Panevėžio apylinkės teismo nutartis

E. K. artimiems giminaičiams - motinai D. K., tėvui – V. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neįgaliam ( 40 procentų darbingumas), neteistam,

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., būdamas nepakaltinamu, 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 02.00 val., Panevėžyje, Nemuno g. (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, tyčia ranka vieną kartą sudavė senelei E. Š. į veidą, taip sukėlė savo artimajam giminaičiui – senelei E. Š. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. su anūku E. K. jo mama D. K. buvo sporto šventėje, parke. Parke E. K. kažkur nuo jų nuėjo. Truputį pasibuvus, nutarė eiti pažiūrėti kur jis nuėjo. Einant pamatė, kad E. K. sėdi prie parduotuvės, buvo šlapias ir purvinas. Grįžęs į namus, E. buvo susijaudinęs, neramus. Apie 2 valandą nakties ji išgirdo, kad anūkas nori išeiti, todėl su dukra atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti prie buto durų. E. K. norėjo eiti pasivaikščioti, tačiau ji su D. K. jam pasakė, kad geriau neitų, nes jau tamsu. Tada E. K. jai gal netyčia, ranka, gal alkūne pamojavo ir truputį pataikė ties karės akies smilkiniu, dėl ko toje vietoje atsirado mėlynė. Kadangi E. K. tuo metu buvo neramus, nervuotas, bijodamos, kad jam išėjus jį gali kas nors sumušti iškvietė policiją, kuri atvažiavo ir jį išvežė. Konflikto su E. K. nebuvo, bet kadangi neišleido E. K. išeiti iš namų, jis galimai netyčia jai uždavė. Ji pretenzijų anūkui nereiškia, nes su juo susitaikė ir toliau laimingai gyvena. Su anūku E. K. kartu gyvena 24 metus ir niekada anksčiau to nėra buvę. E. K. visada ramus, tylus, alkoholio nevartojantis. Tuo metu jam buvo kilusi depresija, bet jis gydėsi, gėrė vaistus ir vitaminus. D. K. yra medikė, pati nuperka išrašytus vaistus ir prižiūri, kad jis juos vartotų. Šiuo metu E. K. vaistus vartoja, vaistus jam duoda mama. Šeimoje E. K. prižiūri visi, jam primena, kad laiku išgertų vaistus. E. K. s klauso, yra paklusnus. Pas gydytojus E. K. lankosi kartu su motina D. K..

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis apie 2016 m rugpjūčio 29 d. įvykį nieko papasakoti negali, kadangi nieko nepamena. Iš karto po įvykio jis buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Jis nematė ant savo močiutės E. Š. veido jokių smurto žymių. Jis gyvena Panevėžyje, Nemuno g. (duomenys neskelbtini) kartu su močiute E. Š., mama D. K. ir pusbroliu D. J.. Jis su močiute labai mažai bendrauja, ji būna viename kambaryje, o jis kitame. Prieš močiutę anksčiau nesmurtavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b.l. 37-38).

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. miesto šventės (triatlono) metu, prie ,,Cido“ arenos, buvo koncertas ir ji močiute E. Š. ir sūnumi E. K. ten nuėjo. Koncerto metu matė, kaip E. K. šneka su draugais, bet paskui jis dingo. Jo nebuvo nuo 17 iki 20 val., ji pradėjo nerimauti, kur jis dingo. Paskui jį rado prie parduotuvės. E. K. buvo visas šlapias. Paklausus kas atsitiko, E. atsakė, kad jam labai blogai. Grįžusi namo, nuplovė jam kojas, nes jos buvo smėlėtos, paguldė į lovą ir jis užmigo. Tada visi atsigulė ir miegojo. Apie 3 valanda nakties, ji išgirdo darinėjamas duris. Nuėjusi prie durų, rado besiblaškantį sunų E. K.. Močiutė E. Š. irgi atėjo ir E. mojuodamas rankomis ją kažkaip tai pastūmė, dėl ko paraudo jos akis. Jos (ji ir E. Š.) labai išsigando, kai taip atsitiko, pamanė, kad E. prisisapnavo iš vakaro, įvykusios situacijos, todėl jį paliko, ir su močiute, išbėgo į laiptinę, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitoji E. išvežė į ligoninę, kur jis pragulėjo dvi savaites. Po įvykio, apie įvykį E. K. nieko neprisiminė. Ji prižiūri sūnų, lydi jį visur, lankosi pas gydytojus. Po įvykio sūnus E. K. buvo gydytas Kauno klinikose. Po gydymosi Kaune, jiems paskyrė reabilitaciją, kurią jie lanko. E. K. yra visiškai neagresyvus.

Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. yra jo kaimynas, gyvena virš jo dviem aukštais aukščiau. 2016-08-29 naktį girdėjo dūžtantį stiklą, tačiau nelabai suprato, kur tas stiklas dūžta ar jų name, ar kieme kažkas vyksta, tų garsų nesureikšmino. Sekančią dieną, apie penktą valandą vakaro, grįždamas namo, pamatė 11-ame aukšte išdaužtą lango stiklą. Didžiulės stiklo šukės grėsmingai kabėjo ir, jo manymu, kėlė tiesioginę grėsmę praeiviams. Tą patį vakarą, jis su kitais namo gyventojais susitiko su namo pirmininke aptarti einamųjų namo reikalų. Pradėjo kalbėti apie kaimyno E. K. elgesį. Šio kaimyno atžvilgiu buvo nusiskundimų ir iš kitų kaimynų. Jie nusprendė, kartu su namo pirmininke I. B., nueiti į tą butą ir paklausti, ar nereikia pagalbos pasikeičiant langą bei pakalbėti dėl tokio E. K. elgesio. Nuėjus, duris atidarė E. K. močiutė E. Š., bute buvo tamsu. Jos kvietimu, užėjo į vidų. Paprašius įjungti šviesą, močiutė vengė tai daryti, bandė nuo jų nusisukti, slėpė veidą. Įjungus šviesą, pamatė sužalotą E. Š. veidą, t.y. buvo ryški mėlynė paakyje. E. Š. paklausus, kas jai nutiko, ji pasakė, kad buvo incidentas namuose, kurio metu ji nukentėjo nuo savo anūko E. K.. E. Š. davė suprasti, kad tiesiogiai nukentėjo, pagal sužalojimą matėsi, kad tai nebuvo kažkoks atsitiktinis kontaktas. Jis, pamatęs sužalotą kaimynę E. Š., iškvietė policijos pareigūnus, kad jie įvertintų E. K. veiksmus. Iš kaimynų yra girdėjęs, kad E. K. prie jų priekabiauja. Viena moteris skundėsi, kad važiuojant liftu, E. K. glostė plaukus, įkyriai kalbina, kabinėjasi. Taip pat namo vaikai bijo E. K.. Kad E. K. tiesiogiai prieš kažką smurtautų, tai tokių veiksmų nebuvo, bent jau jis apie tokius veiksmus nežino.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio parodė, gyvena Panevėžyje adresu Nemuno g. (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 28 d. vyko triatlonas, buvo uždaryta gatvė. Pro langą matė E. K. stovintį su alaus skardine rankoje. E. K. buvo neramus, ne vieną kartą ėjo pirmyn ir atgal prieš dviratininkus. Naktį ji (R. B.) pabudo nuo smūgių, tarsi kas nors daužytų sienas, duris. Priėjo prie durų akutės ir pamatė siluetą iš lifto prie kaimynų durų. Kadangi žiūrėjo per durų akutę negali pasakyti kas ten buvo. Galvoja, kad spardė kaimynų (E. Š. ir D. K.) duris. Tą naktį triukšmas tęsėsi ilgai. Paskui išgirdo stiklų dūžius. Iš pradžių pagalvojo, kad dužo laiptinėje, bet paskui paaiškėjo, kad tie stiklai dužo bute. Paskui pamatė, kad atvažiavo policija. Po policijos atvažiavo medikai. Sekantį vakarą jai paskambino namo pirmininkė I. B. ir paklausė ar ji ką nors žino apie įvykį. Ji papasakojo tai, ką girdėjo. Tada jie sušaukė namo tarybos susirinkimą ir aptarė kaip galėtų padėti tiems žmonėms. Iš kalbų žino, įvykio metu nukentėjo E. Š. nuo savo anūko E. K., kad jai buvo pamušta akis. Kaimynas E. K. savo elgesiu kelia nerimą, kabinėjasi prie namo gyventojų, vaikų. E. K. nėra agresyvus, tačiau jo elgesys kelia nerimą.

Iš 2017 m. sausio 25 – vasario 01 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-15/2017 matyti, kad įtariamasis E. K. nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, darymo metu turėjo psichikos veiklos sutrikimą, sirgo paprasta šizofrenija ir dabar turi psichikos veiklos sutrikimą, serga paprasta šizofrenija. Įtariamasis E. K., nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir tinkamai valdyti savo veiksmus. Įtariamasis E. K. dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas sau ar kitiems asmenims. Įtariamasis E. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. Įtariamajam E. K. taikytinos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 76-80).

Teismo ekspertas V. D. teismo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad išvada grindžiama tuo, kad tiriamasis yra keletą kartų bandytas gydyti stacionare, tačiau stacionarinio gydymo ir tyrimo nebaigė dėl to, kad aktyviai į gydymo procesą kišosi mama, kuri skaito savo sūnų sveiku ir privertė jį pasirašyti atsisakyti gydymo, psichologinio ištyrimo. E. K. praktiškai jis vaistų nevartoja, įtakojamas motinos. Jis nei karto nėra gydytas adekvačiai ir dėl to pas jį yra stebima kliedesinių įvykių interpretacija, ir dėl to yra agresyvus elgesys. Pirmą kartą E. K. stacionarizuotas 2011 metų spalio mėnesį, II-ame psichiatrijos skyriuje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Jam buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Jis gydėsi 7 dienas. E. K. turi paranojinio tipo mąstymą, jis savotiškai viską supranta, vertina aplinkinius įvykius. Tas jam sukelia nerimą, įtampą, nesugebėjimą adaptyviai reikšti savo emocijas, spręsti problemas visiems priimtinu būdu, dėl to kyla kaltė, įkyrios mintys, visokie ritualai, plauti rankas, susvetimėjimo pojūtis, dėl to kyla ir agresyvūs veiksmai. E. K. gulėjo Psichiatrijos klinikoje Kaune, bet tų duomenų (atliekant tyrimą) apie tai neturėjo.

Iš 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, kad E. K. Psichiatrijos klinikoje nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo taikytas medikamentinis gydymas stacionare. Būklei pagerėjus, pacientas stabilioje būsenoje išrašytas į namus, rekomenduojant tęsti gydymą ambulatoriškai, nurodyti vaistai (b. l. 83).

Iš 2016 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto šiaurės vakarinėje dalyje, adresu Nemuno g.(duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l.11-12).

Iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.45 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Nemuno g. (duomenys neskelbtini) yra sumušta moteris. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. T.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 02 val. bute, esančiame Panevėžyje, Nemuno g. (duomenys neskelbtini), E. K. namuose išdaužė langus bei panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią savo močiutę E. Š.. Smurtą patyręs asmuo – E. Š., paaiškino, kad smurtas pasireiškė 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 02 val., kai kartu gyvenantis anūkas E. K. atsikėlė, pasidarė „nesavas“ ir bute, prie durų sudavė jai ranka vieną smūgį į dešinę akį. Jos dukra D. K. pabėgo iš buto, kad neužmuštų. Namuose išdaužė daiktus ir langus. Anūkas buvo išvežtas ir paguldytas į Psichiatrijos skyrių. E. Š. kategoriškai atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, pateikti dokumentą ir duoti raštiškus parodymus. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva ir patinimas prie dešinės akies, kraujosruva ant nosies. Ankstesnių smurto atvejų neužfiksuota (b.l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, priverčiamosios medicinos priemonės skyrimas, kiti bylos klausimai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad E. K. padarė BK uždraustą veiką, t.y. jis 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 02.00 val., Panevėžyje, Nemuno g. (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, tyčia ranka vieną kartą sudavė senelei E. Š. į veidą, taip sukėlė savo artimajam giminaičiui – senelei E. Š. fizinį skausmą. E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nors nukentėjusioji E. Š. ir liudytoja D. K. teismo posėdžio metu, duodamos parodymus, stengėsi pateisinti E. K. padarytą nusikalstamą veiką, aiškindamos, kad jis tai padarė netyčia, kai jos jo neišleido iš namų ir jis mosikuodamas rankomis netyčia sužalojo nukentėjusiąją. Tačiau tiek E. Š., tiek D. K. parodymai patvirtina, kad E. K. įvykio metu buvo agresyvus (išdaužė langą, mosikavo rankoms, dėl ko jos turėjo slėptis nuo jo), dėl ko jos ir iškvietė policiją. Tai, kad E. K. padarė šią veiką yra įrodyta liudytojo R. T., R. B. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Tai patvirtina ir rašytine bylos medžiaga – tarnybinis pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad E. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t.y., dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus. Kadangi E. K. padarė visuomenei pavojingą veiką būdamas nepakaltinamu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia į ekspertizės aktą, į 2017 m. sausio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją, iš kurios matyti, kad E. K. Psichiatrijos klinikoje nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo taikytas medikamentinis gydymas stacionare ir būklei pagerėjus, pacientas stabilioje būsenoje išrašytas į namus, rekomenduojant tęsti gydymą ambulatoriškai (b. l. 83), eksperto V. D. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad rašant E. K. ekspertizės aktą nebuvo žinoma, kad po įvykio E. K. gydėsi stacionare ir jo būklė pagerėjo. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone, E. K. taikyti siūlomą priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) yra netikslinga dėl E. K. sveikatos pagerėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po šio įvykio (2016-08-29) E. K. būtų agresyvus namiškių ar kaimynų atžvilgiu. Nustatyta, kad po šio įvykio jo būklė pagerėjo, nusiskundimų iš aplinkinių (artimų giminaičių, kaimynų, kitų asmenų) jo atžvilgiu negautą. Įvertinus visas šias aplinkybes, E. K. taikytina švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17, 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

E. K. ankščiau neteistas (b.l. 47), neįgalus, turintis 40 procentų darbingumą (b.l. 39), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 48-52). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. E. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 39-40), panaikintina nuo nutarties priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307, 403, 404, 405 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais,

nutaria:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų (jų atstovo), prokuroro, apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėjas Česlovas Kulikauskas