- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2-1011-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00678-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos geležinkelių, akcinei bendrovei Lietuvos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos geležinkelių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos geležinkeliams dėl neteisėto pašalinimo iš viešojo pirkimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos geležinkelių 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą pašalinti ieškovę iš atsakovės vykdomo viešojo pirkimo; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį (grąžinti ją į viešojo pirkimo procedūras); priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu, kurio metu numatoma įgyti ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugas (toliau – ir pirkimas). 2018 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei paraišką dalyvauti pirkime ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, savo ruožtu atsakovė 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu informavo ieškovę, kad visų dalyvių paraiškos atitinka pirkimo sąlygose nustatytus paraiškos pateikimo ir parengimo reikalavimus bei pareikalavo pateikti tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsakovei paprašius kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, ieškovė pateikė dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad ji planuoja pasitelkti ekspertus, kurie bus įdarbinti, jeigu ieškovė laimės pirkimą. Tačiau atsakovė paprašė ieškovės patikslinti pateiktus dokumentus ir nurodyti ekspertais asmenis, esančius ieškovės darbuotojais. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė atsakovei patikslintą paraišką ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, nurodydama, kad ji turi teisę tikslinti kvalifikacinius duomenis, patikslindama pastaruosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, o ne privalomai nurodydama ekspertais savo darbuotojus. 2019 m. balandžio 4 d. atsakovė pateikė sprendimą, kuriame nurodė, kad ieškovės kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, kadangi teikdama paraišką ji nenurodė, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau kartu su kvalifikaciniais dokumentais pateiktame pagrindinių ekspertų sąraše nurodė ekspertus, nesančius jos darbuotojais. Atsakovė nusprendė, kad ieškovė neturi teisės toliau dalyvauti pirkime.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus pirkime; įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 ir 423³ straipsniuose nustatytus ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris atitinka ginčo faktinę situaciją ir gali būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja akivaizdi grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė galės toliau vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris galimai nebūtų laimėjęs pirkimo, jeigu tiekėjų konkurencija nebūtų apribota. Atsakovei sudarius sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju, ieškovė nebegalėtų būti grąžinta į iki pažeidimo buvusią situaciją ir būtų priversta ginti savo interesus siekdama perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės. Tokiu būdu šalys patirtų papildomų išlaidų, kurių būtų galima išvengti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Telekonta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė suformulavo ieškinyje savo reikalavimus, išdėstė faktinius ir teisinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius keliamus reikalavimus, kartu su ieškiniu pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija, tinkamu, efektyviu ir ekonomišku valstybės lėšų panaudojimu, bus pažeisti CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principai. Pirkime siekiamos įgyti elektrifikavimo darbų priežiūros ir inžinierinės paslaugos yra susijusios su pačiais elektrifikavimo darbais, todėl nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad su pirkimo objekto įgijimu susijęs viešasis interesas yra neatidėliotinas ir pirmenybė šiuo atveju turi būti suteikta pirkimo procedūrų vykdymo operatyvumui, neatsižvelgiant į pačių procedūrų teisėtumą, pirkimui skirtų lėšų racionalų panaudojimą. Pasekmės, kilsiančios pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, savo esme bus mažesnės nei tos, kurių galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant, juo labiau kad CPK yra nustatyti trumpi bylų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimo terminai ir pirkimo sustabdymas neturėtų ilgai užsitęsti. Nesustabdžius pirkimo procedūros egzistuoja reali grėsmė, kad įsiteisėjus galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui pirkimas bus baigtas ir ieškovei bus užkirstas kelias toliau dalyvauti pirkime. Tokiu būdu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, jo vykdymas taptų labai apsunkintas ar neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė AB Lietuvos geležinkeliai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčija atsakovės sprendimą pašalinti ją iš vykdomo pirkimo, nes, anot ieškovės, paraiškoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose nenurodžiusi, kad remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, ieškovė galėjo šią aplinkybę išviešinti kvalifikacijos vertinimo etape. Tačiau tokią ieškovės poziciją paneigia tiek pirkimo sąlygos, tiek Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai, pagal kuriuos tiekėjas būtent paraiškos teikimo metu turi atskleisti informaciją apie pasitelkiamus ūkio subjektus.
6.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirkimo objektas – tai tęstinio pobūdžio paslaugos (techninė priežiūra, inžinieriaus paslaugos), todėl patenkinus ieškinį, atsakovės ir pirkimo laimėtojo sudaryta sutartis galėtų būti nutraukta ir sudaroma nauja sutartis su kitu pirkimo laimėtoju. Taigi, pirkimo procedūrų vykdymas neapsunkins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo metu pirkimo sutartis dar nėra pasirašyta ir vykdoma, ji įsigalios tik prasidėjus rangos darbams (rangos darbų sutartis šiuo metu taip pat nėra pasirašyta), todėl galimai teismas išspręs ginčą ir priims sprendimą iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios.
6.3. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą viešajam interesui, susijusiam su sąžiningu pirkimo dalyvių varžymusi. Pats teismas pripažino, kad geležinkelio ruožo elektrifikavimo darbais siekiama iš esmės pakeisti geležinkelio transporto judėjimo (keleivių, krovinių pervežimo) pobūdį, sudarant galimybę elektra varomiems traukiniams teikti transportavimo paslaugas ir taip sumažinant keleivių ir krovinių pervežimo laiką, aplinkos taršą, traukinių eksploatavimo išlaidas atsisakius brangaus dyzelinio kuro pirkimo ir saugojimo. Pirkimu siekiamos įsigyti techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugos yra tiesiogiai susijusios su elektrifikavimo darbais. Tai reiškia, kad pirkimas neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, jo objektas skirtas tiesioginiam visuomenės naudojimui, todėl pirkimo procedūros turi būti tęsiamos. Perkančiajai organizacijai sudarius rangos sutartį su tiekėju (rangos darbų pirkimo procedūros šiuo metu taip pat dar yra vykdomos), bet neturint tiekėjo, kuris teiktų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugas, kiltų grėsmė, kad rangos darbai nebus pradėti laiku.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Telekonta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai ne vienintelė priemonė, galinti užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes ji galėtų reikalauti atlyginti patirtą žalą. Pirma, atskiro proceso dėl žalos atlyginimo inicijavimas neturėtų būti vertinamas kaip priemonė, galinti užtikrinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Reikalavimas atlyginti patirtą žalą galėtų būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas nebūtų įvykdytas ir būtent tokios situacijos yra siekiama išvengti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Antra, naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašiose bylose yra rekomenduojama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu siekiama išvengti žalos dėl neteisėtų viešojo pirkimo procedūrų atsiradimo ir poreikio ją atlyginti (dvigubo mokėjimo už sutartį). Dvigubo mokėjimo situacija yra nepalanki būtent atsakovei, kuri patirtų dvigubas išlaidas.
7.2. Atsakovė, nurodydama, kad teismas nevertino ieškinyje išdėstytų motyvų pagrįstumo ir jų atitikties pirkimo sąlygoms, kelia klausimą ne dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, bet dėl ginčo esmės. Byloje pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, o jos nurodyti ieškinio pateikimo motyvai objektyviai negalėjo būti vertinami ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
10. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo sustabdė atsakovės vykdomą pirkimą, kartu uždrausdamas atsakovei atlikti bet kokius veiksmus šiame pirkime ir sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju. Teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir yra preliminariai pagrįstas, be to, byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų – atsakovės vykdomos pirkimo procedūros galėtų būti baigtos sudarius pirkimo sutartį ir ieškovė, net ir teismui priėmus jai palankų sprendimą, netektų galimybės toliau dalyvauti pirkime. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie poreikį kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įgyti jo objektu esančias paslaugas, todėl vertindamas, kuriam iš konkuruojančių viešųjų interesų (viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, ar viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos teisėtai) turėtų būti taikoma pirmenybė, sprendė, kad šiuo atveju turi būti ginamas viešasis interesas, susijęs su viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumu.
12. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovės teigimu, teismas, padarydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje išdėstyta pozicija prieštarauja pirkimo sąlygoms, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad tiekėjai būtent paraiškoje turi išviešinti savo ketinimus remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir pateikti įrodymus, kad šie ištekliai bus prieinami visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laiką, taip pat iš esmės analogiškai ginčo santykius reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, susiformavusiai teismų praktikai ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktiems išaiškinimams.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, esą jau šioje proceso stadijoje akivaizdžiai matyti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti tenkinami, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
14. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimų procedūros būtų tęsiamos ir su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, žalos atsakovei atlyginimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog nustačius pirkėjo atitinkamų pareigų pažeidimą esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, galimai siekiant kuo mažiau neigiamų padarinių, paprastai (dažniausiai) neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), todėl teismui patenkinus ieškovės reikalavimus ir panaikinus atsakovės sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo, tikėtina, kad ieškovė negalėtų toliau varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Atsakovės argumentas, kad pirkimo sutartis, net jei ji ir bus sudaryta, galimai nebus pradėta vykdyti iki šios bylos išnagrinėjimo, kadangi ši sutartis įsigalios tik pradėjus atlikti rangos darbus, o rangos darbų sutartis šiuo metu taip pat nėra pasirašyta, pats savaime neeliminuoja tikimybės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, be to, šis atsakovės argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais (atsakovė nedetalizavo, kokioje stadijoje šiuo metu yra minėtas kitas atsakovės vykdomas rangos darbų viešasis pirkimas ir pan.). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
15. Pirmiau minėta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose nepakanka nustatyti ieškinio prima facie pagrįstumą ir grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau taip pat yra būtina įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
16. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo pirkimą, kurio metu siekia įgyti ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugas. Kaip nurodo atsakovė, pirkimas yra vykdomas įgyvendinant projektą „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“. Atsakovės teigimu, geležinkelio ruožo elektrifikavimu yra siekiama iš esmės pakeisti geležinkelio transporto judėjimo (keleivių, krovinių pervežimo) pobūdį, sudarant galimybes teikti transportavimo paslaugas elektra varomiems traukiniams, taip sumažinant keleivių ir krovinių pervežimo laiką, aplinkos taršą dyzelinius traukinius pakeitus elektra varomais lokomotyvais, ir traukinių eksploatavimo išlaidas atsisakius brangaus dyzelinio kuro pirkimo ir saugojimo. Iš išdėstytų duomenų matyti, kad atsakovės vykdomas pirkimas neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau ši aplinkybė per se nereiškia, kad su ginčo objektu susijęs viešasis interesas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant. Visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad iš viešųjų pirkimų nepagrįstai, be teisinio pagrindo nebūtų šalinami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti galimai ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus pirkime, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, išvengiant situacijų, kai dėl neteisėtai įvykdytų viešųjų pirkimų valstybei kyla pareiga atlyginti tiekėjams jų patirtą žalą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje prioritetas teiktinas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai neatlikus atitinkamos geležinkelio atkarpos elektrifikavimo darbų kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala visuomenei ar aplinkai, būtų pažeisti kiti svarbūs konstituciniai gėriai, dėl ko viešojo intereso, susijusio su pirkimo objektu, patenkinimas reikalautų ypatingos skubos ir sąlygotų poreikį vykdyti pirkimo procedūras neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos baigtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužkirs kelio naudotis šiuo metu naudojama geležinkelio infrastruktūra, o visuomenės poreikis naudotis greitesniu, pigesniu ir saugesniu aplinkai geležinkelio transportu nebuvo tenkinamas anksčiau ir tokia situacija nebuvo vertinama kaip akivaizdžiai žalinga. Taigi, aplinkybė, kad sustabdžius pirkimo procedūras, numatyto geležinkelio ruožo elektrifikavimo darbai galimai nebus pradėti vykdyti laiku ir viešasis interesas, susijęs su pirkimo objektu galimai bus pradėtas tenkinti vėliau, nei buvo suplanuota, nesukels realios žalos visuomenei ir nepablogins esamos padėties, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad CPK yra nustatyti konkretūs pakankami trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, todėl pirkimo procedūros bus sustabdytos tik sąlyginai trumpam laikui, o atsakovės šiame pirkime įgyjamos paslaugos (elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugos), minėta, turės būti pradėtos teikti tik tada, kai bus pradėti atlikti elektrifikavimo darbai, kurių viešojo pirkimo procedūros, atsakovės teigimu, taip pat dar nėra užbaigtos.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.