Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš A. K.) – 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš S. P.) – 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, A. B. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į A. B. skirtą bausmę įskaitytos 2 (dvi) paros (nuo 2017 m. liepos 1 d. 15 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 13.43 val.), išbūtos laikinai sulaikytu, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.

A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. B. A. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. B. S. P. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant iš A. B. 59,26 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 26 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A. K. ir S. P. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 1 d. apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) viduje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš du asmenis: sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo artimam giminaičiui – seseriai – nukentėjusiajai A. K. į galvą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiosios A. K. gyvenimo draugui S. P. užstojus nukentėjusiąją, sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas ir jį smaugė – taip nukentėjusiajam S. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje bei kakle – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti A. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, o BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei visiškai patenkinus Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš nuteistojo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; teismui nusprendus, kad įrodymų nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka, paskirti kuo švelnesnę bausmę sankcijos ribose ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį; civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, neatitinka bylos aplinkybių, remiamasi prielaidomis, neobjektyviais, kritiškai vertintinais įrodymais, kurių nepakanka konstatuoti nuteistojo kaltę. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai yra prieštaringi, o ištyrus rašytinę medžiagą kaltinimas nepasitvirtino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji A. K., duodama parodymus, buvo visiškai nenuosekli, vengė atsakinėti į jai nepatogius klausimus, negalėjo tiksliai nurodyti įvykių sekos, jos parodymai nelogiški, neva nuteistasis, atvykęs iš karto puolė nukentėjusiajai smūgiuoti, o S. P. ėmė ją ginti. Teismas nevertino nuoseklių nuteistojo parodymų apie tai, kad jis atvažiavo pasiimti priekabos, užėjo į namus ir atsisėdo ant sofos, po ko būtent S. P. agresyviai, nepatenkintas, kad nuteistasis atėjo, jį puolė. Jokių grumtynių virtuvėje požymių nenustatyta, joje nuteistasis teigia netgi nebuvęs. Be to, nelogiška, kad nuteistajam suduodant smūgius nukentėjusiajai, S. P. stovėjo šalia ir laukė. A. K. sužalojimai nėra konstatuoti ir tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad jis jos nemušė. Niekas nepastebėjo nuteistojo suplėšytų drabužių, neatliko jo apžiūros. Situaciją vertina kaip jo ir S. P. santykių aiškinimąsi, kurio metu nukentėjo jie abu. Visi kiti asmenys nei įvykio pradžios, nei eigos nematė.

3.2. Pasak apelianto, kadangi kaltinimas jam nepasitvirtino, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti. Be to, civiliniai ieškiniai nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis, o priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydis neatitinka teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose, todėl turėtų būti mažinamas.

3.3. Pažymima, kad nuteistajam inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, padarytos vieno įvykio metu, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, todėl turėjo būti vertinamos kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Be to, teismas paskyrė nuteistajam labai griežtas bausmes ir bendrindamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, pridėjo labai didelę paskirtos bausmės dalį, nors jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, o įvykis kilo ir dėl nukentėjusiųjų elgesio.

4. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusieji nurodo su juo nesutinkantys, prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

6. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas tiek dėl jo kaltės, tiek dėl jam paskirtos subendrintos bausmės dydžio ir parinktos bendrinimo tvarkos bei dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių pagrįstumo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje pagrįstai padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės bei nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžio.

Dėl A. B. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 1 d. nukentėjusioji A. K. bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi dėl to, kad tą pačią dieną, apie 14.18 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kurioje ji gyvena su sugyventiniu, atėjęs jos brolis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš ją bei jos sugyventinį S. P. panaudojo fizinį smurtą. Nuteistasis, apeliaciniame skunde neginčydamas, jog minėtą dieną jis buvo atvykęs į sodybą, kur tarp jo bei sesers ir jos sugyventinio kilo konfliktas, neigė savo kaltę smurtavus prieš šiuos asmenis. Jis teigė, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. girtumas), dešimt kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos iki tėvų sodybos, kurioje gyveno jo sesuo A. K. su sugyventiniu, pėsčiomis atėjo, norėdamas iš kiemo pasiimti priekabą, dėl kurios išvežimo būtų susitaręs su sūnumi, o į namo kambarį užėjo, nes būdamas išgėręs ir nuėjęs didelį atstumą, norėjo pailsėti. Įėjus į kambarį, pats S. P. jį užpuolė bei pradėjo smaugti, dėl ko nuteistasis iš karto neteko sąmonės.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti įrodymais, apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, paties nuteistojo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog nuteistojo skunde dėstomi argumentai vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o surinktų įrodymų jo kaltei pagrįsti pakanka. Byloje esanti Registro objekto identifikacinė kortelė (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–17) patvirtina, kad A. K. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi 14.27 val. Policijos pareigūnai jos nurodytu adresu atvyko 14.47 val., tai yra iš karto po to, kai, nukentėjusiosios teigimu, į jos namus atvyko A. B.. 2017 m. rugsėjo 11 d. kompaktinio disko su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu apžiūros protokolas patvirtina, kad A. K. jau pokalbio su operatore metu nurodė, kad atvyko brolis, kuris puolė muštis, kai ji su sugyventiniu gamino maistą (1 t., b. l. 106–107). Pokalbio su operatore metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai buvo sunku nurodyti įvykio vietos adresą. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus – policijos pareigūnus Ž. Š., G. V., šie patvirtino, kad jiems atvykus, kaltinamasis buvo labai agresyvus, rėkė, spjaudėsi, plūdosi necenzūriniais žodžiais, dėl ko jiems teko iškviesti pastiprinimą. Net ir po kurio laiko atvykę pareigūnai – liudytojai R. K. ir G. V. nurodė, jog rado A. B. diržais surištomis rankomis ir kojomis, jis buvo labai agresyvus, bandė ištrūkti, šūkavo. Šios aplinkybės, taip pat liudytojų G. S. bei M. V. parodymai, paneigia kaltinamojo apeliacinio skundo argumentus, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, jis visą laiką buvo netekęs sąmonės, todėl fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo. Jokie sužalojimai nuteistajam nebuvo užfiksuoti, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai nenurodė, jog A. B. būtų prašęs jų medicininės pagalbos, dėl ko spręsti apie tai, jog būtent A. B., o ne nukentėjusiųjų, atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindo nėra. Priešingai nei teigia apeliantas, elektrošokas policijos pareigūnų buvo panaudotas, siekiant jį nuraminti ir sulaikyti, o ne atgaivinti netekus sąmonės. Pagrindo, kodėl į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykę keturi policijos pareigūnai bandytų apkalbėti nuteistąjį, nenustatyta.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, kai smurtą nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje mačiusių tiesioginių įvykio liudytojų nėra arba jie nebuvo nustatyti, nusikalstamos veikos įrodytumui ypatingos reikšmės turi tiek kaltininko, tiek nukentėjusiųjų elgesys iš karto po įvykio. Minėta, jog policijos pareigūnus nukentėjusioji iškvietė praėjus vos kelioms minutėms nuo kilusio konflikto. Ji susijaudinusi išbėgo iš sodybos, ieškodama pagalbos, ką patvirtino liudytojai G. S. ir M. V.. Atvykę policijos pareigūnai, apklausiami kaip liudytojai, nurodė, jog juos pasitiko nukentėjusieji A. K. ir S. P., kurių drabužiai buvo suplėšyti. Liudytoja G. V., iš karto po įvykio priėmusi nukentėjusiųjų pareiškimus, nurodė esmines aplinkybes apie fizinio smurto panaudojimą, kurios jai tapo žinomos iš A. K. ir S. P.. Tiek policijos pareigūnai, tiek į nukentėjusiosios pagalbos prašymą atsiliepę ir padėję apriboti agresyvaus kaltinamojo veiksmus pro šalį važiuojantys ūkio darbuotojai bei liudytoja – Kaišiadorių greitosios pagalbos stoties tarnautoja Zita Karalienė nurodė, kad nukentėjusioji A. K. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, jai buvo suleisti nuskausminamieji bei raminamieji vaistai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visų apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, jie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kai nukentėjusieji A. K. ir S. P. nuosekliai tvirtino, kad jiems būnant namuose atbėgo apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis, kuris netikėtai puolė seserį, o pastarosios sugyventinis ją gynė. Apeliaciniame skunde akcentuojami mažareikšmiai įvykio detalių atpasakojimo neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuoširdumu.

11. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G1971/2017(02) matyti, jog nukentėjusiajam S. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas trimis ar daugiau trauminių poveikių. Nukentėjusiajai A. K. specialisto išvadoje Nr. G1970/2017(02) mechaninių išorinių traumos požymių nekonstatuota, tačiau, įvertinus aptartus duomenis, nuoseklius nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, tai nepaneigia aplinkybės, jog jai nuteistojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis S. P. nuosekliai tvirtino, jog į konfliktą su nuteistuoju įsitraukė tik siekdamas apginti nuo pastarojo fizinio smurto nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nurodė, jog sugyventinis ją ginti pradėjo praėjus vos kelioms sekundėms, daugiausia minutei, nuo nuteistojo puolimo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog S. P. kurį laiką, kai buvo mušama jo sugyventinė, nieko nedarė, nepagrįstas. Pažymėtina, kad būtent nukentėjusioji išbėgo iš sodybos ieškoti pagalbos, ką patvirtino liudytojai G. S. ir M. V., o nuteistasis, kuris, jo žodžiais, buvo užpultas S. P., konflikto išvengti nesiekė ir toliau liko sodyboje, kur tęsė agresyvius veiksmus S. P. atžvilgiu. Po kelių minučių nukentėjusiosios kvietimu į įvykio vietą atskubėję G. S. ir M. V. apylinkės teisme nurodė, jog nuteistasis jiems atėjus buvo apimtas agresijos, jo akys buvo išsprogusios, atrodė, kad, jį paleidus, visiems bus blogai, dėl to jie nukentėjusiesiems padėjo A. B. kojas bei rankas surišti diržais.

12. Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina, jog jis, 2017 m. liepos 1 d., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, atvykęs į tėvų sodybą, kurioje gyveno jo artimas giminaitis – sesuo A. K. su sugyventiniu S. P., veikdamas tyčia, panaudojo prieš juos fizinį smurtą, tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmą ir padarydamas S. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų požymius, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto žalos atlyginimo

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl iš jo nukentėjusiesiems A. K. bei S. P. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei civilinių ieškinių pagrįstumo. Teigia, jog priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, civiliniai ieškiniai nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš nuteistojo 200 eurų turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis S. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 75 eurus turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Nukentėjusieji turtinės žalos atsiradimą grindė tuo, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų jie patyrė išlaidų – jų drabužiai buvo suplėšyti, be to, jie turėjo vykti į gydymo įstaigas bei ikiteisminio tyrimo institucijas, įsigijo vaistų nuo skausmo. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai nukentėjusiųjų nebuvo pateikti, civilinių ieškinių dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į byloje esančius medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, jog nukentėjusieji dėl tyčinių smurtinių A. B. veiksmų patyrę fizinį skausmą, o nukentėjusysis S. P. – dar ir nežymų sveikatos sutrikdymą, turėjo kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus. Dėl kelionių į gydymo įstaigą bei ikiteisminio tyrimo instituciją, taip pat dėl suplėšytų drabužių jie patyrė išlaidų, kurios apylinkės teismo pagrįstai pripažintos būtinomis ir protingomis, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiajai A. K. 50 eurų, o S. P. – 40 eurų turtinės žalos atlyginimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog šios iš apelianto nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydis būtų nepagrįstai didelis. Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su tyčiniais nusikalstamais A. B. veiksmais, todėl turtinė žala nukentėjusiesiems priteista pagrįstai ir teisėtai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiesiems po 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį bei nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį.

16. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

17. Šiuo atveju, nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nurodė tebejautę fizinį skausmą, o S. P. buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertintina ir tai, kad smurtinius veiksmus atliko nukentėjusiosios artimasis giminaitis – brolis, įsiveržęs į sodybą, kurioje gyveno A. K. su S. P., nukentėjusieji juto didelį išgąstį, nesaugumo jausmą, kas neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog nuteistasis yra nedirbantis, vyresnio amžiaus, gyvenantis kaimo vietovėje, dėl ko jo galimybės užsitikrinti pragyvenimo šaltinį yra sudėtingesnės. Be to, nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie mechaninio sužalojimo požymiai, o S. P. nepateikė jokių objektyviai nežymaus sužalojimo galimai liekamuosius reiškinius patvirtinančių įrodymų. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkinus iš dalies, jiems apylinkės teismo nustatytas iš nuteistojo priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajai A. K. iš A. B. priteisiant 100 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajam S. P. iš A. B. priteisiant 300 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

18. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, jas subendrindamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Su tokiais apelianto argumentais sutiktina.

19. BK 63 straipsnyje numatytos galutinės bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui taisyklės. Kelių nusikalstamų veikų padarymas iki nuosprendžio priėmimo suponuoja prielaidą skirti kaltininkui galutinę bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bylą nagrinėjančiam teismui skiriant bausmę, numatyta teisė paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Nors bausmių bendrinimo būdą pasirenka bylą nagrinėjęs ir galutinį procesinį sprendimą priimantis teismas, tačiau minėto straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuriems egzistuojant bausmės už kelias nusikalstamas veikas turi būti apimamos. Vienas iš tokių atvejų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

20. Nors baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet nusikalstamos veikos laikomos padarytomis idealiąja sutaptimi, tačiau teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose ar jų dalyse. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtingose to paties BK straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi jo veiksmai sekė vienas paskui kitą, šiuos jo veiksmus skiria labai trumpas laiko tarpas, nuteistasis turėjo vieningą tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, ir tai reiškia, kad šie nusikaltimai buvo padaryti viena veika. A. B., atvykęs į nukentėjusiųjų A. K. ir S. P. gyvenamąją vietą, panaudojo prieš juos fizinį smurtą. Jam sudavus smūgius nukentėjusiajai A. K., iš karto po to fizinis smurtas buvo panaudotas prieš ją siekusį apginti nukentėjusįjį S. P.. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų daugetas atitinka idealiosios sutapties požymius. Vien tai, kad dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kvalifikuojančių požymių (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui), A. B. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius (paprastosios ir kvalifikuotos sudėties sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas), tai nesudaro pagrindo jo teisinės padėties skiriant bausmę pasunkinimui. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, numatantį, jog esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu, darytina išvada, kad apeliantui pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, o ne BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaip nepagrįstai nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

21. Kadangi nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo panaikinama ir A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo taisykles, apeliacinio skundo argumentai dėl bendrinant dalinio sudėjimo būdu per didelės švelnesnės bausmės dalies pridėjimo prie griežtesnės bausmės nevertinami.

Dėl kitų baudžiamojo įstatymo pažeidimų

22. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas BK 48 straipsnio taikymo skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Subendrinus paskirtas bausmes, nustatyta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su kuria nuteistajam taip pat paskirtas įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, bei draudimai bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje.

23. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus draudimus ar įpareigojimus, taip pat, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, vietoje 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta ne teismo pareiga, bet teisė, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatyti asmeniui vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus. Taigi asmeniui minėti draudimai bei įpareigojimai turi būti individualizuojami atsižvelgiant į kiekvienos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkrečiai įpareigojimai nuteistajam skiriami kiekviena už atskiras nusikalstamas veikas skiriama laisvės apribojimo bausme, ir tik tuomet, esant veikų daugetui, skiriama galutinė subendrinta bausmė.

24. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 8 dalyje numatytas draudimas skirti tokią subendrintą bausmę, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja ir tai, kad bendrinant nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes, negalima paskirti bausmės, nepaskirtos už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo pripažintas kaltu. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam paskirtos BK 63 straipsnio tvarka subendrintos laisvės apribojimo bausmės turinys – BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti draudimai bendrauti su nukentėjusiaisiais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje bei BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas - būti namuose nustatytu metu. Tačiau apylinkės teismas, subendrindamas bausmes, paskyrė įpareigojimus bei draudimus tik galutinėje subendrintoje bausmėje, kurie A. B. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą nebuvo paskirti. Toks įpareigojimų bei draudimų paskyrimas pripažintinas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, prieštaraujančiu BK 63 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir laikytinas esminiu baudžiamojo kodekso pažeidimu, numatytu LR BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris sutrukdė apylinkės teismui priimti teisėtą nuosprendį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. skirtinos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje su BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytais įpareigojimais, o šios naujai paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš A. K.) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieš S. P.) bei nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai yra būtina išvykti ryšium su darbu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas);

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai yra būtina išvykti ryšium su darbu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai yra būtina išvykti ryšium su darbu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į A. B. skirtą bausmę įskaityti 2 (dvi) paras (nuo 2017 m. liepos 1 d. 15 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 13.43 val.), išbūtas laikinajame sulaikyme, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš A. B. A. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

S. P. civilinį ieškinys tenkinti iš dalies, priteisiant iš A. B. S. P. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinį tenkinti, priteisiant iš A. B. 59,26 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 26 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A. K. ir S. P. gydymą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.