- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2-26003-1064/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00606-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 92,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad atlikdama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, jog 2018 m. birželio 10 d. atsakovui V. Ž. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 92,94 Eur sumai.
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, nustatė, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas tik iki 2018 m. gegužės 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. birželio mėnesį nebuvo sumokėta, todėl jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2018 m. birželio 10 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių PSDF biudžetui buvo padaryta žala, kuri lygi atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų paslaugų kainai – 92,94 Eur.
Ieškovė nurodė, kad atsakovui 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl gautų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebuvo atlyginta.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose 2021 m. liepos 5 d. gautas atsakovo prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad jis su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad pagal VšĮ Centro poliklinikos gautus duomenis, jokios medicinos paslaugos 2018 m. birželio 10 d. jam nebuvo suteiktos. Be to teigė, kad ieškovė nenurodė kokios konkrečiai paslaugos suteiktos ir kas jas teikė.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. birželio 10 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – kompensuojamieji vaistai. Ieškovė nurodė, kad vaistus 2018 m. birželio 5 d. išrašė gydytoja ir ši informacija sutampa su atsakovo pateiktais duomenimis iš gydymo įstaigos apie tai, kad tą pačią dieną atsakovas lankėsi pas šeimos gydytoją. 2018 m. birželio 10 d. yra ne vaistų išrašymo, bet jų išdavimo datą, ir būtent šią dieną atsakovas laikytinas pasinaudojusiu privalomojo sveikatos draudimo teikiamomis garantijomis, nes tada įsigijo PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamus vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo teigimu, pagal VšĮ Centro poliklinikos gautus duomenis jokios medicinos paslaugos 2018 m. birželio 10 d. jam nebuvo suteiktos, be to ieškovė nenurodo, kokios konkrečiai jos manymu paslaugos suteiktos, nenurodyta ir kas konkrečiai medicinos paslaugas teikė.
Atsakovo nuomone, jis neteisėtai priskirtas prie nesumokėjusių PSDF įmokų, nes nuo 2018 m. kovo 21 d. atsakovą atleidus iš pareigų Lietuvos kariuomenėje, jis kaip valstybės tarnautojas tapo valstybės tarnybos rezervo dalimi ir už atsakovą iki 2018 m. birželio 21 d. valstybė privalėjo mokėti PSDF įmokas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė nesutinkąs su reikalavimu mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovė galėjo kelti reikalavimą ir/ar kreiptis į teismą dar 2018 metais, todėl toks ieškovės delsimas yra nepateisinamas. Be to atsakovas teigė, jog raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą jo nepasiekė, o ieškovė apie siųstus įspėjimus įrodymų nepateikia.
Atsakovo nuomone dokumentas, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti žalą, yra nekonkretus, jame nėra nurodyta, kokia paslauga buvo suteikta, kokio gydytojo, nenurodytas kainos pagrindo, be to, kažkokios paslaugos buvimo faktą paneigia rašytiniai VšĮ Centro poliklinikos įrodymai – 2021 m. liepos 9 d. registracijos žurnalas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad paslaugų suteikimo data laikoma vaistų įsigijimo data (2018 m. birželio 10 d.), nes tada buvo kompensuota, ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šiuos vaistus atsakovui gydytoja išrašė 2018 m. birželio 5 d., kas sutampa su jo vizito duomenimis. Ji nurodė, kad 5 proc. palūkanos yra skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo, kai atsakovas buvo informuotas apie ieškinį, tačiau nesumokėjo. Ji pažymėjo, kad atsakovas turėjo sumokėti PSD įmoką iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos, tada žalos nebūtų buvę padaryta.
Atsiliepimas
Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovės nurodytus vaistus pirko, jie jam reikalingi, tačiau nežinojo, jog jie nebus kompensuojami. Jei gydytoja ar vaistinės darbuotojas būtų įspėję, kad vaistai nekompensuojami, tada nebūtų pirkęs 3 flakonėlių, o tik 1, o likusį kiekį būtų nusipirkęs po to, kai įsidarbins. Nurodė manąs, kad ieškovės reikalavimas perteklinis, nes protingas žmogus nepirktų 3 vaistų flakonėlių, kai mėnesiui užtenka 1. Taip pat nurodė, kad nors turi teisinį išsilavinimą, tačiau visų teisės aktų žinot negali, ir nežinojo, kad reikia mokėti PSD įmoką pačiam, net esant bedarbiu ir neturint pajamų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2018 m. gegužės 31 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.
Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2018 m. birželio 5 d. lankėsi pas šeimos gydytoją R. R. ir jam buvo išrašyti receptiniai vaistai Beclometasonum et Formoterolum 10 mg, skysti, 0,1 mg. Šiuos vaistus atsakovas įsigijo 2018 m. birželio 10 d. UAB „Eurovaistinė“. Dalis jų kainos (92,94 Eur) buvo kompensuota.
Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovui V. Ž. buvo suteiktos PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – kompensuojamieji vaistai (Beclomethasonum et Formoterolum 10 mg), kurių kompensuojamos dalies dydis – 92,94 Eur.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti jų privalomasis sveikatos draudimas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų). Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Kadangi atsakovas 2018 m. birželio mėnesį gavo kompensuojamuosius vaistus, tačiau PSD įmokos už šį mėnesį nesumokėjo, darytina išvada, kad jo veiksmai padarė žalą PSDF biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriškai savo padarytos žalos neatlygino, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 92,94 Eur (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis turėjo būti gydytojos ar vaistinės darbuotojo įspėtas dėl to, kad vaistai nekompensuojami, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Jeigu atsakovas mano, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas, jis turi teisę pareikšti jiems reikalavimus, tačiau tai nepaneigia ieškovės reikalavimo atsakovui pagrįstumo. Tas pats galioja ir dėl atsakovo argumentų, susijusių su valstybės tarnybos rezerve esančiais asmenimis ir jų draustumu.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai dėl protingumo principo perkant tris vaistų flakonėlius vietoje vieno. Atsakovas nurodė turįs teisinį išsilavinimą, todėl jam turi būti suprantama, kad įstatymų nežinojimas nėra pagrindas netaikyti atsakomybės. Vien tai, kad atsakovas nežinojo apie savo pareigą sumokėti PSD įmoką ar nežinojo, kad nesumokėjus įmokos socialinio draudimo apsauga nebebus taikoma, ir nedraudžiamojo periodo metu įsigijo tris flakonėlius vaistų vietoje tuo laikotarpiu jam reikalingo vieno, nesudaro pagrindo sumažinti ieškovei priteistiną žalos atlyginimą.
Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma yra imperatyvi ir jos tikslas – paskatinti skolininką sumokėti skolą kuo greičiau, tiek iki bylos išnagrinėjimo, tiek jau priėmus sprendimą. Atsakovo teiginiai, kad apie skolą 2018 metais jis nebuvo informuotas, neturi teisinės reikšmės, nes procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos, o apie priimtą ieškinį atsakovas buvo operatyviai informuotas.
Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 92,94 Eur (devyniasdešimt du eurus 94 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (92,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.