinimą sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl galbūt neteisėtu kirtimu padarytos žalos aplinkai nustatymo ir apskaičiavimo, dalyvaujant sklypo savininkui V. B..
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei L. B. nuosavybės teise priklauso 6 ha miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k. (toliau – Sklypas). Paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas jiems 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. AD5-12290 pranešė apie atliekamą tyrimą pagal skundą, todėl Sklype 2023 m. liepos 4 d. 10 val. bus atliekamas patikrinimas, kuriame prašė dalyvauti ir pateikti turimus žemės sklypų dokumentus. Pabrėžė, jog nurodytą dieną dėl objektyvių priežasčių jie negalėjo dalyvauti patikrinime. Teigė, kad iš Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo gavo 2023 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. AD5-18054 ir 2023 m. liepos 28 d. neplaninio patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) 312 miško kvartale, sklypuose Nr. 323, 327, 324, 325, 337, 338, 2,6 ha plote, iškirstas miškas plynai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 6 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių reikalavimus, kadangi Valstybinė miškų tarnyba tokiam kirtimui leidimo nėra išdavusi. Nurodė, kad taip pat buvo gautas ir pasiūlymas gera valia atlyginti 89 162,64 Eur žalą, padarytą aplinkai. Paaiškino, kad nesutiko su tokiu pasiūlymu, todėl 2024 m. sausio 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas nesutikimo motyvus bei prašydamas sudaryti kompetentingą komisiją iškirstų medžių kelmų teisingam ir sąžiningam permatavimui bei realiai žalai nustatyti. Taip pat prašė sudaryti galimybę šiame patikrinime dalyvauti ir pačiam miško savininkui. Tačiau jo prašymas ginčijamu Sprendimu buvo atmestas. Akcentavo, kad, pagal Miško kirtimų taisykles, tikrinamas ūkio subjektas arba jo atstovas turi teisę dalyvauti patikrinime, teikti savo nuomonę bei paaiškinimus dėl jo vykdymo ir pasirašyti patikrinimo aktą. Todėl patikrinimo atlikimas, nedalyvaujant ūkio subjektui, yra neteisėtas ir šiurkščiai pažeidžiantis jo teises, nebent būtų nustatyta, kad tikrinamas asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vengia patikrinimo.
Pareiškėjas pabrėžė, kad patikrinimo atlikimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 4 d., dėl pablogėjusios sveikatos lankėsi pas gydytojus ir jam buvo paskirtas lovos režimas. Dėl šios priežasties jis mano, kad egzistuoja pagrįsta priežastis Sprendimui panaikinti. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui atsisakius atlikti pakartotinį patikrinimą ir nesudarius galimybės jam dalyvauti patikrinime, jis neteko realios galimybės ir teisės ginčyti 2023 m. liepos 28 d. neplaninio patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų faktinių aplinkybių bei 2023 m. spalio 4 d. žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dydžio teisingumo ir pagrįstumo. Jo teigimu, siekiant nustatyti, ar žalos aplinkai dydis buvo apskaičiuotas teisingai, būtina atlikti vertinimą patikrinimo vietoje – Sklype, atsižvelgiant į 2024 m. sausio 7 d. prašyme išdėstytus argumentus. Jų pagrindu reikėtų įvertinti, ar pagrįstai į atlygintinos žalos dydį buvo įtraukti:
1. medžiai, augę elektros oro linijų apsaugos zonose;
2. medžiai, augę prie kolektyvinių sodų „(duomenys neskelbtini)“ tvoros ir dėl pavojingo pasvirimo kėlę grėsmę tvorai ar šalia esantiems statiniams;
3. medžiai, augę kelio į minėtą sodų bendriją apsaugos juostoje ir kėlę pavojų eismo saugumui;
4. medžiai, pažeisti šakninės pinties grybų;
5. vėjo ar sniego nulaužti medžiai.
Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tikrinamas ūkio subjektas turi teisę dalyvauti patikrinime ir teikti raštiškus paaiškinimus, tačiau šia teise savo nuožiūra gali ir nesinaudoti ir tuomet patikrinimas atliekamas jam nedalyvaujant. Teiginiai, kad šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl jo nedalyvavimo patikrinime, laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėjo pateiktas medicininis išrašas, kuriuo grindžiama neatvykimo priežastis (apsilankymas pas gydytoją dėl pakilusio kraujospūdžio), vertintinas kaip nepatikimas – dokumente neįskaitoma gydytojo pavardė, nors pareiškėjas turi galimybę pateikti patikimesnį įrodymą, pavyzdžiui, ekrano nuotrauką iš e. sveikatos portalo su vizito data ir aprašymu. Mano, jog net ir vertinant pareiškėjo pateiktą dokumentą kaip patikimą, pareiškėjas privalėjo iki patikrinimo ar patikrinimo dieną susisiekti telefonu su pranešime nurodytu pareigūnu. Pastebėjo, kad pareiškėjui, kaip daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų buvusiam Aplinkos apsaugos departamento darbuotojui, yra žinoma, jog patikrinimas atliekamas iki 20 darbo dienų, t. y. šiuo atveju patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. liepos 4 d. ir baigtas 2023 m. liepos 28 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – Patikrinimo taisyklės) 29.1 papunktyje nustatyta, kad tikrinamas ūkio subjektas privalo paskirti atsakingą (-us) asmenį (-is), kuris (-ie) dalyvautų atliekant patikrinimą bei bendradarbiautų su patikrinimą atliekančiu (-iais) pareigūnu (-ais). Atsakovas nesutiko ir su skundo teiginiu, kad nepermatavus iškirsto miško dalyvaujant pareiškėjui, nėra galimybės ginčyti apskaičiuotos žalos dydžio, kadangi žalos dydis ginčijamas ieškinyje dėl žalos atlyginimo, kuris bus teikiamas pareiškėjui jos neatlyginus gera valia. Pažymėjo, jog pareiškėjas pasinaudojo savo teise ir pateikė pastabas dėl patikrinimo akto, į kurias buvo išsamiai atsakyta. Pastebėjo, kad nors patikrinimo aktas nėra skundo teisme objektas, bet skunde teismui net ir nėra nurodyti pagrindai, dėl kurių patikrinimo aktas galėtų būti su klaidomis. Teigė, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.1-93, 24 punktu leidžiama tinklo operatoriui, suderinus su miško savininku, kirsti medžius esant nustatytoms taisyklėse sąlygoms, tačiau nagrinėjamu atveju elektros tinklų apsaugos juostoje pareiškėjas medžius iškirto pats, pažeisdamas nurodytas taisykles. Paaiškino, kad, gavus pareiškėjo skundą, buvo svarstoma pakartotinio patikrinimo su pareiškėju galimybė, tačiau vėliau buvo prieita prie išvados, kad tokio patikrinimo apimtis pernelyg didelė (apmatuota 649 kelmų), nėra net teorinių pagrindų abejoti patikrinimo rezultatais ir dėl ilgo termino, praėjusio nuo patikrinimo, yra rizika, kad kelmai bus pašalinti ar pakitę (rizika kyla dėl to, kad ūkio subjektai praktikoje dažnai šalina kelmus, siekdami sumažinti apskaičiuotą žalą ir padarytus pažeidimus, todėl miško kirtimų pakartotiniai patikrinimai atliekami itin retai, tik esant pagrįstų abejonių). Prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į skundą prašė jį išspręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į skundą dėl galbūt neteisėto miško kirtimo paaiškino, kad šiame procese ji nedalyvavo, miško kirtimo neorganizavo, jokių nurodymų niekam nedavė, sutuoktinis V. B. faktinio kirtimo darbų ir jų apimties su ja nederino. Pažymėjo, kad ji, pasirašydama sutikimą leidimui kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną patvirtintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 30 d. patvirtintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), sutiko tik su tais darbais ir jų apimtimis, kurie yra nurodyti šiuose dokumentuose. Akcentavo tai, kad prie 2023 m. vasario 27 d. leidimo kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtame sutikime jos parašas yra suklastotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2024 m. kovo 26 d. rašto Nr. AD5-784 pagrįstumas ir teisėtumas bei įpareigojimas atlikti veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyrius 2023 m. gegužės 31 d. – 2023 m. birželio 2 d. pagal pranešimą Nr. AD4-13273 atliko privataus miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. 312 (buvęs kvartalas Nr. 211, skl. Nr. 9, 9b, 11, 12, 13, 19, 20), (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Nustatyta, kad Sklypui yra parengtas ir Valstybinės miškų tarnybos patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, 2023 m. miško savininkui buvo išduoti šie leidimai kraštovaizdžio formavimo kirtimams:
1. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kvartalo Nr. 211, sklypų Nr. 7, 8, 12), galiojantis nuo 2023 m. sausio 1 d., kuriuo leista iškirsti 63 kietmetrius (toliau – ktm);
2. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kvartalo Nr. 321, buvusio kvartalo Nr. 211 sklypų Nr. 336, 337, 338, 339), galiojantis nuo 2023 m. vasario 27 d., kuriuo leista iškirsti 61 ktm.
Taip pat 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės miškų tarnybos suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (kvartalo Nr. 211, sklypų Nr. 7, 9, 9a, 9b, 11, 12, 13, 19). Pagal suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką leista vykdyti sanitarinį atrankinį kirtimą ir kirtimą savo reikmėms. Pagal pranešimą iškertama 24 ktm medienos.
1. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 9 pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 9P(50) 1B(50), skalsumas 0,7, plotas 0,3 ha, III miškų grupė. Pagal pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kitas miško kirtimas (savo reikmėms) ir sanitarinis atrankinis kirtimas. Medyno skalsumas po kirtimo 0,2 ir mažiau.
2. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 9b pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 10P(70) P(50) B(70), skalsumas 0,7, plotas 0,5 ha, III miškų grupė. Pagal pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kitas miško kirtimas (savo reikmėms) ir sanitarinis atrankinis kirtimas. Medyno skalsumas po kirtimo 0,2 ir mažiau. Dalis paliktų žalių, sveikų medžių (pušų) pažymėti raudonais dažais, greičiausiai kaip skirti kirtimui. Kirtavietėje yra žalių pušų šakų.
3. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 11 pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 10P(40) B(40), skalsumas 0,9, plotas 1,1 ha, III miškų grupė, miškotvarkos projekte suprojektuotas retinimo kirtimas 1 eil. 15 proc. Pagal Valstybinės miškų tarnybos suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kitas miško kirtimas (savo reikmėms). Medyno skalsumas po kirtimo 0,2 ir mažiau.
4. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 12 pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: I ardas 10P(40), skalsumas 0,7, II ardas 10L(35) B(40)K(35), skalsumas 0,4, plotas 1,3 ha, III miškų grupė, miškotvarkos projekte suprojektuotas kraštovaizdžio formavimo kirtimas 1 eil. 15 proc. Pagal leidimą kirsti mišką Nr. 12302553 sklype vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas ir pagal Valstybinės miškų tarnybos suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kirtimas savo reikmėms. Medyno skalsumas po kirtimo 0,2 ir mažiau, grupėmis likusios II ardo liepos. Dalis paliktų žalių, sveikų medžių (pušų) pažymėti raudonais dažais, greičiausiai kaip skirti kirtimui. Kirtavietėje yra žalių pušų šakų.
5. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 13 pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 9P(70) 1P(50) B40, skalsumas 0,6, plotas 0,1 ha, III miškų grupė. Pagal Valstybinės miškų tarnybos suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kitas miško kirtimas (savo reikmėms) ir sanitarinis atrankinis kirtimas. Medyno skalsumas po kirtimo 0,2 ir mažiau.
6. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 19 (leidime miškui kirsti skl. Nr. 337) pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 7J(50) 3B(50) D(50), skalsumas 0,8, plotas 1,3 ha, III miškų grupė, miškotvarkos projekte suprojektuotas kraštovaizdžio formavimo kirtimas 1 eil. 16 proc. ir trako kirtimas. Pagal leidimą kirsti mišką Nr. 2302553 vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas ir pagal Valstybinės miškų tarnybos suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas kitas miško kirtimas (savo reikmėms). Medynas plynai iškirstas apie 0,3 ha plote. Šiame sklype 2010 m. vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas (leidimo Nr. A074817) ir 2012 m. taip pat vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Kvartalo Nr. 211, skl. Nr. 20 (leidime miškui kirsti skl. Nr. 339, 338) pagal miškotvarkos projektą buvusio medyno taksaciniai rodikliai: 7J(70) 3J(50) L(60) P(50) B(50), skalsumas 0,6, plotas 1,3 ha, II miškų grupė, miškotvarkos projekte suprojektuotas kraštovaizdžio formavimo kirtimas 1 eil. 13 proc. ir trako kirtimas. Pagal leidimą kirsti mišką Nr. 12302553 vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas. Plynai iškirstos proskynos. Viena proskyna iškirsta apie 20 m pločio ir apie 50 m ilgio. Minėtos proskynos iškirstos iki Merkio upės. 2012 m. vykdytas kraštovaizdžio formavimo kirtimas (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Apžiūrą atlikę Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai 2023 m. birželio 2 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad miško kirtimai (kraštovaizdžio formavimo kirtimai) atlikti pažeidžiant Miško kirtimo taisyklių reikalavimus, tikriausiai įvykdyti neteisėti miško kirtimai, todėl tikslinga Sklype organizuoti neplaninį patikrinimą.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. birželio 13 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Miškų įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalimi bei Miškų kontrolės departamento nuostatais, patvirtintais Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-132, taip pat atsižvelgdamas į turimą informaciją ar kilusius pagrįstus įtarimus dėl veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų, surašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. SPR1-1435 dėl Miškų įstatymo ir Miško kirtimo taisyklių reikalavimų laikymosi valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)girininkijos 211 kvartalo Sklype. Patikrinimo pradžia – 2023 m. liepos 4 d., pabaiga – 2023 m. liepos 21 d.
Byloje esantis Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2023 m. birželio 14 d. raštas Nr. AD5-12290 patvirtina, kad pareiškėjas bei jo sutuoktinė L. B. šiuo raštu buvo informuoti apie tai, kad jų Sklype 2023 m. liepos 4 d. 10 val. bus atliekamas miško kirtimo patikrinimas, kuriame prašoma dalyvauti ir pateikti turimus žemės sklypų dokumentus. Taip pat buvo nurodyti pareigūno, atliksiančio minėtą patikrinimą, kontaktai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius patikrinimą baigė surašydamas 2023 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 312 kvartalo skl. Nr. 323, 324, 325, 327, 337 ir 338, 2,6 ha plote miškas iškirstas plynai. Plynam miško kirtimui Valstybinė miškų tarnyba leidimo neišdavusi. Miško savininkai turi šiuos galiojančius leidimus ir pranešimus miško kirtimams:
1. leidimus kraštovaizdžio formavimo kirtimams Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus 2023 m. vasario 27 d.;
2. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką atrankiniam sanitariniam ir kitiems kirtimams (savo reikmėms) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gruodžio 30 d.;
3. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką retinimo kirtimams Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis, specialieji miško kirtimai, kuriems priskirti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, gali būti išretinami, arba po šio miško kirtimo skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Šiuo atveju medyno skalsumas liko 0,2 ir mažiau.
1. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 312 kvartalo skl. Nr. 323, 327, 1,3 ha plote, neteisėtai, pažeidžiant Miško kirtimo taisykles, iškirstas plynas kirtimas. Iš viso IV miško grupėje iškirsta: 326 pušys, bendras tūris – 194,303 ktm; 2 beržai, bendras tūris – 0,327 ktm; 10 liepų, bendras tūris – 1,115 ktm; 5 drebulės, bendras tūris – 0,946 ktm; 1 eglė, tūris – 0,75 ktm. Iš šio kiekio atėmus tūrį, nurodytą išduotuose leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) (pušies – 34 ktm, beržo – 4 ktm, liepos – 1,115 ktm), nustatyta, kad neteisėtai iškirsta: pušies – 160 ktm, eglės – 0,75 ktm ir drebulės – 0,946 ktm medienos.
2. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 312 kvartalo skl. Nr. 324, 325, 0,7 ha plote, neteisėtai, pažeidžiant Miško kirtimo taisykles, iškirstas plynas kirtimas. Iš viso IV miško grupėje iškirstos 97 pušys, bendras tūris – 55,388 ktm, ir III miško grupėje – 76 pušys, bendras tūris – 51,311 ktm. Iš bendro kiekio atėmus tūrį, nurodytą išduotose leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai – 40 ktm, 11 ktm ir 9 ktm), nustatyta, kad IV miško grupėje neteisėtai iškirsta 46 ktm pušies medienos.
3. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 312 kvartalo skl. Nr. 337, 338, 0,6 ha plote, neteisėtai, pažeidžiant Miško kirtimo taisykles, iškirstas plynas kirtimas. Iš viso III miško grupėje iškirsti 24 juodalksniai, bendras tūris – 16,274 ktm. II miško grupėje iškirsti 105 juodalksniai, bendras tūris – 70,954 ktm, ir 3 liepos, bendras tūris – 1,568 ktm. Įvertinus išduotuose leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą kiekį (juodalksnių – 45 ktm, 11 ktm ir 5 ktm; liepų – 7 ktm), nustatyta, kad II grupės miške neteisėtai iškirsta 54 ktm juodalksnio medienos.
Miško kirtimai (kraštovaizdžio formavimo, retinimo kirtimai) atlikti pažeidžiant Miško kirtimo taisyklių reikalavimus. Įvykdyti neteisėti plyni kirtimai 2,6 ha plote (specialieji miško kirtimai, kuriems priskirti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, gali būti išretinami, arba po šio miško kirtimo skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Šiuo atveju medyno skalsumas liko 0,2 ir mažiau). Kirtimas vykdytas pažeidžiant Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671) 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus.
Į bylą pateiktu Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. AD5-18054 Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2023 m. liepos 28 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais buvo išsiųstas pareiškėjui ir jo sutuoktinei (trečiajam suinteresuotam asmeniui).
Nustatytų pažeidimų pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra. 2024 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo išsiųsti šaukimai apklausai ir protokolui surašyti. Atvykusi L. B. parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. leidime Nr. (duomenys neskelbtini) jos parašas neva yra suklastotas. Pareiškėjas į apklausą neatvyko net ir šaukiamas pakartotinai 2023 m. lapkričio 23 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 4 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai apskaičiavo žalą miškui (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjui pasiūlymą gera valia atlyginti žalą aplinkai Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriui pateikė pastabas „Dėl pasiūlymo gera valia atlyginti žalą aplinkai“. Jose pareiškėjas nesutiko su nustatytu žalos dydžiu ir siūlymu ją atlyginti, nurodydamas šias aplinkybes:
1. Matuojant iškirstų medžių kelmus pareiškėjas ar jo įgalioti asmenys nedalyvavo.
2. Medžių kirtimas sklype buvo vykdomas turint išduotus leidimus: 2022 m. gruodžio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Iškirstų medžių kelmai buvo matuoti ir tuose plotuose, kur medžiai augo elektros oro linijų perdavimo apsaugos zonose, kuriose dėl eksploatavimo saugumo medžiai neturi augti (k. v. Nr. 21-9, sklypai Nr. 11, 13).
4. 2010–2029 m. miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte (reg. Nr. 38260, patvirtintas 2010 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad leidžiama kirsti ir medžius prie kolektyvinių sodų „(duomenys neskelbtini)“ tvoros. Kadangi V. B. miškas supa šiuos sodus, pavojingai pasvirusios pušys, keliančios grėsmę sodo statiniams (kv. Nr. 211, skl. Nr. 12), buvo iškirstos.
5. Taip pat buvo iškirstos pušys, augusios prie kelio į sodų bendriją, kurios buvo pavojingai pasvirusios link važiuojamosios dalies. Jų šaknys buvo atviros, kamienai pasvirę, todėl kėlė grėsmę eismo saugumui (tai pagrindžiama nuotraukomis). Apie pavojingus medžius V. B. ne kartą informavo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė.
6. Į žalos apskaičiavimą nepagrįstai įtraukti kelmai pušų, pažeistų šakninės pinties grybų – tai matyti tiek iš pažeistų lajų, tiek iš iškirstų medžių kelmų, kurie yra pusiau sausi, su atšokusia žieve.
7. Į apskaičiuotą žalą taip pat įtraukti medžiai, kuriuos nulaužė vėjas ir sniegas (pridedamos nuotraukos).
8. 2023 m. pavasarį V. B. kreipėsi dėl leidimo vykdyti sanitarinį plyną kirtimą dėl šakninės pinties židinių, tačiau inspektorius atsisakė jį išduoti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas sulaukė daug skundų ir leidimas gal bus išduotas tik rudenį.
Pareiškėjas skundu prašė sudaryti kompetentingą komisiją iškirstų medžių kelmų teisingam ir sąžiningam permatavimui bei realiai žalai nustatyti, sudarant galimybę patikrinime dalyvauti ir pačiam miško savininkui. Į pareiškėjo skundą atsakyta skundžiamu Sprendimu.
Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad tikrinamas ūkio subjektas arba jo atstovas turi teisę dalyvauti patikrinimo atlikime, teikti savo nuomonę bei paaiškinimus dėl jo vykdymo ir pasirašyti patikrinimo aktą. Patikrinimo atlikimas, nedalyvaujant ūkio subjektui, yra neteisėtas ir šiurkščiai pažeidžiantis jo teises.
Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad medžiai miške gali būti kertami tik turint tam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis.
Miškų įstatymo 9 straipsnyje numatyta pareiga saugoti biologinę įvairovę. Biologinei įvairovei svarbus medis yra pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) patvirtintų Miško kirtimų taisyklių 4.1 papunktis). Biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti (Miško kirtimų taisyklių 9.5 papunktis).
Miško kirtimo taisyklių 32.8 papunktyje numatyta, kad miško savininkas turi teisę dalyvauti kartu su privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiais pareigūnais, kai tikrinama jo miško valda.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Pagal VAĮ 33 straipsnio 12 dalį, neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytu pagrindu.
Patikrinimo taisyklių 31 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 08 09 iki 2023 12 22) numato, kad ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios kontrolę atliekantis administracijos padalinio pareigūnas, paskirtas patikrinimo vadovu, privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti ūkio subjektą apie numatomą vykdyti patikrinimą.
1. atvykęs prisistatyti ūkio subjektui ir (ar) ūkio subjekto atstovui, įsitikinti patikrinimo veiksmuose dalyvaujančio ūkio subjekto ir (ar) ūkio subjekto atstovo tapatybe ir įgaliojimais (Patikrinimo taisyklių 28.2 papunktis);
2. patikrinimo metu vadovautis VAĮ, ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei Patikrinimo taisyklių nuostatomis (Patikrinimo taisyklių 28.5 papunktis);
3. užpildyti kontrolinį klausimyną ir surašyti patikrinimo aktą, nustačius pažeidimus, nustatyti terminą jiems pašalinti ir (arba) pagal kompetenciją taikyti teisės aktuose numatytas teisinio poveikio priemones (Patikrinimo taisyklių 28.7 papunktis).
Tikrinamas ūkio subjektas privalo paskirti atsakingą asmenį, kuris dalyvautų atliekant patikrinimą bei bendradarbiautų su patikrinimą atliekančiu pareigūnu (Patikrinimo taisyklių 29.1 papunktis). Tikrinamas ūkio subjektas turi teisę teikti raštišką nuomonę, pastabas bei paaiškinimus dėl patikrinimo vykdymo (Patikrinimo taisyklių 30.1 papunktis).
Kaip minėta, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2023 m. liepos 28 d. neplaninio patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) 312 miško kvartale, sklypuose Nr. 323, 327, 324, 325, 337 ir 338, 2,6 ha plote, iškirstas miškas plynai, o tokiam kirtimui Valstybinė miškų tarnyba leidimo nėra išdavusi. Taigi minėtas kirtimas atliktas pažeidžiant Miškų įstatymo 6 punkto ir Miško kirtimo taisyklių reikalavimus.
Pareiškėjas daro išvadą, kad miško kirtimo patikrinimas turėjo būti atliekamas jam dalyvaujant, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių (blogos savijautos) patikrinime dalyvauti negalėjo. Be to, 2023 m. sausio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriui jis pateikė prašymą atlikti pakartotinį patikrinimą teisingam ir sąžiningam permatavimui bei realiai žalai nustatyti, sudarant galimybę ir jam pačiam dalyvauti patikrinime.
Teismas pažymi, kad pagal pirmiau išdėstytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą tikrinamas ūkio subjektas (šiuo atveju – pareiškėjas) turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti patikrinime ir teikti raštiškus paaiškinimus, t. y. šia teise gali ir nesinaudoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. AD5-12290 informavo pareiškėją ir jo sutuoktinę apie planuojamą neplaninį patikrinimą jų žemės sklype, kuris turėjo įvykti 2023 m. liepos 4 d. 10 val. Pranešime taip pat buvo nurodyti pareigūno, atsakingo už patikrinimą, kontaktai, ir pasiūlyta dalyvauti patikrinime, pateikiant aktualius žemės dokumentus.
Pareiškėjas neginčija, kad apie minėtą patikrinimą žinojo, tačiau teigia negalėjęs dalyvauti dėl sveikatos problemų, nes tą dieną kreipęsis į gydymo įstaigą dėl (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pateiktas medicinos dokumentas.
Kaip jau buvo minėta, informacija apie planuojamą patikrinimą pareiškėjui buvo pateikta iš anksto, t. y. Patikrinimo taisyklių 31 punkto nustatyta tvarka ir terminu, kartu su galimybe susisiekti su atsakingu pareigūnu. Visgi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, jo sutuoktinė būtų apie neatvykimą informavę atsakovą ar pateikę priežastis, dėl kurių pareiškėjas negali dalyvauti, patikrinime ir įvykdęs (pareiškėjas) pareigą, numatytą Patikrinimo taisyklių 29.1 papunktyje. Teismo vertinimu, pareiškėjas, veikdamas rūpestingai ir atsakingai, turėjo visas galimybes apie aplinkybes pranešti bent jau po fakto – kitą dieną ar netrukus po sveikatos pablogėjimo, tačiau to nepadarė, o situaciją išdėstė tik teismui pateiktame skunde.
Pažymėtina, jog byloje nėra jokių medicininių išrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjas minėtu laiku negalėjo vaikščioti, kalbėti ar buvo hospitalizuotas. Teismo nuomone, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2023 m. birželio 14 d. rašte Nr. AD5-12290 nurodytų kontaktų ignoravimas ir pareigūno neinformavimas patvirtina Patikrinimo taisyklių 29.1 papunkčio nesilaikymą, o tai dar labiau įrodo visišką asmens nerūpestingumą, abejingumą ar aplaidumą ir paties pareiškėjo pasirinktą tokį elgesio modelį. Todėl neplaninis patikrinimas Sklype buvo atliktas pareiškėjui nedalyvaujant.
Nors pareiškėjas remiasi Patikrinimo taisyklėmis ir reiškia pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo pateiktas kontrolinis klausimynas, pažymėtina, jog atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. 10 val. vykusiame miško kirtimo patikrinime Sklype nedalyvavo, neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui minėto klausimyno.
Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą akcentavo, jog pareiškėjui ginčui aktualus teisinis reglamentavimas buvo gerai žinomas, kadangi jis ilgą laiką dirbo Aplinkos apsaugos departamente valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus raštu Nr. AD5-12290 buvo tinkamai informuotas apie 2023 m. liepos 4 d. 10 val. Sklype vyksiantį miško kirtimo patikrinimą; patikrinimą atliko kompetentingi pareigūnai, todėl nėra pagrindo abejoti jo rezultatais; pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti pastabas dėl 2023 m. liepos 28 d. patikrinimo akto Nr. PA-3453; į šias pastabas buvo išsamiai atsakyta Sprendime), teismas konstatuoja, kad skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus: Sprendime aiškiai nurodyti taikomi teisės aktai, jį priėmusio asmens duomenys (vardas, pavardė, pareigos), sprendimo data, numeris, taip pat teisinis ir faktinis pagrindimas bei apskundimo tvarka. Todėl Sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti administracinį aktą nebuvo patenkintas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir jo reikalavimo įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą atlikti pakartotinį patikrinimą Sklype, siekiant nustatyti ir apskaičiuoti galbūt neteisėtais kirtimais padarytą žalą aplinkai, dalyvaujant sklypo savininkui V. B..
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepateikia atskiro vertinimo.
Nors pareiškėjas V. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo skundas šioje byloje atmestas kaip nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo šį prašymą patenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.